Ukrainos futbolininkai tarsi namuose jautėsi nuo pat pirmųjų dvikovos minučių.
Dar prieš dvikovos pradžią užgrojus pirmiems svečių himno „Dar nemirė Ukrainos nei šlovė, nei valia“ akordams daugiau nei du trečdalius viso LFF stadiono vietų užpildę svečiai surengė įspūdingą pasirodymą.
Galingo „Uk-ra-i-na!, Uk-ra-i-na!“ sprogimo laukti ilgai nereikėjo. Nuostabaus palaikymo įkvėpti Andrijaus Ševčenkos auklėtiniai jau 7-ąją minutę užsuko Lietuvos futbolininkams taip ir neįmintą trumpų perdavimų karuselę ir „Manchester City“ narys Oleksandras Zinčenka ramiai išvedė svečius į priekį.
26-ąją minutę Markus Palionis iš nevilties ant LFF stadiono vejos atgulė dar kartą – pirmam įvarčiui asistavęs natūralizuotas Ukrainos brazilas Marlosas Emilijų Zubą privertė iš savo vartų tinklo kamuolį traukti ir vėl.
E.Zubas nebuvo vienintelis netikėtas V.Urbono pasirinkimas. Iki paskutinės akimirkos dėl startinio vienuoliktuko svarstęs specialistas šį kartą į aikštę metė drąsią ir stipriai eksperimentinę sudėtį.
Savo šansą gavo nemažą šurmuliuką šiemet Europoje sukėlusios Marijampolės „Sūduvos“ triumviratas Paulius Golubickas, Giedrius Matulevičius ir Ovidijus Verbickas, bet užteko vos pusvalandžio, kad suprastume, jog viena yra kovoti prieš motyvacijos stokojančius Tel Avivo „Maccabi“ ar Budapešto „Ferencvaroš“ vidutiniokus antrajame pagal pajėgumą Senojo žemyno turnyre ir visai kas kita grumtis su tris planetos čempionatus jau praleidusius, bet į trečią iš eilės Europos pirmenybių finalinį etapą nusitaikiusius ukrainiečius.
62-ąją minutę Bergamo „Atalanta“ saugas Ruslanas Malinovskis smagiai pykštelėjo iš toli ir stadione Ukrainos sirgalių išmestas sprogstamas užtaisas šventiškai nugriaudėjo trečią sykį.
Tai buvo paskutinė vinis į sutrešusį Lietuvos futbolo karstą.
Viena komanda žaidė, kita dirbo – ir taip visas 90 minučių. Šeštadienio vakarą Lietuvos futbolas dar kartą buvo negailestingai trenktas į skausmingą realybę.
| Vieta | Komanda | R | + | = | - | Įvarčiai | Taškai |
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 |  Ukraina | 5 | 4 | 1 | 0 | 11:1 | 13 |
| 2 |  Liuksemburgas | 4 | 1 | 1 | 2 | 4:5 | 4 |
| 3 |  Serbija | 3 | 1 | 1 | 1 | 5:7 | 4 |
| 4 |  Portugalija | 2 | 0 | 2 | 0 | 1:1 | 2 |
| 5 |  Lietuva | 4 | 0 | 1 | 3 | 3:10 | 1 |
Ne 1:6 Kaune prieš Vengriją 2000-aisiais, bet nevilties turbūt dar daugiau nei tą žvarbų rudenį, kuris vadinamas juodžiausiu puslapiu šalies futbolo istorijoje.
Jokio net mažyčio šanso kabintis ir dešimtas pralaimėjimas per trylika pastarųjų dvikovų. V.Urbono pirmos pergalės medžioklė, panašu, kad gali kaip reikiant užsitęsti.
„Ruošėmės ir žinojome, kad varžovas yra stiprus. Stengėmės „uždaryti“ aikštės vidurį, kur varžovai yra stiprūs, bet būtent klaidos aikštės viduryje mums kainavo labai brangiai ir po jų krito įvarčiai. Reikia pripažinti, kad priešininkas buvo žymiai stipresnis“, – po dvikovos atsiduso V.Urbonas.
Lyginant su prieš tai vykusiu atrankos maču su serbais (1:4) Lietuvos startiniame vienuoliktuke liko vos trys žaidėjai – M.Palionis, Domantas Šimkus ir Fiodoras Černychas.
Paklaustas apie eksperimentus sudėtimi ir futbolininkų spraudimą į neįprastas pozicijas, rinktinės treneris kalbėjo aptakiai.
„Turime duoti galimybę visiems. Po rungtynių galima kalbėti apie vieną ar kitą problemą, kuri buvo, bet manau, kad kraštiniai gynėjai sužaidė tikrai neblogai. Sauliaus Mikoliūno ir Modesto Vorobjovo žaidimu esu patenkintas. Antrajame kėlinyje keitimai mūsų pagyvino žaidimą. Galėjome būti agresyvesni. Nevadinu tai bandymu ar žvalgyba. Žaidėjais, kuriuos pasirinkau, esu patenkintas, bet varžovas tiesiog buvo per stiprus“, – kalbėjo V.Urbonas.
Treneris pripažino, kad šį kartą komandai ypač stigo traumuoto Arvydo Novikovo.
„Labai gaila, kad jo nebuvo. Tai komandos lyderis ir mums jo ypač trūko atakuojant. Tikiuosi, kad spalio mėnesį jau bus išsigydęs traumą ir mes jį vėl matysime aikštėje“, – vylėsi treneris.
Po pergalės Ukraina toliau užtikrintai pirmauja B grupėje, jau 9 taškais lenkdama artimiausius persekiotojus. Visgi statyti arklio prieš vežimą ir iš anksto švęsti patekimo į žemyno pirmenybes A.Ševčenka Vilniuje dar nenorėjo.
„Noriu padėkoti sirgaliams, kurių į Vilnių susirinko tiek daug. Rungtynėse buvo ir gerų, ir blogių momentų. Pradžioje nemažai klydome, užtruko, kol prisitaikėme prie dirbtinės dangos, bet galiausiai su šiais iššūkiais susitvarkėme ir laimėjome. Pirmą kėlinį sužaidėme geriau nei lietuviai tikėjosi. Po pertraukos šeimininkai šiek tiek pakeitė savo strategiją, bet ir prie to prisitaikėme. Matyti, kad lietuviai – ieškojimų kelyje, treneris nemažai eksperimentuoja rinkdamasis sudėtį. Kol kas apie varžovo pajėgumą vaizdą susidaryti dar sunkoka, tačiau su jais mums teks dar kartą susitikti Charkove“, – kalbėjo specialistas.
Paklaustas, ar solidžią taškų persvarą susikrovusi jo komanda jau gali būti rami dėl vietos „Euro 2020“, legendinis ukrainietis neskubėjo.
„Kol kas nenoriu skubėti. Dar palaukime kelių rungtynių ir tada matysime“, – kalbėjo A.Ševčenka.
