Vasario 26-oji. „Sportimos“ maniežas. Pirmosios lietuviško futbolo rungtynės šiemet – Supertaurė. Pagrindinis laikas baigėsi lygiosiomis, tad buvo mušami baudiniai.
Xabi Auzmendi smūgiavo galingai, kamuolys nuo skersinio leidosi už vartų linijos, tačiau išskriejo tolyn. Nei aikštės teisėjas Mindaugas Jackus, nei už vartų linijos stebėjimą atsakingas asistentas Mangirdas Mirauskas nepastebėjo, kad kamuolys buvo atsidūręs vartuose.
Smūgis neįskaitytas – „Žalgiris“ šoka triumfo šokį.
Tuomet Lietuvos teisėjų korpusui vadovavo kitas Sergejus – Sliva, dabartinio Lietuvos teisėjų futbolo asociacijos (LFTA) prezidento dėdė. Žmogus, kurio komentarai visuomet spausdavo šypsenas.
„Na suklydo, ką aš galiu pasakyti, – tuomet 15min sakė LFTA prezidentas S.Sliva. – Duosim pailsėti truputį. Suteisėjavo rungtynes gerai, čia nelaimė. Šiandien iš ryto pats per televizorių pažiūrėjau, ten vietoje nieko nemačiau. Akivaizdu. Nors ir vakar skambučių buvo.“
„Pagal jūsų jaunalietuvių taisykles, už tai atsako asistentas, kuris stovi ant linijos. Aš vertinu senoviniu būdu ir neatmetu aikštės teisėjo kaltės. Man niekas neįrodys. Įvartį užskaito ir už rungtynes atsako aikštės teisėjas. Kol nemirsiu, niekas neperauklės“, – pridėjo jis.
Ilgai savo poste šiltame poste jis nebeužsibuvo.
Svarbiausią švilpuką Lietuvoje paėmė Sergejus Slyva, bendravimas ir įvaizdis pasikeitė, bet klaidos liko.
Andrius Skerla buvo labai piktas, kai vartininkui Tomui Švedkauskui 10-ojo turo rungtynėse išvykoje prieš Alytaus „Dainavą“ buvo užfiksuota pražanga ir skirtas baudinys, galiausiai lėmęs alytiškių pergalę 1:0.
Kauno rajono „Hegelmann“ treneris interviu po susitikimo paleido ne vieną kritikos strėlę, tačiau „dėl techninių problemų“ dalis pokalbio su treneriu dienos šviesos taip ir neišvydo.
Birželio 6-ąją rungtynėse tarp „Šiaulių“ ir Vilniaus „Žalgirio“ Jurijus Kendyšas mušė akivaizdžiai legalų įvartį, bet arbitrų brigada su Robertu Valikoniu priešakyje fiksavo nebūtą nuošalę.
„Noriu vieną pasakyti, nes jau užvirė. Mūsų klubo politika yra nekomentuoti to, kas vyksta aikštėje ir ką daro arbitrai, bet atimti pergales – jau per daug“, – tuomet sakė Vladimiras Čeburinas.
O kur dar suplyšęs vartų tinklas „Kauno Žalgirio“ ir „Žalgirio“ rungtynėse... To paties R.Valikonio brigada nepamatė, kad tinkle – skylė. Kaip tyčia, pro ją iš vartų išskriejo Mathiaso Oyewusi smūgiuotas kamuolys, krentant pirmajam rungtynių įvarčiui.
Pirmasis VAR blynas Lietuvos lygoje buvo paženklintas diskusijų banga. Prieš keletą savaičių „Kauno Žalgiris“ pirmavo prieš „Šiaulius“, tačiau jau pačioje pridėto laiko pabaigoje kviestinis teisėjas iš Latvijos Aleksandras Anufrijevas keliavo prie ekrano, peržiūrėjo epizodą, surado žaidimą ranka ir paskyrė baudinį.
„Gaila, kad užmušė mus psichologiškai tokie dalykai, – sakė kauniečių treneris Marius Stankevičius tuomet. – Visi matome, kad kažkas sugadina rungtynių eigą. Nieko negaliu padaryti, tai nepriklauso nuo mūsų. Kai nusprendžia rungtynes... Na ne rungtynes, bet situacijas sprendžia žmonės, kurie nežaidžia futbolo ir jam tik diriguoja, gaila.“
„Mums reikėjo parodyti, kad turime VAR – liuks. Reikia pasidžiaugti“, – ironiškai teigė M.Stankevičius.
Paskutinis akmuo į arbitrų daržą krito po praėjusio sekmadienio. LFF taurės pusfinalis buvo kertinės rungtynės „Kauno Žalgiriui“, kuriam europinę vietą iškovoti taurės varžybų metu buvo kur kas lengviau pasiekiama užduotis nei užsiropšti iki ketvirtosios vietos lygoje.
Rungtynėse su „Šiauliais“ 90-ąją minutę Artūrui Dolžnikovui buvo parodyta raudona kortelė už nesportišką veiksmą prieš Danielį Romanovksį. Šio momento nematė tie, kurie rungtynes stebėjo ekrane, o ne stadione, mat kameros epizodo neužfiksavo.
Vėliau – pratęsimo pirmojo kėlinio pabaigoje – daug diskusijų sukėlė kampinis, po kurio mušė įvartį „Šiauliai“. D.Romanovskis akivaizdžiai ne kampinio sektoriuje pasistatė kamuolį, o vėliavėle buvo nukritusi ant vejos. Pagal taisykles, kuomet vėliavėlė nėra savo vietoje, žaidimas negali būti vykdomas.
Bet to nepastebėjo R.Valikonis ir jo asistentai, šiauliečiai mušė įvartį, vėliau pridėjo dar vieną ir žengė į LFF taurės finalą.
Rungtynių santrauką rasite ČIA.
„Ko mes negalime pakeisti, priklauso ne nuo mūsų. Jei gali žaidimo eigą keisti ne priešininkai, o treti žmonės – futbolas nuo to gražesnis nebūna“, – piktinosi M.Stankevičius.
„Tegul sprendžia, kas vadovauja rungtynių eigai, – sakė „Kauno Žalgirio“ strategas, paklaustas, kuo jo atsarginių suolas taip piktinosi minėto kampinio metu. – Jei nėra kompetencijos, tegul nevadovauja. Kiekvienas turi turėti kompetenciją. Nesinorėtų, kad kompetencijos neturintys žmonės dalyvautų tokiose rungtynėse.“
Suprantu, kad skaudu pralaimėti, bet reikia mokėti pralaimėti.
Apie teisėjų lygį, klaidas, jų pripažinimą, kritiką ir komunikaciją – 15min interviu su LFTA vadovu S.Slyva.
– Sezonas sunkus komandoms, bet sunkus ir teisėjams. Sutiktumėte su tokiu teiginiu?
– Taip, tikrai turime kur pasitempti. Yra diskutuotinų momentų. Geriausias teisėjas yra tas, kuris yra nematomas, kai po jo darbo apie jį niekas nekalba. Šiame sezone to pasakyti negalime, turėjome ne vienerias rungtynes, kur po jų aptarinėjami teisėjo veiksmai. Esu ne kartą minėjęs, kad tikrai buvo kritinių klaidų, kurių mes neturime teisės daryti, kokių neturėtume daryti ateityje.
Jei kalbėsime bendrai, ne visada teisėjams kritika yra teisinga viešojoje erdvėje. Mes reaguojame į kritines klaidas, kuomet jos nulemia rezultatą. O kartais pasirodo žinučių žiniasklaidoje, kuriose svarstoma, turėjo tai įtakos ar ne. Būna ir metodinių teisėjų klaidų, tačiau jos neturėtų būti traktuojamos kaip kritinės.
Tačiau imant bendrai, apie teisėjus kalbama daugiau nei įprasta ir tai yra taisytina iš mūsų pusės.
– Minėjote apie metodines klaidas. Omenyje turite tą nukritusią vėliavėlę LFF taurės pusfinalyje?
– Viena iš jų – taip. Perskaičiau pasirodžiusius straipsnius. Taip, nemanau, kad tai kritinė klaida, bet ji labai negraži iš įvaizdžio pusės, futbolo įvaizdžiui nieko gero neduoda. Teisėjams turėjau priekaištų po rungtynių dėl to, kad buvo sureaguota netinkamai. Bet noriu pabrėžti, kad tai tikrai nėra kritinė klaida.
Viename epizode yra du momentai – ne iš tos vietos įžaistas kamuolys ir gulinti vėliavėlė. Teisėjas turėjo sureaguoti į tai ir, iš pradžių, pataisyti ją. Po įvarčio buvo sekundžių reikalas, kai ją atstatė, bet tas galėjo įvykti ir prieš keliant kampinį.
Komentuojant visą tą momentą, tai ne vietoje įžaistas kamuolys nėra kritinė klaida. Iš tos vietos tiesiogiai įvartis įmuštas nebuvo, „Šiaulių“ komanda neturėjo jokio pranašumo iš to, kad kamuolys 10 ar 20 centimetrų buvo ne toje vietoje. Jie įžaidė tą kamuolį, o vėliau toje atakoje buvo pelnytas įvartis. Tai – metodinė klaida. Net pasakysiu taip – jei pas mus būtų VAR, jis į tai neįsikištų.
– Kaip tik kitas klausimas ir buvo – ar VAR tokią situaciją apskritai galėtų peržiūrėti?
- Ne. Rungtynių atnaujinimai – baudos smūgiai, užribio išmetimas – jei tai darome ne iš tos vietos, VAR nesikiša.
– Marius Stankevičius sakė, kad, „jei nėra kompetencijos, tegul nevadovauja“. Tikriausiai mintyje jis turėjo teisėjus. Kaip jūs vertinate visą kritikos laviną, kurios sulaukėte šio sezono metu?
– Tam tikrais atvejais teisinga ir pagrįsta kritika yra naudinga visiems. Tie patys teisėjai tikrai skaito žiniasklaidą, tad pagrįsta kritika yra į naudą.
Kas liečia Marių, gerbiu jį, bet galvoju, kad kartais po rungtynių būna papildomos emocijos, kurios sukelia šitą dalyką. Kas liečia kompetenciją, labai gerai jis paminėjo tame interviu, kad tegul kompetentingi žmonės sprendžia. Mes tikrai vertiname teisėjų darbą, po šių rungtynių buvo iškart sureaguota, kai kurie momentai buvo metodinio komiteto peržiūrėti, išanalizuoti, duota analizė, su teisėjais kalbėta.
Suprantu, kad skaudu pralaimėti, bet reikia mokėti pralaimėti. Priimu tą, kad teisėjai šiose rungtynėse nuskambėjo, kad buvo negražių epizodų, tai visam futbolo įvaizdžiui nepadeda, bet rezultatui šios klaidos įtakos nepadarė.
– „Kauno Žalgiris“, veikiausiai, sakytų, kad Artūro Dolžnikovo raudona kortelė buvo gal net svarbesnis momentas, palikęs juo žaisti 10 prieš 11. To epizodo niekas nematė per transliaciją, bet gal jūs galite papasakoti, kas ten nutiko?
– Žinau, kad „Kauno Žalgiris“ šitą epizodą matė, jie turi įrašą, bet jo nepaviešino.
– Iš to sprendžiate, kad sprendimas buvo teisingas?
– Nuoširdžiai pasakysiu, kad man būtų labai įdomu pasižiūrėti. Girdėjau apie tai iš teisėjų pusės, iš žaidėjų taip pat. Kad ir kaip gaila, Vilniuje ir Kaune tomis dienomis buvo VAR sistemos diegimo baigiamasis etapas, pas mus buvo FIFA instruktoriai, tad buvau rungtynėse Vilniuje. Šiauliuose nebuvau, todėl man tikrai sunku šį epizodą komentuoti. Iš to ką girdėjau, galvoju, kad kortelė buvo parodyta pagrįstai. O kaip iš tikrųjų – gal laikui bėgant pamatysime.
– Diskutavome tinklalaidėje „Skrieja kamuolys“, kad tą dieną VAR sistema reikalingesnė, panašu, buvo Šiauliuose, o ne „Žalgirio“ ir „Riterių“ rungtynėse Vilniuje, kurios baigėsi 6:2. Kiek yra įmanoma ateityje VAR sistema aprėpti daugiau kertinių rungtynių?
- Tiesos tokiuose žodžiuose yra, tačiau reikia paminėti, kad VAR yra kaštai. VAR buvo rungtynėse, kurias transliavo televizija. Ką šiuo metu daro federacija, tai spaudžia iš savęs maksimumą. Ateity siekiamybė yra tokie laikai, kai kiekvienerios rungtynės vyks su VAR.
Jei neturėsime praktikos, ir teisėjai netobulės. Pagal rungtynių svarbą – gal ir pritarčiau, kad VAR turėtų būti Šiauliuose tokiu atveju, tačiau žinant, kiek tai kainuoja, suprantu, kodėl taip neįvyko.
– Apie kokius pinigus kalbame? Kiek kainuoja vienerios VAR rungtynės?
– Neatsakysiu į šį klausimą, nežinau, kiek kainuoja papildomos kameros televizijos transliacijai. Tačiau mums VRA autobusiuko atvarymas į Lietuvą kainuoja virš 4000 eurų.
– VAR išbandėte taip pat „Šiaulių“ ir „Kauno Žalgirio“ rungtynėse, ten į kauniečių vartus buvo paskirtas baudinys po peržiūros per pridėtą laiką. Epizodas sukėlė daug diskusijų. Jūsų nuomone, teisingas tai buvo sprendimas?
– Skaičiau kai kurių futbolo ekspertų nuomones, kad tokia ranka – ne ranka, kad kamuolys nekeičia krypties. Tačiau net jei buvo minimalus kontaktas su ranka – tai yra baudinys. Ranka buvo nenatūralioje padėtyje, ji buvo toli nuo kūno.
Tarp teisėjų yra toks išsireiškimas, „čirka“ buvo. Su VAR turime priimti tokį sprendimą, kad tai žaidimas ranka ir skirti baudinį. Mano žiniomis, ką matė teisėjai, kuomet įrašas nebuvo suspaustas, teisėjas pribėgęs prie monitoriaus iškart pasakė – „ranka“, ilgai net nežiūrėjo. Ką matėme iš pakartojimų, galime teigti, kad tai buvo žaidimas ranka.
- Lietuvoje turime tokią situaciją, kad VAR turime per vienerias rungtynes ture, tas, kurias rodo per televiziją. Televizines transliacijas dažniau gauna pajėgesnės komandos, tad jos ir VAR, automatiškai, turi dažniau. Ar yra teisinga, kad tame pačiame čempionate viena komanda VAR turi vos keletą kartų per sezoną, o kita – ženkliai dažniau? Beje, tokia diskusija jau kilusi ir Latvijoje.
Man irgi tenka bendrauti su Latvijos atstovais, suprantu, apie ką yra kalba. Minėjote ir jūs, kad buvo sekmadienį Šiauliuose rungtynės, kurios galbūt yra svarbesnės, reikėtų VAR ten. Latviai irgi žiūri pagal rungtynių svarbą, ten keliauja ir VAR. Tokiu atveju nukenčia komandos, kurios yra antroje lentelės pusėje ir VAR negauna. Mano žiniomis, prie VAR finansiškai prisideda visi Latvijos klubai ir dėl to tas nepasitenkinimas yra – visi moka vienodai, o gauna sistemą vieni mažiau, kiti daugiau. Kitiems metais šitą dalyką išdiskutuosime.
Mums skirtumo nėra, mums norisi kuo daugiau rungtynių su VAR, kad teisėjai galėtų tobulėti, o tai atsispindėtų tarptautiniuose paskyrimuose. Nuo praėjusių metų mes buvome nukentėję tarptautiniu mastu, teisėjai buvo verti tarptautinių paskyrimų, bet nebuvo sertifikuoti dirbti su VAR ir paskyrimų negaudavo. Iš mūsų pusės, tikrai nenurodinėsime, kuriose rungtynėse VAR turi būti, tai tegul lieka patiems klubams, kad jie tą nutartų prieš sezoną.
– Po LFF Supertaurės ir po Vilniaus „Žalgirio“ neįskaityto įvarčių į „Šiaulių“ vartus buvo platinami vieši pranešimai apie teisėjų klaidas. Ar toliau naudosite tokią praktiką? O galbūt yra mintis komunikuoti kiek kitaip – viešai aiškinti daugiau teisėjų sprendimų?
– Aš tikrai nevengiu pripažinti ir atsiprašyti. Jei išliksiu savo poste, tik taip ir matau šitą dalyką.
Ateityje? Kalbamės ir tarpusavyje, kad turime būti atviresni mūsų futbolo bendruomenei. Kaip ir dabar, jūs skambinate man, kad sužinotumėte nuomonę, o daugelis norėtų, kad visa tai išeitų iš mūsų ir mes nelauktume tokių klausimų. Aš „už“.
Yra idėja galbūt vieną kartą per mėnesį padaryti analizę, laidą, gal futbolo federacijos svetainėje pateikti pagrindinius įvykius, kurie sukėlė diskusijas. Domėjomės dėl tarptautinės praktikos. Jei mums to reikia, jei mūsų futbolo bendruomenei to reikia, jei federacija sutinka, galėsime tą daryti ir būsime dar atviresni.
Yra šalių, kur teisėjai duoda ir interviu po rungtynių, yra šalių, kur rodo klipus iškart. Tam tikros instancijos tokius dalykus turi patvirtinti. Pažadu, kad ateityje būsime dar atviresni ir greičiau reaguosime į tokius dalykus iš savo pusės.
– Vokietijoje visai neseniai po „Bayern“ ir „Bayer“ rungtynių teisėjas Schlageris viešai pakomentavo kertinę baudinio situaciją ir visiems viskas tapo aiškiau. Kažką tokio įsivaizduojate ir Lietuvoje ar žvalgotės link kitokios formos?
– Apie tai ir kalbu, tik mums reikėtų pasinaudoti kitų šalių patirtimi. Pats buvau teisėjas, suprantu, kad tai psichologiškai yra sunku, bet gyvename XXI amžiuje, viskas keičiasi, atsiranda technologijos, VAR, tampame vis pastebimesni. Turime keistis. Ateityje kažkas panašaus bus ir Lietuvoje. Tikiuosi, kad jau kitame sezone.
– Žvelgiant į bendrą teisėjų lygį Lietuvoje, koks jis yra?
– Bendrai kalbant, turime, atrodo, visų laikų jauniausius A lygos teisėjus, tarptautinius pasiekimus, kurių iki šiol neturėjome. Matome, kad mūsų teisėjai yra reikalingi UEFA ir ten labai vertinami. Kas liečia A lygą, pati lyga pasikeitė, klubų požiūris, tapome profesionalesni.
O štai kas liečia teisėjus, jie buvo užmiršti eilę metų, struktūroje niekas nebuvo keičiama, viskas ėjo pasroviui. Jei futbolas eina į priekį, komandos tobulėja, teisėjai visi yra mėgėjai. Su dabartiniais kaštais jie net negali būti profesionalai. Norėčiau pasiųsti žinutę klubams, nes kitose šalyse būtent klubai inicijuoja teisėjų tobulėjimą, jie turėtų būti suinteresuoti, kad būtų kuo daugiau VAR rungtynių, kad kuo mažiau būtų teisėjų klaidų. Bet niekas niekada nesiteirauja, ką galėtų padaryti, kad nebūtų taip, kaip yra dabar.
Teisėjai yra 11-ta A lygos komanda. Tikiu, kad atrinkti yra geriausi Lietuvos teisėjai, kurie gali būti aukščiausioje lygoje.
