Tiksėjo teisėjo pridėto laiko ketvirtoji minutė, o Kirjat Šmonos komanda buvo atsilikusi 1:2 Izraelio lygos rungtynėse praėjusį savaitgalį su Haifos „Maccabi“.
Dž.Bartkus suprato, kad atėjo laikas.
Per savo karjerą jis jau yra palikęs savo vartus ir pasidavęs rizikai. Sykį Baltarusijoje bėgo lyginti rezultato, bet nepavykus turėjo dumti atgal, stabdyti prie tuščių vartų skubantį varžovą ir už tai gavo raudoną kortelę.
Ir šiame Izraelio lygos čempionate, kuriame Dž.Bartkus atsirado vasarą atvykęs iš Vilniaus „Žalgirio“, jis porą kartų jungėsi į komandos atakas paskutinėmis rungtynių minutėmis. Neišdegė nė karto. Bet jis vėl nusprendė surizikuoti, juo labiau kad jautė atsakomybę dėl prieš tai praleisto įvarčio.
„Jei būtų likusios kokios keturios minutės, niekur dar nebūčiau ėjęs. Tačiau pajutau, kad tai gali būti paskutinė ataka. Sulaukęs trenerio signalo pasileidau“, – prisiminė Dž.Bartkus.
Jis nuskuodė per visą aikštę, kad sudalyvautų paskutiniame mačo epizode, komandos draugams keliant kampinį.
„Per kampinį kartais bėgi prie 16 metrų ar prie 11 metrų žymės, bet tokiais momentais varžovų vartininkui būna sunkiau, kai aplink daugiau chaoso, – akistatą su tiesioginiu oponentu prie šio ginamų vartų apibūdino Dž.Bartkus. – Ačiū Dievui, šįkart viskas sutapo – pamačiau, kad kamuolys skrieja link manęs. Man tereikėjo žengti prie pat vartų ir pabandyti uždaryti perdavimą. Tokiais atvejais daug nemąstai – bėgi ir tikiesi, kad kažkas pavyks.“
Ir jam pavyko. Dž.Bartkus išniro akimirka anksčiau už varžovų vartininką ir galva nukreipė kamuolį į vartus.
Klaidą atpirko su kaupu
Jis ne tik išplėšė lygiąsias (2:2) savo komandai, bet ir nurito akmenį nuo savo krūtinės.
Taip jau sutapo, kad šiose rungtynėse Dž.Bartkus jautėsi nesmagiai dėl vieno praleisto įvarčio, kai po varžovo netikėto smūgio galva kamuolys jam išsprūdo iš rankų.
„Klaida yra klaida. Sakoma, kad suklysti gali bet kuris. O įmušti įvartį – ne bet kas, – šyptelėjo vartininkas. – Kai padarai klaidą, dažniausiai baigi rungtynes nuleista galva. Šįsyk komanda mane palaikė po to ne paties smagiausio praleisto įvarčio, o paskui ir gyrė – sakė, kad nusipelniau įmušti įvartį. O aš labiausiai džiaugiausi dėl iškovoto taško.“
Izraelio lygos lentelės viduryje tvyrant rimtai komandų spūsčiai, „Hapoel Ironi“ rikiuojasi septintoje vietoje. Taškai labai svarbūs ir vidutiniokams, nes paskui geriausi šeši klubai atsiskirs ir tęs kovą dėl medalių.
Todėl lietuvio įvarčiu išplėštas taškas buvo toks svarbus jam ir komandai. „Po įvarčio užplūdo didelės emocijos – net nelabai ką pamenu, – pripažino Dž.Bartkus. – Vartininkai įmuša labai retai. Visi labai džiaugėsi, visi buvo euforijoje.“
Dž.Bartkus jau sulaukė linksmai nusiteikusių komandos draugų pasiūlymų kitose rungtynėse dažniau eiti į puolimą.
Vartininkai štampuoja įvarčius
Iš tiesų futbole yra vartininkų, kurie yra pelnę daug įvarčių.
Prieš trejus metus karjerą baigęs Brazilijos klubo „Sao Paulo“ vartininkas Rogerio Ceni yra rekordininkas. Per karjerą yra įmušęs 131 įvartį, iš jų 61 baudos smūgiais ir 69 nuo 11 metrų baudinio žymės.
Už jo rikiuojasi 67 įvarčius pelnęs legendinis Paragvajaus vartininkas Jose Luisas Chilavertas.
Jam priklauso rekordas (8 įvarčiai) tarptautinėse rungtynėse. 1982-2004 metais rungtyniavęs paragvajietis yra vienintelis vartininkas, per vieną mačą pelnęs 3 įvarčius.
Akrobatiniais, kartais rizikingais veiksmais su kamuoliu garsėjo ir meksikietis Jorge Camposas (46 įvarčiai) bei kolumbietis Rene Higuita (41), pasižymėjęs neįtikėtinu triuku rungtynėse su anglais.
„Pamenu juos nuo vaikystės, bet pats sekti jų pėdomis tikslo neturėjau, – sakė Dž.Bartkus. – Retai, bet vartininkai kartais įmuša įvarčių – net ir smūgiu per save yra pelnę. Mano atveju, tiesiog aplinkybės sutapo, ėjo paskutinės sekundės prieš pat teisėjo švilpuką. Nenoriu labai sureikšminti, nors tyliai visi vartininkai apie tai pasvajoja.“
Ar metų futbolininku vėl taps vartininkas?
Retai, bet Lietuvos A lygoje vartininkai taip pat yra pasižymėję įvarčiais.
2015 metais Mindaugas Malinauskas smūgiu galva išplėšė lygiąsias Klaipėdos „Atlantui“ rungtynėse su „Kauno Žalgiriu“, kurio vartus gynė Deividas Mikelionis.
Kitais metais jau D.Mikelionis atbėgo į paskutinę ataką ir pasiuntęs kamuolį galva į vartus dovanojo „Kauno Žalgiriui“ tašką mače su „Atlantu“.
Šįkart tai pavyko Dž.Bartkui Izraelyje, kur kitas Lietuvos vartininkas Ernestas Šetkus buvo apskriejęs Izraelio sporto naujienų antraštes pernai. Per Izraelio taurės pusfinalio rungtynes E.Šetkus atrėmė net tris 11 metrų baudinius ir išvedė Haifos „Hapoel“ klubą į finalą, kurį paskui ir laimėjo.
Su E.Šetkumi Lietuvos rinktinėje susitinkantis Dž.Bartkus dažniau užleidžia vyresniam kolegai vartus tarptautinėse rungtynėse, kuriose mūsų komandos vartų sargams visada būna ką veikti.
Prieš dvejus metus E.Šetkus buvo antras geriausio Lietuvos futbolininko rinkimuose, kuriuos pastaruosius dvejus metus laimėjo Fiodoras Černychas.
Dž.Bartkus mano, kad atėjo eilė prizą laimėti žaidėjui, kuris gina vartus. Lietuvoje geriausiais metų futbolininkais yra tapę vartininkai Valdemaras Martinkėnas (1989 ir 1992 m.) Gintaras Staučė (1995, 1996 m.), Žydrūnas Karčemarskas (2011, 2012 m.), Giedrius Arlauskis (2014 m.). Ar dabar atėjo eilė E.Šetkui?
„Ernestas tikrai yra labai geras vartininkas. Užpernai jam nedaug trūko, kad laimėtų rinkimuose. Šiemet jis tikrai nusipelnė, nes visus metus žaidžia stabiliai ir gerai, – kalbėjo Dž.Bartkus. – Aišku, F.Černychas ir A.Novikovas irgi žaidė stabiliai. Bet E.Šetkus nusipelnė ne mažiau.“
Dž.Bartkus ir pats vis tvirčiau jaučiasi vartuose.
Per karjerą Lietuvos klubams – „Kaunui“, Marijampolės „Sūduvai“, Vilniaus „Žalgiriui“ atstovavęs, o taip pat Baltarusijoje, Lenkijoje ir Maltoje žaidęs vartininkas ypač gerai jaučiasi Izraelyje, kur iškeliavo vasarą iš Vilniaus.
„Tuomet buvo šokas, – „Žalgirio“ sandorį su „Hapoel Ironi“ prisiminė Dž.Bartkus, Izraelyje gyvenantis su šeima. – Tačiau dabar labai džiaugiuosi būdamas čia, visomis sąlygomis, futbolo lygiu, savo komanda ir bendraklubiais.“
O Kalėdų stebuklas jį jau aplankė.
„Viena mano svajonių buvo įmušti įvartį, – sakė Dž.Bartkus. – Galvojau apie tai tyliai, bet štai – viena mano didžiausių svajonių ėmė ir išsipildė.“
