Pirmieji žingsneliai
Tik XX amžiaus ketvirtame dešimtmetyje šaknis pradėjęs leisti, o dar po kelių dešimtmečių ir tarptautinėmis taisyklėmis įformintas salės futbolas Lietuvoje yra visai naujas reiškinys. Tiesa, anot pašnekovo, tokia padėtis – visame Senajame žemyne.
„Jis Europoje žengia pirmuosius žingsnius įvairiuose lygmenyse. Lietuvoje taip pat negalime pasigirti geromis futsalo istorijomis. Jei Lietuvos vyrų rinktinei uždėtume futsalo batelius, tai jie po mėnesio treniruočių tarptautiniame lygmenyje būtų puiki rinktinė“, – kiek ironizuoja R.Daugėla.
Tačiau jo žodžiuose yra ir nemažai tiesos. Kitąmet Latvijoje pirmąkart bus surengtas Europos U-19 čempionatas, kuris priims jaunuosius sportininkus, kurie dar turėtų praeiti U-21 rinktinės barjerą ir tik tada jau atstovauti nacionalinei komandai.
Daug ką sako ir tai, kad ir pirmasis dabar kas dvejus metus rengiamas Europos čempionatas buvo surengtas tik 1996 metais, o ir kas ketverius metus stipriausias rinktines sutraukiantis pasaulio čempionatas pirmąkart organizuotas vos kiek anksčiau – 1989 metais.
Pasaulyje ir Europoje atitinkamai karaliauja brazilai ir ispanai, o Lietuvos reprezentacinė komanda nei karto neperžengė šių turnyrų atrankos barjero. Paskutinis bandymas prasibrauti tarp stipriausių Europos komandų įvyko pernai Vilniuje, kai Lietuvos rinktinė pirma 5:1 sutriuškino Andorą, o vėliau, nors ir garbingai priešinosi, tačiau pripažino į pirmenybes pirmąkart bilietą nugriebusios Prancūzijos pranašumą – 1:3. Tačiau ir tai yra įstabus pasiekimas mūsiškiams.
„Rinktinėje – tik keli profesionalai, o kiti – didįjį futbolą propaguojantys žmonės. Tad kažką padaryti yra sudėtinga tiek treneriams, tiek žaidėjams. Bet mes norime, kad ateinantis jaunimas matytų, į ką jie galėtų orientuotis“, – su realybe supažindina R.Daugėla.
Amžinas finansinis klausimas
Tačiau esama ir pozityvių pavyzdžių. Vienas tokių – Kauno „Vyčio“ patekimas į UEFA salės futbolo Čempionų lygos Elitinį etapą, kuris galėtų atverti vartus į kitąmet balandį įvyksiantį finalo ketverto turnyrą. Tiesa, varžovai itin stiprūs – Belgijos čempionai „Halle-Gooik“, Slovėnijos čempionato nugalėtoja „Dobovec“ ir pastarųjų dviejų turnyrų nugalėtoja „Movistar Inter“. Pastarosios sudėtyje – garsiausias pasaulio futsalo žaidėjas Ricardinho. O svarbiausia, kad visas veiksmas vyks Lietuvoje. Šis lapkričio 13–18 dienomis Alytuje organizuojamas turnyras, anot R.Daugėlos, yra puiki paskata ir Lietuvos sportą remiantiems, bet salės futbolo neatrandantiems verslininkams. O finansinės paramos, panašu, itin reikia.
„Klubų likimas labai priklauso nuo privačių žmonių iniciatyvų. Jei jų neremtų savivaldybės, kaip sako patys klubai, išsilaikyti būtų labai sunku. Tai matome ir tada, kai klubai prapuola, nebedalyvauja varžybose dėl finansų stygiaus būtiniausioms reikmėms“, – niūrią realybę piešia pašnekovas.
Tiesa, kai kurie iš jų visgi galiausiai taip ir nepranyksta iš Lietuvos futbolo žemėlapio.
„Kai kurie klubai atsikvepia, pažaidžia savo apskrityse ir vėliau grįžta. Viskas turi vykti sportiniu principu, bet viską nuo apačios reikia pradėti – jei pradėsi nuo viršaus neturėdamas pamatų, bus sudėtinga“, – apie tai, kad Lietuvos salės futbolo lygoje dalyvaujančios devynios komandos turėtų negalvoti apie finansinį, bet apie sportinį išlikimą, kalba R.Daugėla.
Daugybės futbolo žvaigždžių pradžia
Pamatais jis vadina darbą su jaunimu, kurio ugdymui dabar skiriamas ypatingas dėmesys, o jau minėtos „Vyčio“ kovos į sporto sales gali padėti pritraukti ir jį.
„Pirma reikia žiūrėti į jaunimą, nes pamatėme, kad nuo jo buvome nusisukę, gal tik lozungais kalbėjome. To masiškumo tikrai reikia, jo trūksta. (...) Labai svarbi yra šiemet startuosianti tarpmokyklinė lyga, kurią organizuoja Masinio futbolo asociacija, taip pat Lietuvos vaikų ir jaunių asociacija su futbolo mokyklomis bando organizuoti čempionatą trijų amžiaus grupėms – 12, 14 ir 16 metų. Be šių pagrindų gerai nebus“, – teigia pašnekovas, bet akcentuoja, kad pirmųjų rezultatų galima tikėtis bent jau po ketverių metų.
Jo manymu, šis sportas, kai kamuolį kur kas mažesnėje aikštelėje gainioja iš viso 10 futbolininkų, kai mums kiek labiau įprasto futbolo vieną komandą sudaro 11 atletų, galėtų pakelti ir Lietuvos futbolo kultūrą. Tačiau sportininkai į stadionus turėtų ateiti iš salės, o ne vykti atvirkštinis procesas, kaip įprasta Lietuvoje – žiemos metu kai kurie futbolininkai tiesiog persikelia į kur kas šiltesnes vietas.
„Salės futbole kamuolį žaidėjai gauna kur kas dažniau, labai didelis kamuolio kontroliavimas prie savęs. Jei vėliau pamato, kad gali žaisti ir toliau, futbolininkas išeina iš mažos aikštelės į didelę. Daugybė futbolo žvaigždžių pradėjo nuo salės futbolo. Todėl jų technika yra puiki, jie greitai priima sprendimus, gerai valdo kamuolį“, – tvirtina R.Daugėla.
O pavyzdžių, kai futbolininkai iš salės futbolo pereina į didįjį futbolą bei ten išgarsėja – nemažai. Tai ir Lionelis Messi, Cristiano Ronaldo, Neymaras, Xavi, Ronaldinho.
Esamų resursų išnaudojimas
Galimybes išaugti futsalo ir galbūt didžiojo futbolo žvaigždėms pašnekovas Lietuvoje mato, o tam galėtų pasitarnauti ir Lietuvoje esančios krepšinio arenos. Kai didysis futbolas žaidžiamas maksimaliai 110 m ilgio ir 75 m pločio aikštėse, tai salės futbolo aikštės išmatavimai yra kur kas mažesni – tarptautines rungtynes galima žaisti 38–42 metrų ilgio ir 18–25 metrų pločio aikštėse. Mažiausi aikštelės duomenys, kurioje galima žaisti futsalą – 25 metrų ilgio ir 15 metrų pločio. Tai kiek mažesnė nei krepšinio aikštelė.
Geros infrastruktūros turėjimas, anot Lietuvos salės futbolo asociacijos direktoriaus, pagerina ne tik jaunimo galimybes propaguoti šią sporto šaką, bet ir suteikia daugiau šansų surengti svarbius šios sporto šakos turnyrus. Viena iš tokių galimybių – pasaulio čempionatas.
„Šis turnyras būtų stimulas visai Lietuvos ekonomikai ir padarytų didelę įtaką futbolui ir salės futbolui. UEFA atstovai sako, kad mes turime visas galimybes plėtoti salės futbolą, nes turime daugybę mažų, puikių arenų – vos ne kiekviename miestelyje po vieną. Be to, yra geri viešbučiai, kelia, susisiekimas, atstumai nedideli“, – viliasi pašnekovas.
Kenijos sostinėje Kigalyje penktadienį FIFA priimamo sprendimo laukia ne tik Lietuvos, bet ir Irano, Japonijos bei Naujosios Zelandijos atstovai. Tiesa, kaip ir LFF prezidentas Tomas Danilevičius, taip ir R.Daugėla viliasi, kad mūsų koziriu gali tapti ir Europos futbolo reikalus tvarkančios UEFA užnugaris.
„UEFA prezidentui slovėnui Aleksandrui Čeferinui, kurio karjera futbolo funkcionieriaus karjera prasidėjo futsale, nebereikia aiškinti, kas tai per sportas. Mums smagu žinoti, kad jis taip pat yra iš mažos valstybės – tad jis yra arčiau mūsų. Be to, UEFA žmonės atvyksta įvertinti situacijos, skiria rengti atrankas, Čempionų lygos Elitinį etapą – įvertina mūsų darbus ir pasitiki mumis. Manau, kad nuo kalno pariedėjo gniūžtė, kuri išaugs – tikiuosi, kad įsibėgėjęs salės futbolas išjudins ir didįjį futbolą. Matau tokį slaptą jūsų užmanymą, nes Rytų Europos šalys sunkiai kapstosi futbole. Tai gal lengviau per futsalą tai padaryti“, – net tokių variantų neatmeta iš arti futsalo virtuvę stebintis R.Daugėla.
