Trys Lietuvos salės futbolo rinktinės nariai sutiko 15min anonimiškai, tačiau itin atvirai papasakoti, kas vyko už aikštės ribų.
Pasakė A, bet nutylėjo B?
Jurijus Jeremejevas buvo rezultatyviausias Lietuvos čempionato žaidėjas su 25 įvarčiais praėjusiame sezone, tačiau rinktinės treneris iš Ukrainos Jevgenijus Ryvkinas puolėjo į komandą nepakvietė.
Pats futbolininkas Artūrui Žarnovskiui iš tinklaraščio „Sveiks valio“ pasakojo, kad juoda katė tarp jo ir trenerio perbėgo 2019-aisiais Kirgizijoje. Tada, anot J.Jeremejevo, treneris liepė saugoti rezultatą 2:4, kuris buvo nepalankus, o žaidėjas stengėsi išplėšti pergalę.
„Nusileidau, pripažinau savo klaidas, keletą kartų atsiprašinėjau trenerio, – „Sveiks valio“ sakė J.Jeremejevas. – J.Ryvkinas lyg ir priėmė atsiprašymą bei pažadėjo iškviesti mane į rinktinės stovyklą. Iškvietė, tačiau jaučiau, jog jis ir toliau laiko pyktį. Žaidžiant draugiškas rungtynes rinktinės stovykloje Ispanijoje, pirmas dvejas rungtynes buvau auklėjamas paliekant mane ant suolo. Trečiose rungtynėse žaidžiau daug ir sėkmingai. Ir viskas – nuo to laiko kvietimo į rinktinę nebegavau.“
Vis dėlto su 15min kalbėję rinktinės žaidėjai tikina, jog rezultatyviausias Lietuvos čempionato žaidėjas savo pasakojimuose nutyli svarbias detales.
„Jei žaidėjas nenori žaisti pagal trenerio planą... Jis rašo, kad jam buvo suteiktas šansas. Jam buvo gal kokie trys šansai duoti, bet vis tiek sugebėjo nešti kažkokio negatyvo į komandą. Mano akimis, treneris padarė viską teisingai.
Pats prakniso jis tą suteiktą šansą
Jei jis sugeba Ispanijoje turnyre susimuliuot kažkokią traumą ir už kelių dienų išvažiuot žaisti į savo klubo rungtynes, o jam tai yra gydymo periodas... Ir patys žaidėjai pečiais gūžčioja. Treneris yra profesionalas, tai juk pasaulio čempionatas, ne mėgėjų suvažiavimas“, – 15min kalbėjo vienas iš rinktinės futbolininkų.
„Mano nuomone, Jura pats kaltas ten buvo, – kalbėjo kitas žaidėjas. – Viskas prasidėjo nuo Kirgizijos. Ką jis pasakojo, viskas buvo tiesa. Tik jis nepapasakojo kitos pusės, to, ką jis pats padarė.
Kaip jis sakė, trenerio prašė antro šanso, tas šansas buvo suteiktas – į Ispaniją važiavom. Žaidėme ten ketverias draugiškas rungtynes, jo pirmose dvejose neleido į aikštę, trečiose išleido, jis primušė įvarčių. Bet likus ketvirtoms rungtynėms, jis nusipirko bilietus į Vokietiją, sėdo į traukinį, išvažiavo į Barseloną ir išskrido. Su treneriu lyg ir nesitarė, o mūsų stovykla juk buvo oficiali. Manau, negalėjo jis taip padaryti. Pats prakniso jam suteiktą šansą.“
„Žvengėm skaitydami“
Visi trys 15min kalbinti rinktinės žaidėjai sutartinai tikino, jog čempionato metu komandoje atmosfera buvo gera.
„Komandoje atmosfera buvo tikrai labai gera, visi gerai sutarėme. Aišku, pasiruošimas buvo ilgas ir daug laiko leidome kartu. O ypač paskutinius kelis mėnesius, tad suprantama, kad visko būdavo. Bet, bendrai paėmus, komanda tikrai labai gerai sutarė“, – teigė vienas iš futbolininkų.
Kitas rinktinės narys taip pat pabrėžė, kad įtampų komandoje buvo išvengta.
„Treneris, manau, atsirinko tuos, kurie nusprendė iki galo žengti į aikštelę ir jokių daugiau klausimų nebus. Kad nebūtų maždaug „dabar pasitreniruosiu, o, likus savaitei, turėsiu dar kažkokį vaikų turnyrą“. Žaidėjų sąrašas gal galėjo būti ilgesnis, bet treneris žiūrėjo, kas gali būti tinkamiausias komandai, kurie žaidėjai galėtų skirti daugiausia laiko pasiruošimui“, – sakė Lietuvos rinktinės futbolininkas.
Lietuvos komanda kovingai pradėjo pasaulio salės futbolo čempionatą.
Pirmą kartą į tokio lygio turnyrą šeimininkų teisėmis patekusi ekipa 1:2 nusileido Venesuelai, 0:3 krito prieš grupės favoritą Kazachstaną, bet turėjo šansą patekti į atkrintamąsias varžybas, jei būtų nugalėjusi grupės pirmąsias dvejas rungtynes taip pat pralaimėjusią Kostą Riką.
Tačiau prieš lemiamą grupės mačą vėl nutiko konfliktas.
„Atrodo, kad viskas buvo gerai. Iki tada, kai vienas sugalvojo pasicirkint“, – šyptelėjo 15min pašnekovas.
Pažiūrėkim, kaip Jasikevičius rėkia. Tai ką dabar? Visi žaidėjai kraunasi daiktus ir namo važiuoja?
Jis kalbėjo apie Arturą Juchno.
Kai Lietuvos rinktinė rengėsi rungtynėms su Kosta Rika, pasiruošimą žūtbūtinei kovai supurtė rungtynių rytą Lietuvos futbolo federacijos paskelbta informacija: A.Juchno „dėl asmeninių priežasčių“ palieka rinktinę.
15min tą šeštadienio rytą ir pats A.Juchno patvirtino, kad įvyko konfliktas su treneriu, tačiau plačiau situacijos jis teigė nekomentuosiąs „dėl pagarbos komandos draugams“.
Tačiau su 15min kalbėję rinktinės žaidėjai apie situaciją pasakojo kiek kitaip.
„Žmogus su savu charakteriu. Gal nepasisekė vienerios rungtynės, gavo spaudimo. Treneris sugalvojo neįtraukti į pagrindinę sudėtį, o jis susipakavo lagaminus ir išvažiavo. Taip, mano akimis, jis pavedė komandą. Mes likome gūžčioti pečiais, – kalbėjo rinktinės žaidėjas. – Treneris mato, kaip kas gali sužaisti ir kaip kas sužaidė. Pakėlė toną, bet profesionaliam sporte taip būna. Pažiūrėkime, kaip Šarūnas Jasikevičius rėkia. Tai ką dabar? Visi žaidėjai kraunasi daiktus ir namo važiuoja? Na ne, nevyksta taip.“
„Niekas jo nesuprato, – pasakojo kitas Lietuvos rinktinės žaidėjas. – Savam pasauly žmogus gyvena. Pats paskutinis konfliktas buvo, kai per rungtynes su Kazachstanu, trenerio nuomone, jis nelabai stengėsi. Treneris jam pasakė, kad peržiūrėsime video ir, jei nesistengė, kažkur nepadėjo draugui, kitose rungtynėse nežais.
Treneris davė pastabą, o jis treneriui sako: „Eik n*****“
Tuomet buvo treniruotė, o per ją jau matosi daugiau mažiau, kuris ketvertas yra pirmas, kuris bus antras, o kurie žaidėjai lieka ant suolo. Jį permetė į tą trečią ketvertą, jis turėjo likti ant suolo. Na ir ką, susidėjo daiktus ir išvažiavo. Gal ir sakė treneriui kažką, bet žaidėjams – nieko. Ateiname į vakarienę: nebėra jo. O kai jis sako, kad atsisakė komentuot „dėl pagarbos komandos draugams“... Tai – irgi nesąmonė.“
Vienas iš pašnekovų prisiminė dar vieną istoriją apie A.Juchno ir trenerio santykius.
Nebuvo ten jokio konflikto, jis pats sukonfliktavo su savimi
„Šiaip treneris daug prie jo taikėsi. Žaidėme kažkada vasarą rungtynes, jis padarė klaidą, treneris davė pastabą, o jis treneriui sako: „Eik n*****“.
Tau gali nepatikt filosofija trenerio ar kažkas, bet kad šitaip...“ – pasakojo rinktinės futbolininkas.
Nesužavėjo komandos ir A.Juchno teiginys, jog žiniasklaidai jis situacijos nekomentuos dėl pagarbos komandai.
„Visus nervas ėmė, kai Arturas pasakė, kad išvažiavo dėl konflikto su treneriu. Nebuvo ten jokio konflikto, jis pats sukonfliktavo su savimi. Ir dar tas „iš pagarbos komandos draugams“... Žvengėme visi skaitydami“, – atviravo nacionalinės komandos žaidėjas.
J.Ryvkinas – koks jis?
J.Ryvkinas sulaukė nemažai kritikos socialiniuose tinkluose dėl, sporto mėgėjų nuomone, sovietinių darbo metodų, nesiskaitymo su žaidėjais ir primityvių taktikų.
Bet 15min kalbinti žaidėjai mūru stoja už trenerį.
„Dabar jis lieka atpirkimo ožiu. O man labiausiai ir norisi pasakyti šiuo pokalbiu, kad nereikia trenerio taip viešai suvarinėti“, – atvirai rėžė vienas iš pašnekovų.
Visi kalbinti rinktinės futbolininkai akcentavo, jog J.Ryvkinas yra griežtas ir reiklus treneris.
„Bet toks trenerio darbas. Kiti, būna, per pagyrimus eina, o Ryvkinas dirba per griežtumą. Tačiau tai tiko mūsų komandai. Būna, kad jis ir asmeniškai pasikviečia pasikalbėti, per treniruotes gal būna kiek griežtesnis, bet šiaip gyvenime viskas su juo yra gerai“, – pasakojo rinktinės žaidėjas.
Man ką labiausiai ir norisi pasakyti šiuo pokalbiu, kad nereikia trenerio taip viešai suvarinėti
„Treneris buvo tinkamas. Jis statė komandą tokią, kuriai galėjo pritaikyti savo braižą. Būkim biedni, bet teisingi – mes negalime vienas prieš vieną aikštės krašte apžaisti varžovo be pasaugojimų kaip kokie brazilai. Ar statyti žaidimą ant asmenybių. Turime žaisti disciplinuotai, gaila, kad čempionato pabaigoje ir pritrūko žaidėjų, kurie galėjo padėti“, – kalbėjo kitas futbolininkas.
„Jeigu norit sužinoti mano nuomonę apie trenerį, tai tikrai nieko blogo neišgirsite. Man asmeniškai treneris tikrai patinka tiek aikštėje, tiek už jos ribų. Jis yra griežtas, disciplinuotas, daug reikalaujantis iš žaidėjų žmogus, ko mūsų komandai labiausiai ir reikėjo“, – pasakojo trečiasis.
Kalbinti žaidėjai pažymėjo ir trenerio pasiekimus salės futbole – jis iki ketvirtfinalio nuvedė Ukrainos salės futbolo rinktinę 2014-ųjų Europos čempionate.
„Ukrainiečiai irgi nėra tie, kur gali individualiai kažką daug nuveikti, bet žaidžia komandiškai. Paimk kokį brazilą ar ispaną – gal jis mums net netiktų. Man viskas tiko: susirinkimai, dienotvarkės išdėstymas, analizės. Gal kartais ir vargina, bet juk ruošėmės pasaulio čempionatui“, – kalbėjo rinktinės narys.
Visi trys kalbinti žaidėjai patikino, kad, jei būtų jų valia, J.Ryvkinas veikiausiai liktų prie Lietuvos rinktinės vairo.
Kokius įvarčius mes praleidome? Ten individualios klaidos
„Turime vieno lygio žaidėjus, kurie, sakykime atvirai, netempia to pasaulio čempionato lygio... Sutriuškinimų nebuvo, buvo geresnių momentų, gal buvo ir prastesnių. Tikrai galima palikti, nesakyčiau, kad kažkas blogai. Jis pradėjo darbą, pačiupinėjo žaidėjus. Įdomu, koks bus rinktinės pasiruošimas kitoms varžyboms, darbas vis tik yra nemažas padarytas“, – plačiau į situaciją pažiūrėjo pašnekovas.
„Daug darbo įdėjo, matomas žaidimas, – pasakojo kitas rinktinės žaidėjas. – Gal rezultatai čempionate prastoki, bet pažiūrėjus į žaidimą... Kokius įvarčius mes praleidome? Ten individualios klaidos, mes turėjome planą, jo laikėmės, kol neatsitikdavo tos klaidos. Mes įpratę žaisti Lietuvos lygoje, kur už tokias klaidas varžovai nenubaudžia, o čia niekas neatleidžia klaidų.
Ryvkinas yra žmogus, laimėjęs nemažai su Ukrainos komandomis. Pasakojo ir mums istorijas, kad jo komandos per drausmę ir discipliną pasiekė rezultatus. Nesame mes kažkokie brazilai, kad galėtume primušti lengvai daugiau įvarčių nei praleidžiame.“
Vienas pašnekovų akcentavo, kad net ir prieš čempionatą vyravo nuomonė, jog Lietuvos rinktinę visi varžovai spardys be pasigailėjimo.
„Prieš keletą metų nebūčiau galėjęs pagalvoti, kad mes ir su tokiu Kazachstanu galėtume sužaisti tokiu rezultatu (0:3 – aut. past.). Lengviausia kažką nurašyti ant trenerio, bet gal reikia ieškoti kitų variantų – kaip sporto šaka visa gali kilti kartu su treneriu, o ne treneris turi kažko reikalauti, norėti, kai tam nėra resursų ar žaidėjų.
Nesame mes kažkokie brazilai, kad galėtume primušt daugiau nei gaunam
Kažkas nesusigaudantis futbole rašo, kad „va, Lietuva vėl pralaimėjo“. Taip, mes pralaimėjom, bet ar tu tas rungtynes matei? Ar ką nors supratai salės futbole? Kai kas sako, kad mes žaidėme tarsi sukaustyti, į rėmus sustatyti. Tačiau, jei rėmų nebūtų, rezultatai būtų daug prastesni. Šito sporto palaidai žaisti negalima, nes kiekviena klaida labai brangi.“
Ar federacija padarė viską?
15min kalbinti salės futbolo rinktinės žaidėjai turėjo pastabų ir Lietuvos futbolo federacijai (LFF).
Visų pirma, žaidėjai pasigedo rimtesnių varžovų pasirengimo etapo metu.
„Tailande turnyras buvo vienintelis, kur gavome sužaisti su Irano komanda, kuri reitinge yra aukštai, Egiptu, prieš kurį net pergalę pavyko pasiekti, – akcentavo futbolininkas. – Bet tai buvo pusantro mėnesio prieš čempionatą.
Buvo net tokių variantų, kad matai, kai treneris skambina, pats derasi dėl draugiškų rungtynių, dėl datų. Bet ar čia jo darbas? Jis turi susikoncentruoti į taktinius dalykus. Tikrai pritrūko draugiškų rungtynių, jų turi būti daugiau ir su aukštesnio reitingo komandomis. Aišku, pandemija daug davė, daug komandų nepavyko prisišaukti dėl koronaviruso.“
Futbolininkai lyg susitarę akcentavo, kad žaisdami su silpnomis komandomis nekaupė patirties ir negalėjo tinkamai pasiruošti kovoms su pasaulinio lygio rinktinėmis.
„Su visa pagarba latviams, per silpni jie varžovai. Nuvažiuodavome, laimėdavome, bet iš to – mažai naudos. Per pasiruošimą geriau su stipriomis komandomis žaisti. Gal daugiau pralaimėtume, bet nauda būtų didesnė“, – neabejojo kitas 15min kalbintas žaidėjas.
Futbolininkas metė akmenį į futbolo funkcionierių daržą ir dėl silpnos komunikacijos prieš pasaulio čempionatą mūsų šalyje.
Visi su jauduliu išėjom, bet pamatėm, kiek žmonių, ir tas jaudulys dingo
„Paskui jau katleriai pasijungė, pravalturai – tada šeštadienį su Kosta Rika kažkiek žmonių jau atėjo...
Jų buvo tikrai daugiau nei pirmosiose rungtynėse su Venesuela. Suprantu, gal trečiadienį darbai ar kažkas, bet sekmadienį tikrai galėjo būt daugiau žmonių. Daug kas net nežinojo, net ir mano paties draugai, su kuriais rečiau bendrauju, nežinojo, kad vyksta pasaulio čempionatas. Tokį renginį turėjome žinoti net ir tie, kurie nesidomi tuo sportu“, – neabejoja pašnekovas.
Vienas iš futbolininkų pasakojo, kad rinktinės nariai itin nustebo žengę ant „Žalgirio“ arenos parketo prieš pirmąsias rungtynes su Venesuela. Tribūnose jie išvydo prastą vaizdą – pusantro tūkstančio žiūrovų ištirpo milžiniškoje 15 tūkst. vietų arenos erdvėje.
„Nesitikėjom, kad tiek mažai bus žmonių, – atviravo žaidėjas. – Visi su jauduliu išėjome, bet pamatėme, kiek žmonių, ir tas jaudulys dingo. Galvojome, bus pilna salė, bet...“
Vienas iš pašnekovų pasakojo, kad rinktinė čempionatui ruoštis pradėjo per vėlai. Iš pradžių planas buvo susirinkti į stovyklą praėjus dviem savaitėms nuo Lietuvos čempionato pabaigos – kovo–balandžio mėnesį, bet galiausiai nacionalinė komanda ėmė treniruotis kartu gegužės pabaigoje.
Pašnekovas atvirai dėstė, jog žaidėjai už treniruotes gaudavo maistpinigius. Vienos pratybos – 30 eurų, tačiau treniruočių buvo nedaug.
„Galvojom, kad gal pinigų gailėjo už tas treniruotes, – pasakojo futbolininkas, akcentavęs, jog per savaitę komanda rinkosi po vieną du kartus. – Paskui išdalino diržus, kad bėgiotume namuose, treniruotės nėra, bet turėdavai individualiai bėgiot, o jie prisijungę prie sistemos matydavo, bėgai ar ne.“
Vis dėlto čempionatui artėjant sąlygos buvo puikios.
„Paskutinius du mėnesius tikrai aukščiausio lygio buvo sąlygos. Druskininkuose gyvenome, ten tikrai apie nieką galvot nereikėjo. Vis dėlto, mano manymu, buvo galima rinktis dar anksčiau“, – pasakojo rinktinės narys.
Futsalas – aukštyn ar užmarštin?
Pasaulio salės futbolo čempionatas suteikė šiai sporto šakai Lietuvoje dar neregėtą dėmesį, o rinktinės žaidėjai norėtų, jog tai būtų impulsas toliau kelti dinamiško sporto populiarumą.
„Bet manau, kad baigsis čempionatas ir visi tą futsalą pamirš. Kad ir kaip gaila būtų tai sakyti“, – niūrios buvo pašnekovo prognozės.
Netrukus prasidės Lietuvos čempionatas, tad žaidėjai grįš į klubus, o rinktinė kuriam laikui bus pastumta į antrą planą.
„Ar bus signalų, laikas parodys, dabar jų tikrai nėra“, – apie galimus tolimesnius žingsnius kalbėjo žaidėjas.
Kitas akcentavo, jog Lietuvoje itin trūksta tinkamos infrastruktūros, taip pat nuolatinio rinktinės darbo ne sezono metu.
„Lietuvos čempionatas gal ir kiek pastiprėjęs, viskas okay, bet tas eis, praeis, o kas bus pavasarį? Jei sugebėtų federacija surinkti kad ir dukart per savaitę rinktinę... Tam reiktų finansų, už dyką į stovyklas nelabai kas ir važinės. Kaip pavyzdys, iki čempionato buvo vieni ar kiti metai – buvo stovyklos, kas galėdavo – tas suvažiuodavo. Be to būtų nubrauktas visas padarytas darbas“, – teigė futbolininkas.
Gal ir lauko futbolui žaidimas salėje duotų teigiamų impulsų?
„Daug kur pasaulyje futbolas pradedamas žaisti nuo salės. Jei pradėtų vaikus traukti į salę, paskui atsiskirstytų, kas lieka salėje, kas žais lauke. Gal ir lauko futbolui taip būtų galima padėti, bet labai daug metų tam reikėtų“, – svarstė vienas iš futbolininkų.
