Pasakišką žygį Europoje atlikęs Amsterdamo klubas po pusfinalio su Londono „Tottenham“ ekipa liejo ašaras ir sunkiai kėlėsi nuo žolės. Ne tik žiūrovams, bet ir žaidėjams buvo sunku suvokti, kaip paskutinėmis sekundėmis praleistas įvartis nubraukė didžiausią svajonę.
Naktį prieš tai taip pat atrodė ir „Barcelona“ futbolininkai, sulaukę neįtikėtino „Liverpool“ antausio 4:0.
Tokie fantastiški komandų sugrįžimai jau tampa savotiška norma prestižiškiausiame Europos futbolo klubų turnyre.
Šis fenomenas prasidėjo prieš dvejus metus, kai „Barcelona“ atsigavo po 0:4 pralaimėjimo prieš PSG pirmajame aštuntfinalio mače. Atsakomosiose rungtynėse katalonai Prancūzijos klubą sutaršė 6:1. Tai buvo naujas Čempionų lygos rekordas. Iki tol keturių įvarčių deficito niekas nebuvo panaikinęs. Geriausias rezultatas buvo pasiektas prieš 12 metų, kai „Deportivo“ panaikino 3 įvarčių pranašumą prieš „AC Milan“.
Tačiau po istorinio sugrįžimo „Barcelona“ pastaruosius dvejus metus pati patyrė, ką reiškia prarasti apčiuopiamą pranašumą. Praėjusį sezoną ketvirtfinalyje jiems neužteko pergalės 4:1 prieš „Roma“ ekipą, kai ši atsakomajame mače laimėjo 3:0.
Šio sezono pusfinalį „Barcelona“ pradėjo pergale 3:0 prieš „Liverpool“, bet išvykoje buvo sutriuškinta 0:4.
Kitą dieną „Tottenham“ atsakomame mače su „Ajax“ panaikino trijų įvarčių deficitą ir žengė į finalą po įvarčio 96 minutę.
Kas už to slypi?
Visų pirma, šiuolaikinėje Čempionų lygoje yra pelnoma kur kas daugiau įvarčių, todėl sugrįžimo scenarijus tampa realesnis.
Praėjusį sezoną Čempionų lygoje buvo įmuštas 401 įvartis, vidutiniškai 3,2 per rungtynes, atkrintamosiose – po 3,6. Tai buvo didžiausias įvarčių skaičius turnyre nuo 1992 metų.
Šį sezoną per 28 rungtynes buvo įmušti 89 įvarčiai. Vidutiniškai po 3,17.
„Barcelona“ sukurtas atakuojantis futbolas, kuris leido jai dominuoti 2006-2011 metais, įvedė naują madą, kuri jiems ir pakenkė pastaraisiais sezonais.
Dabar puolimas yra geriausia gynybos forma. Tuo pačiu tai yra savotiškas tikrosios gynybos nuosmukis.
Kur dingo senieji gynybos meistrai, kuriems taip patiko griauti? Žinoma, dar yra išimčių – Turino „Juventus“ simbolis Giorgio Chiellini ir brangiausias „Liverpool“ gynėjas Virgilas van Dijkas. Tačiau gynyba, atrodo, praranda savo statusą.
Šiais laikais centro gynėjai pradeda atakas ir yra geresni perdavimų atlikėjai, o ne aršūs griovėjai. Puikūs to pavyzdžiai yra Aymericas Laporte „Manchester City“ arba Clementas Lengletas „Barcelona“ ekipoje.
Kiek laiko geriausios Europos komandos praleidžia treniruodamiesi gynyboje? Kodėl jie žaidžia tokį vienpusišką futbolą?
Tokios taisyklės. Futbole yra 17 pagrindinių taisyklių ir jos po truputį keičiasi kiekvienais metais. Šie pakeitimai dažniausiai skatina puolimą.
Buvo sugriežtintos taisyklės, kai čiurnų traumos nutraukdavo kūrybingų žaidėjų karjeras devintajame dešimtmetyje. Puikus to pavyzdys „Ajax“ ir Nyderlandų legenda Marco van Bastenas, kuris buvo priverstas karjerą baigti būdamas 28-erių. Teisėjai pradėjo daug griežčiau bausti griovimus iš nugaros ir pavojingus susidūrimus. Tai laikui bėgant sušvelnino gynėjų žaidimą.
Atakuojantiems žaidėjams pasitarnavo ir tobulinta nuošalės taisyklės, kurią dabar jau tiksliai nustato VAR technologija. Nuošalės vėliavėlės yra keliamos rečiau, kad žaidimas vystytųsi, o įvartis gali būti anuliuotas vėliau. Teisėjai nori išvengti neteisingai sustabdyto atakuojančio futbolo, taip sukuriama daugiau progų įmušti.
VAR taip pat padidino baudinių skaičių, nes per pakartojimą galima įžvelgti mažiausias detales.
Lėtas ir metodiškas žaidimas nuo gynybos, kuris buvo Europos futbolo sėkmės garantas, dabar priklauso tik muziejams.
Tipiška senomis tradicijomis paremta komanda nelaimėjo Čempionų lygos nuo 2010 metų, kai tai padarė Milano „Inter“.
UEFA techninė analizė praėjusio sezono Čempionų lygos epizodus, kai gynėjai yra spaudžiami prie savų vartų yra vadinama „Guardiolos efektu“.
„Liverpool“ treneris Jurgenas Kloppas taip pat pabrėžia greitas atakas ir atkovotus kamuolius.
Gynėjai daugiau klysta pavojingose aikštės vietose, todėl komandos žino, kad gali įmušti greitų įvarčių.
UEFA statistika rodo, kad praėjusį sezoną 50 proc. įvarčių buvo įmušta, kai kamuolys buvo atkovotas atakos trečdalyje.
Visa tai paverčia trijų įvarčių pranašumą mažiau saugiu.
Žaidėjai gali tikėti neįmanomais scenarijais. Jeigu tai įvyko kartą, gali įvykti ir dar kartą.
Tai nėra atsitiktinumas, kad atsigavo Anglijos komandos. Kovotojo dvasia yra itin garbinama britų futbole, kur sirgaliams yra svarbiausia aistra, o ne technika.
„Premier“ lygos komandos, kurios yra bene turtingiausios Europoje, dabar turi pavojingą mišinį: importuotus trenerius ir žaidėjus, kurie kultivuoja savo gimtųjų šalių greitą ir agresyvų futbolą.
