Vennegooras arba Hesselinkas
Šiuolaikiniame europietiškame futbole pati ilgiausia pavardė priklauso buvusiam Nyderlandų rinktinės žaidėjui Janui Vennegoorui of Hesselinkui. Ši pavardė atsirado XVII amžiuje, kai susigiminiavo dvi fermerių šeimos – Vennegoorai ir Hesselinkai. Abiejų giminių socialinis statusas ir valdomas turtas buvo vienodi, todėl nutarta pavardes sujungti. Tik ne brūkšniu, o dalelyte „of“, kuri olandų kalba reiškia „arba“.
1+8 = Ivanas Zamorano
Kai 1988 m. Roberto Baggio perėjo į Milano „Inter“ klubą, jis pageidavo vilkėti marškinėlius su savo mėgstamu dešimtu numeriu. Tuometinis „dešimtukas“ Ronaldo turėjo juos atiduoti, bet mainais pareikalavo devinto numerio, kuris priklausė čiliečiui Ivanui Zamorano. Ivanas rado būdą išlikti „devintuku“. Jis apsivilko marškinėlius, pažymėtus 18 numeriu ir nupiešė pliusą tarp vieneto ir aštuoneto.
„Nulinis“ futbolininkas
Kai Škotijos futbolo klubas iš Aberdyno įsigijo marokietį Hichamą Zerouali, sirgaliai iškarto jį praminė „Zero“. Būtent dėl šios pravardės H.Zerouali pirmą kartą futbolo istorijoje apsivilko marškinėlius, pažymėtus nuliu. Tiesa, jau kitame sezone Škotijos ir Anglijos futbolo federacijos uždraudė pasirodyti aikštėje „nuliniams“ futbolininkams.
Kasmet atnaujinama rinktinė
Eritrėja – viena iš skurdžiausių pasaulio valstybių. 2009 m. Kenijoje vykusio turnyro metu 12 Eritrėjos futbolo rinktinės žaidėjų pabėgo iš stovyklos, kurioje jie gyveno. Po dvejų metų 13 futbolininkų „išgaravo“ Tanzanijoje. 2012 m. dingo visa rinktinė kartu su gydytoju, 2013 m. pabėgo 11 futbolininkų ir vyriausiasis treneris. Nors pabėgimai nesiliauja, Eritrėjos futbolo asociacija nenuleidžia rankų ir nuolat priima į šalies rinktinę naujus žaidėjus.
Įmuši įvartį – mirsi!
Kolumbijos futbolo rinktinės gynėjas Andresas Escobaras įmušė įvartį į savo vartus rungtynėse su JAV 1994 m. pasaulio futbolo čempionate. Kolumbiečiai šį susitikimą pralaimėjo, todėl nesugebėjo pereiti į kitą etapą ir išskrido namo. Po kelių dienų A.Escobaras tapo ginkluoto išpuolio auka. Sulig kiekvienu šūviu žudikas šaukė: „Įvartis!“ Į žaidėjo laidotuves susirinko apie 120 tūkst. kolumbiečių, o žudiku pripažintas Humberto Castro Muñozas, kuris priklausė narkotikų prekeivių gaujai, buvo nuteistas kalėti 43 metams. Vėliau jo bausmė buvo sutrumpinta, o už gerą elgesį kalėjime jis į laisvę išėjo 2005 metais.
„Bla bla bla“ ir daugiau nieko
2014 m. lapkričio 26 d. Brazilijos futbolo taurės finalo išvakarėse laikraštis „Estado de Minas“ anonsavo būsimą kovą tarp „Cruzeiro“ ir „Atletico Mineiro“ komandų. Buvo ir kitų naujienų, nuotraukų, bet neatspausdino nieko, nesusijusio su futbolu. Visi žodžiai tiesiog pakeisti į „bla, bla, bla“.
Sirgaliai disertacijos gynime
Garsusis danų fizikas Nielsas Bohras žaidė futbolą ir buvo Kopenhagos „Akademisk“ klubo vartininkas. Tame pačiame klube žaidė ir jo brolis Haraldas, matematikos mokslų daktaras. Haraldas buvo Danijos futbolo rinktinės narys, kurį taip mylėjo publika, kad jo disertacijos gynime dalyvavo daugiau sirgalių negu matematikų.
Jie niekada nepralaimėjo brazilams
Visi, kam teko žaisti su Brazilijos futbolo rinktine, bent vieną kartą patyrė pralaimėjimą. Išskyrus norvegus.
Norvegijos futbolo rinktinei teko keturis kartus susitikti su brazilais, du kartus laimėjo norvegai, du kartus žaidimas baigėsi lygiosiomis.
Automobilis – už nuosavus pinigus
1960 m. liepą SSRS futbolo rinktinė tapo pirmojo Europos futbolo čempionato (Europos tautų taurės) nugalėtoja. Kiekvienas futbolininkas gavo prizą – 400 frankų ir orderį įsigyti naudotą automobilį komiso parduotuvėje už nuosavus pinigus. Juk tais laikais Sovietų Sąjungoje, net ir turėdamas reikiamą sumą, žmogus galėjo metų metus laukti, kol gaus paskyrą automobiliui įsigyti.
Komentavimas rūke
1940 m. vyko Edinburgo futbolo derbis tarp „Hibernian“ ir „Hearts“. Tvyrojo toks rūkas, kad komentatorius Bobas Kingsley visiškai nematė aikštėje bėgiojančių žaidėjų. Visgi jis gavo nurodymą pradėti radijo transliaciją bet kokia kaina – juk eterio klausėsi vokiečiai. Sužinoję apie prastas oro sąlygas, jie galėjo nekliudomi pradėti bombardavimą. Nors B.Kingsley tik iš sirgalių keliamo triukšmo suprato, kad kažkuri komanda pelnė įvartį, jis komentavo puikiai – išgalvojo pavojingas situacijas ir pražangas. Žaidimą laimėjo klubas „Hearts“ rezultatu 6:5.
Futbolo pirmūnai
Stanley Matthewsas kelis kartus išrinktas geriausiu Anglijos ir vieną kartą – geriausiu Europos futbolininku. Per visą karjerą, kuri truko iki sportininko 50-mečio, jis nė karto nebuvo pašalintas iš aikštės ir netgi negavo įspėjimo. Taip pat jis tapo pirmuoju futbolininku pasaulyje, įšventintu į riterius. Kitas futbolo pirmūnas, per savo karjerą negavęs nė vienos geltonos kortelės, buvo anglų futbolininkas Gary Linekeris. Tiesa, jis žaidė kiek trumpiau – iki 34 metų amžiaus.
Treniruotės ministro pirmininko kabinete
Vieną 2002 m. balandžio dieną Japonijos ministro pirmininko Dziunitiro Koidzumi apsaugininkai išgirdo keistą triukšmą, sklindantį iš jo kabineto. Įsiveržę vidun, jie pamatė, kad nieko nenutiko, tiesiog vyriausybės vadovas spardo futbolo kamuolį į sienas. D.Koidzumi paaiškino apsaugos darbuotojams, kad jam reikia treniruotis, nes anksčiau nėra to daręs. Priežastis – Japonijos premjeras ruošėsi pirmajam simboliniam spyriui artėjančiame pasaulio futbolo čempionate.
Lūžęs kaklas – ne kliūtis
1956 m. Anglijos taurės varžybų finale „Manchester City“ vartininkas Bertas Trautmannas patyrė traumą likus 15 minučių iki žaidimo pabaigos. Priešininkų komandos puolėjas jam smogė keliu į kaklą, bet B.Trautmannas nutarė tęsti žaidimą ir padėjo saviškiams pelnyti pergalę. Sportininką kamavo skausmai, todėl po kelių dienų jam atliktas rentgeno tyrimas. Pasirodė, kad B.Trautmannui po priešininko smūgio lūžo kaklas.
Pasaulio ir karjeros pabaiga
Argentiniečių vartininkas Carlosas Roa baigė savo karjerą būdamas pačioje viršūnėje, nors juo domėjosi Londono „Chelsea“ ir „Manchester United“ klubai. Savo pasitraukimą futbolininkas aiškino artėjančia pasaulio pabaiga, kuri turėjo prasidėti kartu su trečiuoju tūkstantmečiu. Beveik po metų jis grįžo į didįjį futbolą, tačiau žaidė tik atsarginio vartininko pozicijoje.
Brolio šlovė – mano šlovė
1912 m. į Maskvą atvyko britų diplomatas Robertas B.Lockhartas. Rusijoje buvo žinomas garsus futbolininkas Lockhartas iš Kembridžo, todėl britą nedelsiant pakvietė prisijungti prie Morozovo tekstilės fabriko futbolo komandos. Diplomatas sutiko ir iškovojo Maskvos futbolo čempionato auksą. Iš tiesų, sporto įžymybė buvo jo brolis Johnas, kuris žaidė regbį Škotijoje.
Basieji futbolininkai
1948 m. Londono olimpinėse žaidynėse Indijos futbolo rinktinės žaidėjai išbėgo į aikštę basi. Pasipiktinusi FIFA paskelbė draudimą žaisti futbolą be avalynės. Į 1950 m. pasaulio futbolo čempionatą indai pateko savaime, nes kitos atrankos grupės komandos pasitraukė iš varžybų. Visgi Indijos futbolo asociacija nusprendė nesiųsti šalies rinktinės į Braziliją ir teisino savo sprendimą FIFA draudimu. Vėliau rinktinės kapitonas Sailenas Manna prasitarė – tokį sprendimą nulėmė valdininkų nuostata, kad svarbiau yra olimpinės žaidynės, o ne kažkoks čempionatas. Daugiau niekada Indijos rinktinei nepavyko peržengti pasaulio čempionato atrankos etapo.
Du mačai per dieną
Danijos futbolo rinktinės kapitonas Sorenas Lerby 1985 m. lapkričio 13 d. pasielgė išties pasiaukojančiai. Vidurdienį jis sužaidė pasaulio čempionato atrankos rungtynes prieš Airijos rinktinę. Gavęs trenerio leidimą pasišalinti, sėdo į lėktuvą ir nuskrido į Vokietiją, kur padėjo savo klubui „Bayern“ iškovoti pirmąją vietą Vokietijos futbolo taurės varžybose.
Žaibas – žudikas
1998 m. Kongo Demokratinėje Respublikoje vykusių varžybų metu į aikštę trenkė žaibas. Visas svečių komandos vienuoliktukas žuvo vietoje, dar trisdešimt žiūrovų patyrė nudegimus. Šeimininkų komandos futbolininkai liko gyvi ir sveiki.
Autsaiderė, nepatyrusi pralaimėjimo
Prieš 2010 m. pasaulio futbolo čempionatą nemažai specialistų Naujosios Zelandijos rinktinę įvardijo kaip vieną iš pagrindinių autsaiderių. Visgi būtent šios šalies komanda sugebėjo atlaikyti visus susitikimus nepralaimėjusi. Naujoji Zelandija sužaidė lygiosiomis tris susitikimus grupėje. Tiesa, į kitą etapą jai patekti nepavyko.
Teisėjai skyrė raudoną kortelę sau
Futbolo istorijoje žinomi bent du atvejai, kai arbitrai parodė raudoną kortelę patys sau. Vienas iš jų – Andy Wainas, teisėjavęs rungtynėse tarp „North End“ ir „Royal Mail“. Įsiutęs dėl „North End“ vartininko elgesio, teisėjas šveitė į šalį švilpuką, ištraukė marškinėlius iš šortų ir sugniaužęs kumščius nužingsniavo link įžūlaus žaidėjo. Jis laiku suvokė tokių veiksmų pasekmes, todėl parodė sau raudoną kortelę ir pasišalino iš aikštės. Kitas atvejis nutiko teisėjui Melvinui Sylvesteriui, kuris keletą kartų smogė į jį atsitrenkusiam futbolininkui, o vėliau parodė sau raudoną kortelę. Istorija tuo nesibaigė, nes Hempširo futbolo asociacija mušeikai skyrė 20 svarų sterlingų baudą ir diskvalifikavo šešioms savaitėms.
