Viliojo į Lietuvą
Dabar J.Couceiro – Portugalijos futbolo federacijos techninis direktorius, turintis šiltą kėdę ir erdvų kabinetą gimtojoje Lisabonoje.
Nuo karjeros etapo Lietuvoje praėjo lygiai dešimt metų. Per šį laikotarpį treneris spėjo padirbti Turkijoje, Rusijoje bei trijuose Portugalijos klubuose, bet mūsų šalies neužmiršo.
Nepamiršo jo ir lietuviai. Kai šį vasarį desperatiškai rinktinei buvo ieškomas naujas treneris, Lisabonoje suskambo ir 57-erių J.Couceiro telefonas.
LFF prezidentas Tomas Danilevičius domėjosi, ar specialistas nenorėtų veltis į naują karjeros avantiūrą ir dar sykį pamėginti laimę prie Baltijos krantų.
„Tomas buvo mano kapitonas“, – kalbėdamas su 15min, sentimentų neslepia J.Couceiro, bet šį kartą buvusį auklėtinį jam teko nuvilti.
„Pirmas dalykas, jis mums, ko gero, būtų per brangus. Antra – Jose yra patenkintas dabartinėmis savo pareigomis Portugalijos futbolo federacijoje“, – žlugusias derybas komentavo meškerę Atlanto vandenyne bandęs užmesti T.Danilevičius.
Atvežė V.Romanovas
Prieš dešimtmetį J.Couceiro į Lietuvą atviliojo Ūkio banko milijonus į savo gilią kišenę pumpavęs Vladimiras Romanovas. Stojus prie „FBK Kaunas“ vairo portugalui užteko vos kelių savaičių, kad pasiektų vieną ryškiausių pergalių per visą Lietuvos klubinio futbolo istoriją, kai Čempionų lygos atrankoje buvo eliminuotas garsusis Glazgo „Rangers“.
Nors vėliau kauniečiams nepavyko peršokti danų „Aalborg“ barjero, trenerio kompetencija Lietuvoje neabejojo niekas.
Algimantui Liubinskui pasukus į politiką, LFF vadovų akys iš karto nukrypo į portugalą. Jis netiesioginėje kovoje nurungė bulgarą Georgijų Vasiljevą, vokietį Jurgeną Raabą ir nacionalinei rinktinei daug metų vadovavusį Benjaminą Zelkevičių bei tapo pirmuoju užsieniečiu rinktinės treneriu per nepriklausomos Lietuvos istoriją.
| 2002–2004 | „Alverca“ | ||
|---|---|---|---|
| 2004–2005 | Setubalio „Vitoria“ | ||
| 2005 | „Porto“ | ||
| 2005–2006 | Lisabonos „Belenenses“ | ||
| 2006–2007 | Portugalijos U-21 rinktinė | ||
| 2008 | „FBK Kaunas“ | ||
| 2008–2009 | Lietuvos rinktinė | ||
| 2009–2010 | „Gaziantepspor“ | ||
| 2011 | Lisabonos „Sporting“ | ||
| 2011–2012 | Maskvos „Lokomotiv“ | ||
| 2013–2014 | Setubalio „Vitória“ | ||
| 2014–2015 | „Estoril“ | ||
| 2016–2018 | Setubalio „Vitória“ | ||
Prie komandos vairo J.Couceiro debiutavo fantastiškai. 2008-ųjų rugsėjo 6-ąją Kluže Mariaus Stankevičiaus, Sauliaus Mikoliūno ir Mindaugo Kalono įvarčiai subombardavo Rumuniją 3:0, o po trijų dienų Marijampolėje buvo tėkštas ir antausis Austrijai – 2:0.
Solidūs lietuviai buvo ir kitąmet žaisdami dvejas rungtynes su Prancūzijos rinktine. Abu kartus prancūzus išgelbėjo Franckas Ribery, abu sykius „Les Bleus“ laimėjo 1:0. Kaune mūsiškiai laikėsi iki 67-osios minutės, Paryžiuje – iki 75-os.
Prabėgus dešimčiai metų į šiuos rinktinės rezultatus galima žvelgti su slogia nostalgija, o tuo metu mūsų šalies žiniasklaida J.Couceiro netgi krikštijo „lietuviškuoju Jose Mourinho“.
Abu šie vyrai nevengė skambių ir įdomių pareiškimų konferencijų metu, yra ekspresyvūs ir inteligentiški, labai rūpinasi išvaizda, o aikštėje ir treniruočių bazėje buvo neabejotini autoritetai.
Stojęs prie rinktinės vairo, trijų dukrų tėvas jau pirmojoje konferencijoje išmintingai šliūkštelėjo žibalo į ugnį ir neslėpė, jog žavisi garsiuoju savo tautiečiu.
„Visi mes priklausome jaunajai Portugalijos trenerių kartai, o Jose Mourinho yra viršūnė, į kurią visi stengiasi lygiuotis“, – neslėpė strategas.
Beje, iš garsiojo savo bendravardžio J.Couceiro sulaukė palaikymo žinutės, kai 2018-aisiais treniravo paskutinį savo Vitorijos „Setubal“ klubą. Gimtojo J.Mourinho miesto komanda tuo metu kovojo dėl išlikimo aukščiausiame Portugalijos divizione „Primeira Liga“ ir „Manchester United“ treniravęs strategas norėjo įkvėpti savo kraštiečius.
Nesantaikos kibirkštys
Dar vieną sparnuotą frazę J.Couceiro paleido po to, kai 2010-ųjų pasaulio čempionato atranką lietuviai pradėjo 9 taškais po keturių mačų.
„Lietuvos žiniasklaida žavisi T.Danilevičiumi ir Mariumi Stankevičiumi, tačiau per mažai akcentuoja Deivido Šembero svarbą komandai. Jis yra tas žmogus, apie kurį klijuojamas visas mūsų žaidimas. Jei turėčiau penkis ar šešis Šemberus, tikrai patektume į pasaulio čempionatą“, – šypsojosi strategas.
Bet šešių Šemberų J.Couceiro neturėjo, o 2009-ųjų rugsėjį sensacingai patirtas pralaimėjimas Farerų saloms (1:2) viską apvartė aukštyn kojom.
Tuometinis LFF prezidentas Liutauras Varanavičius į šuns dienas išdėjo žaidėjų nusiteikimą ir trenerio požiūrį į darbą. „Matau norą žaisti tik tada, kai stebi tūkstantinės žiūrovų minios Paryžiaus stadione, kai kabinami auksiniai medaliai, įveikus austrus ar rumunus. Farerų salų komanda... Silpni varžovai? Mažai žiūrovų? Nedidelė garbė? Didelė gėda tai tikrai“, – patriotizmo stoka tuomet žaidėjus kaltino L.Varanavičius.
Nors rinktinės lyderiai T.Danilevičius, M.Stankevičius ir D.Šemberas mūru stojo už trenerį, LFF vadovybė liko neperkalbama ir tapo aišku, kad šis atrankos ciklas portugalui Lietuvoje – paskutinis.
Darbą Lietuvoje J.Couceiro baigė aukšta nata – 2:1 Marijampolėje buvo įveikta Serbija, bet lietuviai 7-oje atrankos grupėje liko ketvirti.
„Tai ne tik mano sprendimas. Mano sutartis baigėsi, o dabar viskas federacijos rankose. Reikės rimtai pasišnekėti“, – po paskutinio savo mačo Lietuvoje kalbėjo J.Couceiro, bet pasiūlymo likti taip ir nesulaukė.
| Komanda | + | = | - | Įvarčiai | Taškai |
|---|---|---|---|---|---|
 Serbija | 7 | 1 | 2 | 22:8 | 22 |
 Prancūzija | 6 | 3 | 1 | 18:9 | 21 |
 Austrija | 4 | 2 | 4 | 14:15 | 14 |
 Lietuva | 4 | 0 | 6 | 10:11 | 12 |
 Rumunija | 3 | 3 | 4 | 12:18 | 12 |
 Farerų salos | 1 | 1 | 8 | 5:20 | 4 |
Skaičiai – įspūdingiausi
Nors portugalas Lietuvoje dirbo tik apie pusantrų metų, to užteko, kad suspėtų įspausti ryškų įspaudą mūsų šalies futbolo metraštyje. J.Couceiro rezultatai su Lietuvos nacionaline komanda – geriausi jos istorijoje.
Per penkiolika dvikovų J.Couceiro iškovojo šešias pergales, pasiekė tris lygiąsias ir šešis kartus pralaimėjo. Jis yra vienintelis Lietuvos treneris, kuris turi teigiamą įmuštų ir praleistų įvarčių (17:15) balansą.
Maža to, vadovaujant jam komanda laimėjo 40 proc. visų dvikovų ir pagal šį rodiklį portugalas taip pat lenkia visus Lietuvos trenerius.
– Dvejus pastaruosius metus pratinatės prie kiek neįprasto sau vaidmens ir nutolote nuo trenerio darbo. Kuriame darbe jaučiatės geriau – būdamas techniniu direktoriumi ar visgi stovėdamas prie šoninės linijos? – 15min pradėjo pokalbį su J.Couceiro.
– Provokuojantis klausimas (šypsosi). Žinoma, giliai širdyje aš vis tiek esu treneris, bet šiuo metu dirbu Portugalijos futbolo federacijoje ir tikrai labai mėgstu savo darbą. Žinoma, tai – dvi skirtingos patirtys, du skirtingi darbai. Specifika dirbant šalia aikštės ir joje – skiriasi. Bet vienaip ar kitaip, tai yra mano mėgstamas užsiėmimas futbolas. Džiaugiuosi šia nauja patirtimi.
– Ar tai yra pirmas kartas jūsų karjeroje, kai ėmėtės techninio direktoriaus pareigų?
– Tokiame lygyje – taip. Visgi trenerio ir techninio direktoriaus pareigos yra gana glaudžiai susijusios. Jeigu prisiminčiau savo karjeros pradžią, tai joje man teko derinti abu šiuos darbus įvairiuose klubuose, kaip Lisabonos „Sporting“ ar „Alverca“.
– Su kokiais didžiausiais iššūkiais šiame karjeros etape susiduriate?
– Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad pagrindinis darbas yra rūpintis nacionaline Portugalijos rinktine, tačiau taip tikrai nėra. Svarbiausia mano užduotis – bendradarbiauti ir rūpintis į federacijos sudėtį įeinančių regionų futbolo asociacijomis. Tokių turime net 22. Darbo tikrai yra daug, tačiau jaučiuosi savo rogėse. Keliauti po šalį man patinka. Portugalija – didelė futbolo valstybė. Visai kitaip nei pas jus, kur dominuoja krepšinis, o futbolui skiriamas tik nedidelis dėmesys. Man patinka kelti mūsų futbolo lygį.
– Einant šias pareigas jums tenka dirbti ir su vienu geriausių visų laikų planetos futbolininkų Cristiano Ronaldo. Ar darbas su juo yra sudėtingas?
– Mes tiesiog turime džiaugtis, kad Cristiano Ronaldo gimė Portugalijoje ir yra mūsų rinktinės lyderis. Mūsų užduotis yra savo futbolininkams sudaryti visas geriausias sąlygas. Taip, Cristiano yra ypatingas žmogus ir žaidėjas, bet dabartinėje komandoje aplink jį yra daugybė aukščiausio lygio žaidėjų. Visgi, nepaisant visko, C.Ronaldo yra išskirtinė figūra, išskirtinis ir darbas su juo. Jis yra mūsų kapitonas ir turime tik didžiuotis ir džiaugtis, kol jis sutinka vesti mus į priekį.
– Jeigu sulauktumėte patrauklaus pasiūlymo, ar norėtumėte grįžti prie trenerio darbo?
– Nemėgstu kalbėti apie ateitį, nes nežinau, kaip ir kas bus.
– Ketvirtadienį Fare vyksiantis mačas tarp Portugalijos ir Lietuvos atgaivins ir jūsų prisiminimus. Ką iš tų dvejų metų laikotarpio mūsų šalyje prisimenate dažniausiai?
– Pergalę prieš Rumuniją! Ar prisimenate ją? 3:0 – niekas to negalėjo įsivaizduoti. Tai buvo atrankos ciklo pradžia. Puiki pradžia! Pergalė svečiuose ir ne bet kokia. Prieš tikrai stiprų varžovą. Tai buvo labai geras mačas.
– Ar žinote, jog jūsų su Lietuvos rinktine pasiekti rezultatai vis dar yra geriausi mūsų šalies istorijoje?
– Tikrai? Fantastika, labai malonus faktas. Tačiau bet kurį rezultatą pasiekia ne treneris, o žaidėjai. Aš tuo metu turėjau tikrai puikius futbolininkus – T.Danilevičių, M.Stankevičių, D.Šemberą. Be gerų žaidėjų būtų buvę neįmanoma to pasiekti, todėl pirmiausia reikėtų dėkoti ir sveikinti juos.
– Po paskutinių Marijampolėje laimėtų rungtynių su Serbija (2:1) prasitarėte, kad norėtumėte dirbti Lietuvos rinktinėje ir toliau bei laukiate LFF pasiūlymo pratęsti sutartį. Ar neapmaudu, kad tuomet pasiūlymo taip ir nesulaukėte?
– Klausykite, šiuo metu tai yra visiškai nesvarbu. Įvyko tai, kas turėjo įvykti. Šiuo metu dirbu namuose, Portugalijoje. Nenoriu žvalgytis į praeitį ir galvoti apie vieną ar kitą sprendimą, kuris buvo priimtas tuomet. Matyt, taip reikėjo.
– Lankėtės Vilniuje, kai spalį Lietuva su Portugalija šioje atrankoje žaidė pirmą sykį. Kokį įspūdį jums paliko mūsų rinktinė ir galbūt atkreipėte dėmesį į vieną ar kitą lietuvį žaidėją?
– Žinau, kad šiuo metu Lietuvos futbolas išgyvena ne pačius geriausius laikus ir tas tikrai matyti aikštėje. Nėra lengva treneriams, nėra lengva žaidėjams. Ypač žaidžiant prieš tokį stiprų varžovą kaip Portugalija. Tad komentuoti lietuvių žaidimą man yra sudėtinga. Kalbant apie individualius žaidėjus, kiekviena komanda turi talentų, bet pademonstruoti juos žaidžiant su tokio kalibro varžovu kaip Portugalija yra nepaprastai sunku. Tose rungtynėse svečiai buvo visa galva stipresni, bet turite dirbti su jaunais futbolininkais ir tikėtis, kad ateityje iš jų kas nors išaugs.
– Dabartinis Lietuvos rinktinės treneris Valdas Urbonas perėmė komandos vairą iš Edgaro Jankausko, kuris pirmuosius žingsnius trenerio darbe žengė padedamas būtent jūsų. Kodėl Edgarą pasikvietėt į Maskvą būti savo asistentu, kai 2011-aisiais perėmėt „Lokomotiv“ vairą?
– Tuo metu jis tik pradėjo trenerio karjerą ir mačiau, kad Edgaras turi daug noro, aikštėje sukauptos patirties ir daug potencialo. Jis tikrai puikus vaikinas ir dėl savo sprendimo niekada nesigailėjau. Maskvoje praleidome puikius metus, turėjome stiprią komandą. Su E.Jankausku buvau ne kartą susitikęs ir vėliau.
– Ar įmanoma, kad vieną dieną vėl sugrįžtumėte dirbti į Lietuvą?
– Žinau, kad jums šis klausimas yra įdomus, tačiau pasikartosiu. Nežinau, kas nutiks ateityje. Šiuo metu esu labai laimingas dirbdamas Portugalijos futbolo federacijoje.
– Vis dėlto mėnesio pabaigoje aplankysite mūsų šalį ir dalyvausite pirmojoje Lietuvos futbolo konferencijoje...
– Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad man bus didelė garbė vėl atvykti į Vilnių ir pasidalinti savo patirtimi bei pabendrauti su jūsų treneriais. Taip pat tikiuosi joje išvysti nemažai savo buvusių auklėtinių iš Lietuvos rinktinės ir „FBK Kaunas“ klubo.
