„Liaudies išmintis byloja, jog kiekvienoje šeimoje pasitaiko netikėlių. Ne išimtis ir Lietuvos futbolo bendruomenė, kurioje, deja, šį vaidmenį nusprendė prisiimti ne vienareikšmiškai vertinamas „futbolo veikėjas“ – Ritas Vaiginas“, – rašoma pranešime spaudai.
Kaip žinia, R.Vaiginas viešai federacijai priekaištavo dėl prastų futbolo rinktinių rezultatų, menkų jaunimo ugdymui skiriamų lėšų, netvarkomų stadionų ir panašiai. R.Vaigino interviu galite paskaityti čia.
LFF R.Vaiginui ne tik siūlo išklausyti „elementaraus raštingumo kursus“, bet ir kelia susirūpinimą savo kritiko sveikata. LFF pranešime stebimasi, kaip R.Vaiginas painioja faktus, susijusius su futbolo Lietuvoje plėtra.
Atsakydama į R.Vaigino kritiką LFF pateikia krūvą faktų, neva patvirtinančių, jog futbolas Lietuvoje eina teisinga linkme.
Štai tokį pranešimą išplatino LFF (tekstas netaisytas):
„Liaudies išmintis byloja, jog kiekvienoje šeimoje pasitaiko netikėlių. Ne išimtis ir Lietuvos futbolo bendruomenė, kurioje, deja, šį vaidmenį nusprendė prisiimti ne vienareikšmiškai vertinamas „futbolo veikėjas“ – Ritas Vaiginas.
Vilniaus apskrities futbolo federacijos (VAFF) vadovas pastaruoju metu viešai pradėjo žarstytis kaltinimais Lietuvos futbolo federacijai ir jos vadovams pateikdamas iškreiptus, melagingus ir visą šalies futbolo bendruomenę žeminančius, jų pasiekimus menkinančius „faktus“.
Norisi tikėti, kad ne iš piktumo, o iš nežinojimo.
Mat, atstovaudamas Vilniaus apskrities futbolo bendruomenę, R.Vaiginas ne tik gali, bet ir turėtų dalyvauti LFF veikloje – pavyzdžiui, svarstyti LFF biudžetą, finansinės veiklos audito ir veiklos ataskaitą metinėje konferencijoje. Tačiau VAFF prezidento užimtumas, tikriausiai, to neleidžia – į LFF konferencijoje per 10 m. jis užsuko vos kelis kartus.
Užimtumas, matyt, neleidžia ir atsiversti oficialioje LFF interneto svetainėje pateiktus šiuos dokumentus (http://www.lff.lt/lt/Veiklos_dokumentai).
Norėdami pateikti R.Vaiginui informaciją, kad jis susipažintų su faktais (pagrįstais oficialiais dokumentais) ir neklaidintų visuomenės, LFF administracija dar kartą išsiųs veiklos ataskaitą bei kvietimą atvykti ir susipažinti su LFF Konferencijos patvirtinta, auditorių patikrinta ir viešai paskelbta finansine bei veiklos ataskaita.
Esant poreikiui, R.Vaiginą LFF įtrauks ir į kompiuterinio raštingumo kursus.
Tikimės, kad nereikės įtraukti ir į elementaraus raštingumo kursus. Mat net oficialioje Kūno kultūros ir sporto departamento statistikoje (kurią buvęs KKSD vadovas turėtų žinoti) futbolas yra tarp nedaugelio sporto šakų, kur sportuojančių skaičius pastoviai auga, skirtingai nuo bendrų tendencijų.
Taip pat kelia susirūpinimą ir R.Vaigino sveikata. Kadangi dalyvaudamas įvairiuose rekonstruotų futbolo stadionų atidarymo šventėse ir naujų aikščių pristatymo renginiuose, jis vis dar galvoja, jog „stadionai netvarkomi“.
Tuo tarpu, keli faktai apie Lietuvos futbolo vystymąsi, kurių R.Vaiginas nemato žvelgdamas pro apleisto Vilniaus „Žalgirio“ stadiono langus.
Faktai, pagrįsti oficialiais dokumentais:
Infrastruktūra (nuo 2000 metų)
- Prie mokyklų LFF lėšomis įrengta daugiau kaip 40 mažųjų dirbtinės dangos aikštelių;
- Nacionalinė futbolo akademija Kaune (1 pilnų matmenų dirbtinės dangos aikštė, 3 treniruočių aikštės, dengtas futbolo maniežas, Techninis centras ir akademijos auklėtinių bendrabutis)– LFF investicija apie 20 mln. litų;
- Standartinių matmenų dirbtinių dangų aikštės, jau įrengta 5 iš 10 numatomų – LFF investicija apie 8 mln. litų;
- Rekonstruojamas LFF stadionas Vilniuje – vienintelis stadionas Lietuvoje, atitinkantis UEFA 3-4 kategoriją. Vienintelis A lygos stadionas sostinėje;
- LFF, savivaldos ir privataus verslo dėka 20 renovuotų stadionų Lietuvoje atitinkančių A ir I lygos reikalavimus;
- Nauji stadionai Marijampolėje ir Alytuje; šį savaitgalį atidaromas naujas stadionas Tauragėje, artimiausiu metu – Telšiuose; planuojama – Utenoje, Panevėžyje, Šilalėje, Jonavoje bei kituose miestuose.
Kiti pasiekimai:
- Daugiau kaip 10 kartų išaugo masinio futbolo renginiuose dalyvaujančių žmonių skaičius: nuo 6000 (2003) iki 70 000 (2010);
- Lietuvos nacionalinė rinktinė Pasaulyje pastaraisiais metais žengia pirmajame FIFA reitingo 50-tuke ir 3-čia tarp buvusių Sovietų sąjungos šalių (šių metų rinktinės rezultatai bus vertinami ir atitinkami sprendimai priimami pasibaigus atrankos ciklui t.y. po Lietuvos rinktinės rungtynių su Čekija);
- Prieš 4 m. įsteigta Nacionalinė futbolo akademija (NFA), kurioje gyvena, mokosi ir treniruojasi gabiausi Lietuvos jaunieji futbolininkai;
- NFA akademijos auklėtinių pagrindu sudaromos jaunimo ir jaunių rinktinės. Nors rezultatų, remiantis pasauline praktika, galima laukti tik po 8-10 m., pirmieji matosi jau šiais metais – pirmą kartą laimėtas nuo nepriklausomybės atkūrimo rengiamas tarptautinis Palangos U-17 turnyras.
- Šeši NFA auklėtiniai jau yra pasirašę sutartis su žinomais Europos klubais: Lukas Lidakevičius – „Barnsley“ FC (Anglija); Aurimas Vilkaitis – Romos „Lazio“ (Italija); Martynas Dapkus – „Maccabi Haifa“ (Izraelis); Edvinas Girdvainis – „Calcio Padova“ SpA (Italija); Deimantas Petravičius – “Nottingham Forest“ FC (Anglija);
- LFF A lygos lankomumas – vidutiniškai apie 1500 žiūrovų;
- 6 dirbtinėms standartinių matmenų dangoms suteikta FIFA dviejų žvaigždučių kategorija;
LFF pajamos (finansinės veiklos auditas daromas kasmet nuo 2000 m.):
- LFF biudžetas išaugo daugiau kaip 4 kartus: nuo 5 mln. 2000 metais iki 21,6 mln. 2011 metais;
- Didžiausias postūmį šiam augimui davė komercinė veikla t.y. investicijų ir partnerių pritraukimas – šios pajamos sudaro 43 proc. viso LFF biudžeto;
- Trečdalį biudžeto sudaro UEFA ir FIFA dotacijos;
- Bendras valstybės indėlis į LFF biudžetą - 3 proc. (deja, šie 3 proc. vėliau grįžta į Valstybės biudžetą įvairių mokesčių pavidalu);
- Likusi dalis lėšų pritraukiama įvairių programų ir tęstinių projektų vykdymui;
LFF išlaidos
- Daugiau nei pusę išlaidų (53 proc.) sudaro sportinės veiklos finansavimas (nacionalinė ir jaunimo rinktinės, vaikų-jaunimo, moterų, salės, paplūdimio ir regionų futbolo vystymas) bei nacionalinės futbolo akademijos (kartu su treniruočių kompleksu) išlaikymas ir futbolo techninio vystymo veikla.
- Įvairių varžybų, tarptautinių turnyrų ir tarptautinių organizacijų mokesčiams – skiriama 11 proc.
- Masinio futbolo projektams LFF – 4 proc.
- Mokesčiams valstybei – 3 proc. (0,7 mln. litų)
- Administracinės LFF išlaidos sudaro 13 proc. Pažymėtina, jog LFF vadovų atlyginimai yra net kelis kartus mažesni, nei atrodo p.Vaiginui, beje, 8 metus iš 10 LFF prezidentas Liutauras Varanavičius dirbo visuomeniniais pagrindais“.
