Link atsarginių žaidėjų suolo prieš mačo pradžią eidamas Valdas Urbonas paplojo maždaug 30-čiai „Pietų IV“ sirgalių, atvykusių palaikyti „Žalgirio“. Tačiau ploti progų pirmajame kėlinyje daug nebuvo.
Šaltas prakaitas V.Urbono galvą turėjo išpilti jau 34-ąją minutę, kuomet kamuolį baudos aikštelėje gavęs Jodelis Dossou išmaudė žalgirietį ir pasiuntė įvartį Džiugui Bartkui tarp kojų.
„Vaduz“ – ein, „Žalgiris“ – null!“, – suskambėjo bendras stadiono pranešėjo ir Vaduco sirgalių duetas. Bendras dviejų rungtynių rezultatas tapo lygus 1:1.
Toks jis liko iki pertraukos, o „Vaduz“ dar ne kartą pagrasino svečių iš Lietuvos vartams.
Vis tik serijos likimą apsprendė kapitonas Tomašas Šimkovičius, kuris 66-ąją minutę šovė lyg iš patrankos ir kamuolį vartuose patupdė nuo skersinio. Nuo tos akimirkos „Vaduz“ jau reikėjo dviejų įvarčių, kurių mušti žalgiriečiai neleido.
„Visų pirma, džiaugiuosi, kad pasiekėme teigiamą bendrą rezultatą ir patekome į kitą etapą. Rezultatas yra mūsų darbo rodiklis, kiek mes darbo įdėjome. Lengva nebuvo, nes susitiko gan lygiavertės komandos, kurios yra vertos viena kitos.
Norėjome gintis tvarkingai ir koncentruotai, neleisti susidaryti persvarų vienam ar kitame krašte, bet jie sugebėjo tai padaryti geru judėjimu, geru žaidimu vienas prieš vieną. Perdavimai iš kraštų į vidurį kėlė mums pavojų.
Pavyko keletą kartų apsiginti, bet buvo ta situacija, kurią dar reikėtų pasižiūrėti ir tada vertinti. Antrajame kėlinyje persitvarkėme, nesiraminome rūbinėje. Atslūgo ir varžovų tempas, nes tokio tempo jie negalėjo atlaikyti visas rungtynes. Įvyko atoslūgis ir džiugu, kad radome situaciją, kurioje galėjome pasiekti įvartį, tada nuvedėme rungtynes iki galo.
Džiaugiuosi, kad su Džiugo Bartkaus pagalba sugebėjome išlaikyti trapią persvarą. Vyrų atsidavimas ir kova buvo verta to, kad žengtume į kitą etapą“, – išsamiai apie rungtynes kalbėjo žalgiriečių treneris.
Pasakęs trumpą kalbą rūbinėje V.Urbonas nupėdino ant „Rheinpark“ stadiono vejos ir ten pirmyn-atgal vaikštinėjo geras 15 minučių.
„Galbūt išnaudoji tą laiką gražaus kraštovaizdžio ir nuostabaus stadiono apžiūrai“, – pasakojo V.Urbonas.
– Tomašą Šimkovičių šiandien pastūmėte į priekį, ko siekėte tokiu ėjimu, kuris galiausiai pasiteisino ir virto įvarčiu? – Vaduce paklausėme Valdo Urbono.
– Visada ieškai kažkokių sprendimų, kai žinai, kad varžovai neturi, kur trauktis ir jiems reikia atakuoti. Gal nenorėjome daug iniciatyvos atiduoti, pradžioje mums tai neblogai veikė, vėliau varžovams pavyko geriau, nes mes prastai tvarkėmės situacijose vienas prieš vieną. Tada psichologinis pranašumas atsidūrė jų rankose.
– Futbolininkai minėjo, kad per pertrauką jūs dar kažką pakoregavote žaidime...
– Pirmą kėlinį žaidėme tokia schema, kuria nesame pratę žaisti, tik ją išbandėme. Antrajame kėlinyje grįžome prie tos schemos, kuri mums yra įprasta. Gal situacijų daug nesukūrėme, kontratakose galėjome progas išnaudoti geriau, bet svarbiausia, kad kamuolys kirto liniją ir pasiekėme tą išlyginamąjį įvartį, kuris mums suteikė papildomo pranašumo šioje serijoje.
– Kaip iš jūsų taško atrodė tas Tomašo Šimkovičiaus įvartis?
– Keistai, keistai viskas atrodė. Norėtųsi pamatyti ir šį, ir varžovų įvartį. Ta Tomašo situacija buvo keistoka, įdomi trajektorija, bet svarbiausia, kad priliesta buvo ten, kur reikia ir kada reikia, o kamuolys atsidūrė už vartų linijos.
– Ar dabar jau laikas kalbėti apie trečią etapą ir varžovą, kuris bus „Sevilla“? Kokios apskritai mintys ateina, kai išgirstat tokio klubo pavadinimą?
– Dabar mintys tokios, kad mes, praėję tuos du etapus su Farerais ir Lichtenšteinu, padarėme tai, kas nuo mūsų priklauso. Pralaimėję ar iškritę prieš tokias komandas mes nebūtume suprasti ir būtų daug akmenų paleista į mūsų daržą.
Dabar išėjome į tokį etapą ir susitinkame su tokia komanda, kai gali mėgautis futbolu, aplinka, į kurią papulsime Vilniuje ir Sevilijoje. Manau, kad ažiotažas ir tokio klubo atvežimas į Lietuvą yra pasiekimas. Turime džiaugtis, kad yra galimybė susitikti su tokio kalibro klubu. Ne kiekvienam tai duota. Net draugiškose rungtynėse nesusitiksime su tokiu klubu, nes esame skirtingų svorio kategorijų.
– Po rungtynių vaikštinėjote po aikštę, tikriausiai kažką mintyse dėliojotės, ar čia kažkoks jūsų ritualas?
– Visų pirma, dėliotis turbūt reikia, kai atslūgs šios dienos emocijos. Kiekvienos rungtynės reikalauja emocinės iškrovos, kažkiek turi nusiraminti, sugrįžti iš transo būsenos į realybę.
Kiekvienos rungtynės reikalauja emocinės iškrovos, kažkiek turi nusiraminti, sugrįžti iš transo būsenos į realybę
Po rungtynių reikia laukti, kol tvarkosi žaidėjai, tai nesinori sėdėti kažkur užsidarius. Galbūt išnaudoji tą laiką gražaus kraštovaizdžio ir nuostabaus stadiono apžiūrai.
– Jeremy Manzorro buvo labai nepatenkintas po keitimo: nuspyrė gertuvę, numetė marškinėlius. Tikriausiai ne dėl to, jog buvo pakeistas, o dėl savo pasirodymo. Kas jam nesiklijavo šiose rungtynėse?
– Reikėtų Jeremy paklaust, dėl ko jis buvo nepatenkintas, ar savo žaidimu, ar dėl keitimo. Tai yra vidiniai mūsų dalykai, mes juos tvarkome.
Žaidžiant į priekį, žinome jo galimybes, bet atliekant gynybinį darbą, kurį reikia padaryti, tas jo dalyvavimas...
Manau, kad Domantas Šimkus neblogai išėjo Vilniuje, aš turiu tą žmogų toliau skatinti, vystyti jo galimybes. Džiugu, kad jis išėjo, nesutrukdė, nepamaišė, gal ir klaidų padarė, bet tai yra normalu. Man patinka ir tinka, kaip vyksta jo adaptacija čia, kaip jis adaptuojasi prie aplinkos, komandos.
Turiu tikslą praplėsti mūsų būrį žaidėjų, kad apimtumėme ir apjungtumėme daugiau futbolininkų. Mūsų laukia ir „Sevilla“, ir A lyga, tad tą branduolį mums reikia praplėsti.
– Prieš rungtynių pradžią, kai ėjote link atsarginių suolo, paplojote „Pietų-IV“ nariams. Tikėjotės tokio jų palaikymo Vaduce?
– Paplojau, galėjau ir nusilenkti. Pagarba žmonėms, kurie randa galimybių atvykti ir palaikyti komandą. Ypač šiandien, kai jie buvo labai girdimi. Palaikymas išvykos rungtynėse, ypač Europos lygoje, yra papildomas stimulas žaidėjams. Jie supranta, kad rūpi ne tik patys sau, bet ir bendruomenei. Noriu padėkoti ir pasveikinti juos su patekimu į kitą etapą. Lauksime jų Sevilijoje.
– Vakarėlį organizuosite šiandien?
– Ne vakarėlį, o vakarienę.
