Po ketverius metus užtrukusių negandų Lietuvos futbole mūsų šalies nacionalinės rinktinės futbolininkai pagaliau su šypsenomis veiduose ir premijomis kišenėse baigė pasirodymą 2020 metų Tautų lygos varžybose.
Pergalė trečiadienį Almatoje 2:1 prieš Kazachstaną vainikavo sėkmingus metus Valdo Urbono treniruojamai komandai.
Ji finišavo trečioje vietoje C diviziono 4-osios grupės varžybose, praleidusi į priekį Albaniją ir Baltarusiją, bet pralenkusi Kazachstaną, kuris turės kovoti dėl išlikimo trečiajame pagal pajėgumą divizione.
2020 metais Tautų lygoje surinktus 8 taškus lietuviai dar papildė dviem pergalėmis kontrolinėse rungtynėse prieš Estiją ir Farerų salų komandas.
Suprasti akimirksniu
- Lietuvos rinktinės rezultatai 2020 m.
- Lietuva – Kazachstanas 0:2
- Albanija – Lietuva 0:1 (D.Kazlauskas)
- Estija – Lietuva 1:3 (A.Novikovas 2, G.Sirgėdas)
- Lietuva – Baltarusija 2:2 (A.Novikovas, K.Laukžemis)
- Lietuva – Albanija 0:0
- Lietuva – Farerų salos 2:1 (G.Sirgėdas 2)
- Baltarusija – Lietuva 2:0
- Kazachstanas – Lietuva 1:2 (M.Vorobjovas, A.Novikovas)
Ko verti pozityvumo ženklai, kas labiausiai atsikleidė Lietuvos rinktinėje ir ko jai dar trūksta dabar jau laukiant kitais metais prasidėsiančių pasaulio čempionato atrankos kovų. Apie tai įžvalgomis dalinosi trys buvę ilgamečiai Lietuvos rinktinės žaidėjai.
Ar sutinkate su rinktinės trenerio V.Urbono nuomone, kad trečia vieta šioje grupėje yra optimalus rezultatas?
D.Šemberas: „Nesutikčiau. Galėjome ir privalėjome pasiekti daugiau. Rungtynės su Baltarusija Minske praėjusį sekmadienį buvo kertinės, bet į jas nesurinkome pagrindinės sudėties (mačo išvakarėse vyko A lygos „auksinis mačas Vilniuje tarp „Žalgirio“ ir „Sūduvos“, – red.).
Nesąmonė, kad kovojant dėl pirmosios vietos grupėje rinktinėje nebuvo vedančių žaidėjų, kurių pajėgumu įsitikinome per rungtynes Kazachstane. Sekmadienį Minske trūko jų patirties ir ramybės. Bet galime kaltinti tik save. Vietoj to, kad potencialiai kovotume dėl pirmosios vietos, kovojome dėl trečiosios. Taškų ir lygių skirtumas tarp pirmosios ir ketvirtosios vietų komandų nedidelis, tad ir mes galėjome būti ir pirmi, ir ketvirti. Bendrai vertinant – trečia vieta yra prastas rezultatas tokio pajėgumo grupėje.“
C4 grupė
| V | Komanda | Pergalės | Lygiosios | Pralaimėjimai | Įvarčiai | Taškai |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 |  Albanija | 3 | 2 | 1 | 8:4 | 11 |
| 2 |  Baltarusija | 3 | 1 | 2 | 10:8 | 10 |
| 3 |  Lietuva | 2 | 2 | 2 | 5:7 | 8 |
| 4 |  Kazachstanas | 1 | 1 | 4 | 5:9 | 4 |
V.Ivanauskas: „Surinkti 8 taškus buvo realu, bet abejoju, ar galėjome pretenduoti į pirmą vietą grupėje. Tos laimėtos rungtynės Tiranoje buvo keistokos, nors tai jau albanų bėda, o ne mūsų. Albanijos futbolininkai tikrai aukštesnio lygio, jie dėsningai ir užėmė pirmąją vietą.
Baltarusija turėjo vidinių problemų, bet vidinės šalies problemos atsiliepė ir jų komandai – teko dirbti toje šalyje ir žinau, kad keturi žaidėjai atsisakė tęsti karjerą Baltarusijos rinktinėje, galbūt tokių būtų ir daugiau, jei jų neslėgtų politinė įtampa – dėl to manau, kad buvo šansų baltarusius aplenkti. Bet trečia vieta man irgi atrodo reali.“
Ž.Karčemarskas: „Galbūt trečia vieta optimali, nors visada norisi ir geriau. Manau, kad vyrai neprastai pasirodė. Neblogas žaidimas ir rezultatai parodė, kad toliau gali būti ir geriau.“
Suprasti akimirksniu
- Lietuvos rinktinės statistika Tautų lygoje:
- 5 įvarčiai (vidutiniškai po 0,8 per mačą)
- Praleista 7 įvarčiai (po 1,2 per mačą)
- Smūgiai į vartus – 67 (po 11 per mačą)
- Smūgiai į vartų plotą – 18 (po 3 per mačą)
- Perdavimų kokybė – 77 proc.
- Kamuolio valdymas – 50 proc.
- Geltonos kortelės – 17
- Raudonos kortelės – 0
Kas lėmė tokią sėkmingą metų atkarpą, kai ketverius metus iš eilės oficialių rungtynių nelaimėjusi rinktinė šiemet turėjo penkių nepralaimėtų mačų seriją?
V.Ivanauskas: „Rezultatai ir surinkti taškai yra gerai, vieta grupėje – reali. Bet kalbant apie ateitį, aš jos nematau. Smagu, kad žaidėjai dabar optimistiškai nusiteikę, tik reikia priminti, kad žaidėme su tokio lygio komandomis, kokio ir patys esame.“
Ž.Karčemarskas: „Kai porą rungtynių laimi, ateina emocijos, pasitikėjimas savo jėgomis. Gal to labiausiai ir reikėjo. Vienos-dviejų pergalių. Juk žaidėjai lyg ir tie patys. Kažkiek treneriai štabas, žinoma, prisidėjo, šiaip sau rezultatai neateina. Dirbo, dirbo, o vienas kitas sėkmingas mačas automatiškai suteikė pasitikėjimo.“
Suprasti akimirksniu
- Tautų lygoje šiemet daugiausiai rungtyniavę Lietuvos futbolininkai:
- Edvinas Girdvainis, Gratas Sirgėdas ir Karolis Laukžemis – po 6 rungtynes
- Tomas Švedkauskas, Egidijus Vaitkūnas, Saulius Mikoliūnas, Justas Lasickas, Domantas Šimkus, Donatas Kazlauskas po 5
- Mindaugas Palionis, Markas Beneta, Arvydas Novikovas, Modestas Vorobjovas, Martynas Dapkus po 4
- Ovidijus Verbickas, Fiodoras Černychas po 3.
D.Šemberas: „Reikia pasidžiaugti pasiektais rezultatais, o tuo pačiu likti realistais. Suprasti, su kuo žaidėme praėjusiame Tautų lygos etape ir su kuo – šiemet. Šioje varžovų grupėje privalėjome pasiekti geresnių rezultatų ir jie atėjo. Tai buvo mūsų lygio komandos, prieš kurias galime žaisti gerai.“
Kas buvo geriausias Lietuvos rinktinės metų futbolininkas?
Ž.Karčemarskas: „Pagal viską, kiek mačiau Lietuvos rinktinėje, ir kiek kalbuosi su pažįstamais Turkijoje, tai Arvydas Novikovas išsiskiria labai stipriai. Kadangi esu pats rungtyniavęs ilgai Turkijoje, o dabar Arvydas ten žaidžia, girdžiu, kad jį ten labai giria. Ir rinktinėje jis atsiduoda save pilnai, prisideda tai įvarčiu, tai rezultatyviu perdavimu. Rinktinėje imasi daug žaidimo ant savo pečių ir stipriai išsiskiria iš kitų.“
D.Šemberas: „Lyderiai liko tie patys pagal žaidimo ir stabilumo kokybę. Aišku, Arvydas Novikovas buvo tikras lyderis, patikimas žaidėjas, kokį mes ir norime jį matyti visuose etapuose. Šiemet jis atrodė ypač gerai ir nusipelnė būti pripažintas geriausiu metų žaidėju.“
V.Ivanauskas: „Arvydas Novikovas įrodė savo vertę. Labai svarbiose rungtynėse pelnė įvarčius, kurių iš jo visi ir laukė. Šiuo metu jis – tikras lyderis. Gaila, kad tokio lygio žaidėją tik vieną teturime.“
Kurie kiti žaidėjai atsiskleidė labiausiai?
Ž.Karčemarskas: „Patiko vartininkas Tomas Švedkauskas. Atstovėjo vartuose labai užtikrintai, man labai patiko. Buvau mažiau jį matęs anksčiau, bet dabar atrodo toks suvyriškėjęs, pasitikintis. Rungtynėse su albanais ypač gerai tvarkėsi.“
D.Šemberas: „Sauliaus Mikoliūno patirtis ir ramybė buvo labai naudinga, ji persidavė ir kitiems žaidėjams. Saulius gerai atrodė ir rinktinėje, ir A lygoje Vilniaus „Žalgirio“ komandoje.
Labai smagu ir dėl jaunų žaidėjų, džiaugiuosi už Justą Lasicką. Pats pamenu, kai jis dar žaidė „Žalgiryje“ labai jaunas. Tada dar daug trūko, bet Justas labai progresuoja, tampa patikimu rinktinės žaidėju, kuriuo gali pasikliauti treneriai. Justo pasirodymas buvo labai malonus.
Ir Gratas Sirgėdas pagaliau išsivadavo iš traumų, pagaliau demonstruoja vyrišką futbolą. Ir jam, ir Justui Lasickui vis tarsi trūko brandos aikštėje, bet jie labai paaugo. Kaip paaugo ir Domantas Šimkus, Modestas Vorobjovas taip pat žaidė patikimai. Rinktinės atraminių saugų patikimas žaidimas suteikė stabilumo visai komandai, o stabilumas ir liudija meistriškumą.“
V.Ivanauskas: „Pastovumo gal trūksta, bet Donatas Kazlauskas dabar atrodo gerai. Gal kiek pavėluotas, bet, matyt, jam suteikė naudos persikėlimas į Lvovo klubą, aukštesnio lygio Ukrainos pirmenybes. Nežinau, ar turi pakankamai lyderio savybių, bet matyti jo potencialas, reikiamas įžūlumas aikštėje.
Patiko ir Gratas Sirgėdas. Mums labai trūko kuriančių žaidėjų, neturėjome jų gal 10-15 metų. Pauliui Golubickui atsiskleisti trukdo sunki trauma, bet Kroatijos klube treneris Valdas Dambrauskas dar turėtų pastatyti jį ant kojų.“
Ko dar labiausiai trūksta rinktinei?
V.Ivanauskas: „Trūksta gynėjų – tai didžiausia problema. Visa jų linija problematiška, nors stebint Edviną Girdvainį matyti, kad jis rungtyniauja Vokietijoje, kur ir trečios lygos lygis yra aukštas.
Kalbant apie kitus, jiems reikia pastoviai rungtyniauti. Rolandas Baravykas ar Markas Beneta, kuris dabar yra pas mano buvusius darbdavius Lenkijoje, negauna pasireikšti. Nežinau, kodėl rinktinėje nežaidžia Benas Šatkus, sudaręs sutartį su Bundeslygos klubu „Nurnberg“, juk ten treniruočių ir jaunimo lygos žaidimas labai intensyvus, reikėtų pabandyti šį gynėją.“
Ž.Karčemarskas: „Iš esmės visur galima būtų pridėti – gynyboje, saugų grandyje, atakose. Rinktinėje nėra ypač geros, kaip nėra ir ypač prastos grandies. Ko palinkėčiau, tai daugiau žaidėjų išvykti į stiprias komandas. Aukštesniame lygyje jie automatiškai labiau tobulėtų.“
D.Šemberas: „Tobulumui ribų nėra. Aišku, kartais kartelė pernelyg aukšta, visose grandyse matyti problemų, trūkumų. Daug priklauso nuo trenerio, kaip tas spragas užtušuos. Turime sunkumų vystant pozicines atakas, ir perėjimas iš gynybos į greitą puolimą nėra sklandus, sakyčiau, kad ir standartines situacijas galėtume geriau išpildyti. Čia jau ir trenerio darbas analizuoti ir tai bandyti spręsti.“
Kokia Lietuvos rinktinės laukia artimiausia ateitis?
D.Šemberas: „Sunku pasakyti, nes prieš dvejus metus vienaip atrodėme žaisdami su stipriais varžovais, dabar kitaip pasirodėme rungtyniaudami su silpnesniais. Pastarieji rezultatai lyg ir nuteikia optimistiškai, bet problemos išryškės žaidžiant su stipriomis rinktinėmis. Žinoma, dabar įgautas šioks toks laimėtojų mentalitetas pridės pasitikėjimo. Svarbu nepamesti šio kelio, juk žinoma, kad pergalės užaugina sparnus.“
V.Ivanauskas: „Reikia laukti gruodžio 7 dienos burtų. Sulaukti panašaus lygio varžovų nėra realių galimybių, tad ir pergalių nebus daug.
Mane jaudina mūsų jaunimo – U21 ir U19 rinktinių rezultatai. Pastarasis U21 pralaimėjimas 0:7 Kroatijai. Nors kroatai ir labai stiprūs, mes aplenkėme tik San Mariną – žiūrint į ateitį kyla daug klausimų.“
Ž.Karčemarskas: „Visada reikia svajoti kilti dar aukščiau, tikėtis, kad bus geriau. Pasaulio čempionato atrankoje irgi yra viskas įmanoma. Aišku, būtų gerai kelios pergalės atrankos pradžioje, kad atsirastų pasitikėjimas, kad lydėtų ir sėkmė. Manau, kad rinktinėje liks darbuotis treneris V.Urbonas. Šiemet viskas baigėsi neblogai, federacija turėtų likti patenkinta.“
