„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Įtakingos Europos rinktinės siunčia žinutę Katarui ir FIFA: „Mums rūpi žmogaus teisės“

2022 m. pasaulio futbolo čempionato atrankos varžybos Europoje prasidėjo ne tik nuo atkaklių kovų aikštėse, bet ir nuo komandų žinučių Tarptautinės futbolo federacijos (FIFA) ir pirmenybių rengėjo Kataro adresu.
Vokietijos (viršuje) ir Norvegijos rinktinės pasiuntė žinutę FIFA ir Katarui
Vokietijos (viršuje) ir Norvegijos rinktinės pasiuntė žinutę FIFA ir Katarui / „Scanpix“ nuotr.

Dar trečiadienį pirmieji žinutę pasiuntė norvegai, o ketvirtadienį prie jų prisidėjo ir vokiečiai.

Tiek vienos, tiek kitos šalies atstovai į aikštę žengė su specialiais marškinėliais, kuriais siekė atkreipti dėmesį į pažeidžiamas žmogaus teises Katare, kuriame ir numatytas rengti 2022 m. turnyras.

Ispanijoje prieš Gibraltarą pirmąsias rungtynes žaidę norvegai į stadioną žengė su baltais marškinėliais, ant kurių buvo užrašyta „pagarba aikštėje ir už jos ribų“.

„Scanpix“ nuotr./Norvegijos rinktinė pasiuntė žinutę FIFA ir Katarui
„Scanpix“ nuotr./Norvegijos rinktinė pasiuntė žinutę FIFA ir Katarui

Vokiečiai, ketvirtadienį namie žaidę prieš Islandiją, pasipuošė juodais marškinėliais, ant kurių buvo po raidę. Sustoję kartu jie gavo anglišką užrašą „human rights“ – žmogaus teisės.

„Scanpix“ nuotr./Vokietijos rinktinė pasiuntė žinutę FIFA ir Katarui
„Scanpix“ nuotr./Vokietijos rinktinė pasiuntė žinutę FIFA ir Katarui

„Mūsų laukia pasaulio čempionatas, apie kurį turime kalbėti, – po mačo sakė vokiečių saugas Leonas Goretzka. – Norėjome parodyti, kad neignoruojame problemos. Mus mato daug žmonių, tad galime tai išnaudoti rodydami pavyzdį ir gerbdami vertybes, už kurių stovime.“

„Tai – visos komandos žinutė. Mums rūpi žmogaus teisės nepriklausomai nuo to, kur esame. Tai – mūsų vertybės. Manau, kad tai svarbi žinutė“, – pridūrė vokiečių treneris Joachimas Lowas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Joachimas Lowas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Joachimas Lowas

Norvegų ir vokiečių žinutės skirtos FIFA dėl to, kaip Katare pažeidinėjamos žmogaus teisės statant pasaulio čempionato objektus.

2010-aisiais teisę rengti turnyrą gavusioje valstybėje stadionus ir kitą infrastruktūrą stato daugiausiai imigrantai, kurių, anot „The Guardian“, per dešimtmetį dėl nepakeliamų darbo sąlygų mirė jau apie 6,5 tūkst.

Kataras po pasirodžiusio pranešimo neneigė, jog žuvusiųjų yra, tačiau pabrėžė, kad anglų žiniasklaidos pateikti skaičiai neteisingi ir kad „kiekvienas mirties atvejis yra išnagrinėjamas, kad padarytos klaidos nepasikartotų“.

Vis dėlto pasaulyje vis daugėja klausimų, žvelgiant į Kataro situaciją. Daugelis komandų raginamos boikotuoti turnyrą, jei situacija nepasitaisys, o apie tai po pirmųjų rungtynių Turkijoje prabilo ir Nyderlandų rinktinės treneris Frankas de Boeras.

„Daug dėmesio skiriama klausimui, ar turėtume vykti į čempionatą, jei į jį pateksime, – sakė olandas. – Tai – teisingas klausimas. Visi žino, kas ten vyksta, ir tai nėra gerai.“

„Scanpix“ nuotr./Frankas de Boeras
„Scanpix“ nuotr./Frankas de Boeras

Katare šiuo metu statomi septyni nauji stadionai. Tarptautinė organizacija „Amnesty International“ neseniai kreipėsi į FIFA ragindama spausti Katarą pripažinti mirčių atvejus ir pažadėti pagerinti darbininkų sąlygas.

FIFA po norvegų žinutės trečiadienį oficialiai skelbė, kad nebaus jų už išreikštą poziciją. Pranešime buvo minima, kad norvegų žinutė – žodžio laisvės išraiška ir futbolo galios įrodymas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs