Jo teigimu, raštas išsiųstas „informuojant apie nepriimtiną padėtį Lietuvos futbolo federacijoje (LFF)“ ir manant, kad UEFA bei FIFA iš LFF negauna visos informacijos apie futbolo padėtį Lietuvoje.
„Kreipimesi pripažįstamas tarptautinių federacijų autoritetas, kompetencija ir kviečiama neatidėliojant spręsti problemas kartu. Dvišalio susirašinėjimo turinys atskleidžiamas tik abiejų šalių susitarimu, todėl daugiau detalių pasakyti negaliu“, – „Žinių radijui“ sakė M.Majauskas.
„Manome, jog UEFA ir FIFA vadovybė iki šiol negauna visos informacijos iš LFF apie futbolo padėtį Lietuvoje, todėl tiesioginis Lietuvos premjerės susitikimas su tarptautinių federacijų vadovais būtų labai svarbus“, – pridūrė konservatorius.
„Patvirtiname, kad ministrė pirmininkė raštu kreipėsi į Tarptautinės futbolo federacijos (FIFA) ir Europos futbolo federacijų asociacijos (UEFA) prezidentus dėl esamos padėties Lietuvos futbolo federacijoje, šiuo kreipimusi FIFA ir UEFA organizacijos kviečiamos atviram bendradarbiavimui sprendžiant skaidrumo, atskaitomybės ir įtraukties stokos problemas Lietuvos futbole“, – BNS pateiktame atsakyme nurodė Vyriausybės kanceliarija.
15min primena, kad praėjusią savaitę Seime 81 parlamentaras pritarė laikinam tiesioginio valdymo LFF įvedimui, kuriuo siekiama pakeisti šalies futbolo federacijos įstatus.
LFF atsako, kad dėl tiesioginio politikų kišimosi į jos veiklą UEFA ir FIFA žada suspenduoti visas Lietuvos futbolo rinktines bei klubus ir nutraukti finansinę paramą.
Praeitą savaitę FIFA ir UEFA informavo LFF, jog Seimui priėmus siūlomą įstatymą dėl laikino tiesioginio federacijos valdymo nacionalinėms rinktinėms ir Lietuvos futbolo klubams grėstų suspendavimas FIFA ir UEFA organizuojamuose turnyruose.
Taip pat kiltų grėsmė, kad bus sustabdyti visi LFF, kaip FIFA ir UEFA nario, įgaliojimai, o finansinė pagalba Lietuvos futbolui bus nutraukta.
Projektą dėl laikino tiesioginio valdymo įvedimo federacijoje registravo daugiau nei 80 Seimo narių.
Jame numatyta, kad įstatymo galiojimo laikotarpiu LFF valdymo organų funkcijas perimtų laikinasis administratorius, jį paskirtų Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Administratorius turėtų atlikti federacijos finansinį ir veiklos auditą ir per tris mėnesius nuo įstatymo įsigaliojimo dienos parengti bei patvirtinti laikinųjų LFF įstatų projektą.
Seimui siūloma nustatyti, kad laikinųjų įstatų projekte turi būti numatyta, jog kiekvienas LFF narys federacijos konferencijoje turi vienodą balsų skaičių. Taip pat siūloma federacijos nariais padaryti šalies futbolo klubus, šiuo metu jie yra atstovaujami per regionines asociacijas.
Be to, LFF konferencijai būtų suteikiami įgaliojimai rinkti prezidentą, viceprezidentus ir Vykdomąjį komitetą. Pastarasis šiuo metu susideda iš pačių LFF narių deleguotų asmenų.
Taip pat siūloma, kad LFF valdymo organų nariais negalėtų būti už tyčinį nusikaltimą nuteisti asmenys.
Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad siūlymą laikinai įvesti tiesioginį LFF valdymą vertina skeptiškai. Pasak jo, situacija nepasikeis priėmus „futbolo gelbėjimo“ įstatymą, o Lietuvai gali kilti grėsmė būti pašalintai iš tarptautinių varžybų.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teigimu, tiesioginis valdymas galėtų pasitarnauti sprendžiant federacijos valdymo problemas, atnaujinant veiklos modelį, tačiau būtina įvertinti ir potencialias neigiamas tokio sprendimo pasekmes.
Pastaraisiais metais Lietuvos futbolo vadovybė kritikuota dėl prastų sportinių pasiekimų ir dalies funkcionierių ryšių su nusikalstamu pasauliu.
Šiuo metu Lietuva pagal FIFA reitingus užima 142 vietą. Žemiausiai buvome 2017-ųjų lapkritį – 148-i.
