2014 metais „Žalgirio“ vedlys užėmė trečiąją vietą, o pernai rinkimuose liko antras. Žinant vilniečių dominavimą futbolo pasaulyje viešoje erdvėje mėgstama sakyti, kad su „Žalgiriu“ A lygą laimėtų bet kas. Vis dėlto visiškas dominavimas 2016 metais asmeninį įvertinimą atnešė ir 39-erių V.Dambrauskui.
Per visą sezoną A lygoje vilniečiai iš 33 rungtynių pralaimėjo tik 9, čempionatą laimėjo 9 taškų persvara, o įvarčių įmušė 45-iais daugiau nei praleido. Iki idealaus sezono pritrūko tik šiek tiek geresnio pasirodymo Europoje.
Dar vienerių metų sutartį su „Žalgiriu“ turintis V.Dambrauskas kol kas kitur nesižvalgo.
– Su „Žalgiriu“ šiemet dominavote, ar tikėjotės šio įvertinimo? Jis jums daug reiškia?
– Aš nepriimu to kaip titulo sau – tai yra titulas visai komandai, visos komandos nuopelnas. Visada sakau, kad treneris nustoja būti treneriu, kai jis neturi žaidėjų. Šiame sporte be žaidėjų tu nepasieksi nieko. Tai yra jų iškovotas titulas, kuris atiteko man.
Viso trenerių štabo, medicinos personalo, visos klubo administracijos ir vadovų – tai yra visų mūsų laimėjimas.
– „Žalgiris“ yra pats turtingiausias Lietuvos futbolo klubas. Konkurencija dėl to mažoka, ar tai nekenkia jūsų komandai?
– Nežinau, kiek konkurenciją galima sieti su pinigais. Europoje mes irgi visiems nusileidžiame pinigais dešimtimis kartų, tačiau to nesistengiame akcentuoti. Aikštėje žaidžia ne pinigai.
Dirbti ten, kur siekiama didelių tikslų, yra malonumas – tai geriausias darbas pasaulyje.
Reikia paklausti, kodėl kiti klubai nesugeba surinkti tokio biudžeto. Klubo biudžetas yra vadovų darbas ir indėlis, rodiklis, kad jie gerai dirba. Mes gyvename pasaulyje, kur konkurencija yra kasdienis ir normalus dalykas. „Žalgiris“ šią konkurencinę kovą laimi, nes, mano manymu, dirba geriau nei kiti klubai.
– Treniruojate klubą, kuriam pralaimėjimas yra didesnė nelaimė nei pergalė yra džiaugsmas. Ar dėl to sezono metu yra labai sunku?
– Bet kuriame klube visada yra gerai, kai laimi, o kai pralaimi – viskas blogai. Darbas „Žalgiryje“ nėra baimė – tai yra atsakomybė. Tu atsakai už geriausius Lietuvos žaidėjus, už geriausią klubą prieš geriausius sirgalius ir Vilniaus miestą.
Kaip vienas mano mentorių sakydavo – dirbti jaučiant spaudimą futbole yra privilegija. Tai reiškia, kad kažką darai gerai. Spaudimo nėra ten, kur nėra rezultatų ir didelių tikslų. Dirbti ten, kur siekiama didelių tikslų, yra malonumas – tai geriausias darbas pasaulyje.
– Vis dar esate jaunas treneris, Lietuvoje jau visus titulus iškovojote. Kur jūsų kelias pasuks dabar?
– Sporte visų titulų neįmanoma iškovoti. Jei iškovojome 14-a iš eilės, galima iškovoti ir 15, 16 ar 17-a. Galima siekti geriau pasirodyti Europoje. Titulai niekada nesibaigia.
