„Visada malonu sulaukti kvietimo, tačiau šįsyk – tai tik stovykla. Dėl to ypatingų jausmų nėra“, – kaip visada atviras ir kuklus išliko šį sezoną septyniolika rungtynių A lygoje sužaidęs S.Čyžas.
– Svajūnai, Lietuvoje devyniolikmečiui futbolininkui įsitvirtinti vienoje pirmaujančių A lygos komandų nėra paprasta. Kaip manai, ko tau pritrūko, kad būtum gavęs daugiau žaidybinio laiko?
– Prieš atvykdamas į „Trakus“, galvojau, kad trūks greičio, jėgos ir ištvermės, tačiau realybė pasirodė kitokia. Labiausiai skyrėsi mąstymas. Lyginant Pirmą ir A lygas, labiausiai skiriasi mąstymo greitis. Manau, kad sezono pradžioje to man pritrūko.
Įgavęs patirties pajaučiau, kad situacija išsilygino, tačiau tuomet gal kiek pritrūko trenerio pasitikėjimo manimi.
– Ką šie metai davė tau kaip futbolininkui?
– Pradžia buvo sunkoka, bet tokie dalykai grūdina. Pagavęs ritmą jaučiuosi žymiai lengviau. Manyčiau, kad tobulėjimo prasme tikrai žengiau žingsnį į priekį.
– Kokius pozityviausius dalykus išskirtum iš šio sezono?
– Tokios dvejopos mintys: labai džiaugiuosi, kad gavau šansą žaisti A lygoje, kita vertus, manau, kad devyniolika metų yra toks amžius, kai, norėdamas tobulėti, tokiame lygyje žaisti privalai.
Aišku, niekada nepamiršiu debiuto Europos lygos atrankoje. Sugebėjome peržengti du aukštus barjerus. Emocijos buvo neįkanojamos.
– Kalbant apie žaidėjus, kas iš dabartinių „Trakų“ tau labiausiai padėjo pritapti ir gerai jaustis?
– Visų pirma, į galvą ateina vyresni žaidėjai. Tarkime, Valdemaras Borovskis kasdien užkalbina, prajuokina, nuteikia treniruotei. Tai yra žmogus, su kuriuo niekada nebus liūdna ir kuris svarbus geram kolektyvui.
Deividas Česnauskis visada duoda naudingų patarimų, o Arūnas Klimavičius – panevėžietis, kuris padėjo apsispręsti.
– Kaip tu reaguoji į tai, kad daugiau laiko praleidi ant suolo: svyra rankos ar stengiesi atidirbti tai, kad treneris nebeturėtų pasirinkimo ir mestų tave į aikštę?
– Visada stengiuosi viską pasiekti tik sunkiu darbu, nes tik jis mane čia ir atvedė.
– Kurios šio sezono rungtynės įsiminė labiausiai?
– Tikriausiai prieš „St.Johnstone“ išvykoje. Nors pats žaidžiau nedaug, tačiau dar niekada nebuvo tekę žaisti tokioje atmosferoje.
– Man asmeniškai labiausiai įsiminė, kad nesudvejojai mušti baudinio į „Norrkoping“ vartus. Iš tikrųjų taip ramiai jauteisi?
– Buvo tokia įdomi situacija, kad D.Česnauskis atsisuko į mane ir pasakė: „Čyžai, tu muši trečias“. Neturėjau pasirinkimo – nuėjau ir įmušiau (šypsosi).
– Šiame sezone komandai dar liko dvi rungtynės. Ko tikiesi iš jų?
– Šešių taškų. Neabejotinai.
– Kaip manai, ar „Trakai“ dar gali pakilti aukščiau trečios vietos?
– Šito nenorėčiau komentuoti. Futbolas yra nenuspėjamas, nutikti dar gali visko, o kaip bus – pamatysime.
