Mūsų jaunimas Lenkijoje turėjo dvi intensyvias treniruotes, kuriose tobulino taktinius elementus atsižvelgiant į būsimus varžovus bei analizavo padarytas klaidas.
Mažiausiai 5,5 tūkst. žiūrovų turėtų stebėti šiandienos rungtynes „Arena Lublin“ stadione, kur lietuviai sieks reabilituotis po pralaimėjimo Suomijai penktadienį. Susitikimą dėl smulkių traumų praleis Titas Milašius ir Dominykas Barauskas.
Pasak C.Falcho, sėkmės receptas įvairiose detalės, bet jis yra įsitikinęs, jog komandą turėtų įkvėpti duota kova varžovams pirmosiose rungtynėse bei geras treniruočių procesas, sekęs po pastarojo pralaimėjimo. Apie tai jis pasikalbėjo su lff.lt svetaine.
– Treneri, po pralaimėjimo Suomijoje šiandien laukia nelengvos rungtynės su Lenkijos komanda. Kaip svarbios šios rungtynės yra mūsų rinktinei?
– Šiame mače mums svarbiau yra žaidimas aikštėje nei rezultatas. Žinoma, visada norime siekti pergalės, bet tam, jog tai padarytum, turi sužaisti labai gerai. Reikia parodyti sau, kad turime tinkamą mentalitetą žaisti užtikrintai ir būti agresyviems bei kompaktiškiems.
Tikrai nebus lengva, nes sulauksime didelio spaudimo tiek iš varžovų, tiek iš tribūnų. Todėl reikia žaisti agresyviai gynyboje ir pasitikėti savimi. To nepavyko padaryti pirmajame kėlinyje prieš Suomiją – jie turėjo per daug erdvės, o mes nežaidėme taip, kaip norime. Bet man patiko žaidėjų reakcija po pralaimėjimo, žaidėjai nebuvo egoistiški ir parodė gerą požiūrį treniruotėse.
– Ar sutiktumėte, kad tokiose rungtynėse bus labai svarbios pirmosios minutės?
– Taip, pradėti rungtynes užtikrintai yra labai svarbu. Startuojant taip, pasitikėjimas savimi persiduoda visai komandai. Tačiau galima pažymėti, jog pastarosiose rungtynėse įvarčius praleisdavome po pertraukos. Tai tik parodo, jog komanda turi būti susitelkus ir išlaikyti pasitikėjimą savimi viso mačo metu. Čia kalbame apie profesionalų požiūrį, kuris susideda tiek iš elgesio aikštėje, tiek už jos ribų.
– Pastarosios rungtynės su Lenkija baigėsi pralaimėjimu 0:2, bet komanda sulaukė plojimų iš Gargždų stadiono tribūnų ir teigiamų atsiliepimų. Ar galima tai laikyti indikatoriumi, jog mes galime jiems suteikti kovą?
– Žinoma, mes galime kovoti prieš bet ką. Tokį tikėjimą mums ir reikia turėti. Turime gerus žaidėjus, gerą žaidimo koncepciją ir dirbame kartu jau metus. Taip, mūsų komanda pasikeitusi ir jaunesnė, bet daug lemia tai, jog žaidėjai tiki savo galimybėmis. Mano nuomone, svarbų faktorių vaidins ir tai, kaip nusiteikę išeisime į aikštę ir tikėsime tuo, ką galime padaryti. Nuo to priklauso ir mūsų darbo procesas.
Turiu pabrėžti, kad žaisti išvykoje bus sunkiau, bet mus turėtų įkvėpti pavyzdinga kova praeitose rungtynėse. Žaidėjams dažnai sakau, kad jie yra pakankamai geri, bet mums reikia tai jausti, būti profesionaliems ir tuomet pademonstruosime gerą žaidimą.
– Savaitę dirbote ir su rinktinės naujokais, kurių buvo net septyni. Ką galite pasakyti apie jų darbą per visą šį laiką?
– Jie turi techninius įgūdžius, aikštės matymą ir gali žaisti, todėl ir yra čia. Bet jiems taip pat reikia daug mokytis, kaip būti profesionaliems aikštėje ir už jos ribų bei, kaip efektyviai panaudoti savo įgūdžius. Aš pasakiau naujiems vaikinams, jog jie turi reikalingus įgūdžius, bet jiems reikia išmokti, kaip juos pritaikyti. Jie klauso, nori mokytis ir stengiasi iš visų jėgų. Mūsų trenerių štabas jiems stengiasi visaip padėti.
– Lenkija yra viena iš grupės lyderių. Ko reikės saugotis ir žinoti prieš žengiant į aikštę?
Sėdėti ant sofos ir juoktis iš rezultatų yra viena, o įsigilinti į procesą ir būti kantriems yra kita
– Lenkijos rinktinė yra vienas geriausių profesionalumo pavyzdžių. Jie turi subrendusius, techniškus žaidėjus, kurie gudriai naudojasi savo kokybiškumu. Jeigu prarasi koncentraciją, jie tave nubaus. Žinau, kad lenkai vidury rungtynių pirmavo prieš Daniją 3:0 ir tai parodo, kokie jie stiprūs namuose. Žaisti prieš tokią komandą mūsų žaidėjams yra labai vertingos pamokos. Tačiau mums svarbu neprarasti susitelkimo ir pasitikėjimo savimi. Turėdami tai, galėsime su jais konkuruoti. Tai – visa ko pagrindas. Šios rungtynės bus stiprus indikatorius, kur esame dabar.
– Minite pasitikėjimą savimi ir tikėjimą savo darbu. Ar to mums labiausiai trūksta?
– Tiesa yra ta, kad Lietuva yra krepšinio tauta. Visur kur einu, yra krepšinis. Tuo tarpu mes bandome rungtis didžiausioje pasaulio sporto šakoje – futbole. Neturime profesionalios sistemos ir mums trūksta to profesionalumo. Būkime nuoširdūs, tai yra ilgas kelias. Privalome būti kantrūs, tikėti savimi ir išgauti kokybę.
Mums nereikia nutįsusių veidų, jeigu pralaimėsime Lenkijai. Pralaimėjimo tikimybė egzistuoja. Vienintelis dalykas, kurio mums trūksta Lietuvoje – kantrumo. Kai kurie žmonės nežino, kaip sunku yra sukurti tokį procesą, kokį darome dabar. Kokybės per naktį neišgimdysi, o rungtynėse rezultatai ilgo kelio procese taip pat greitai nepasiekiami. Dabar svarbiausia yra procesas. Kas žino, kiek laiko tai užtruks? Bet aš žinau apie tai, kokį procesą darome dabar ir per tą esu perėjęs ankščiau. Sėdėti ant sofos ir juoktis iš rezultatų yra viena, o įsigilinti į procesą ir būti kantriems yra kita. Tačiau svarbiausia, kad mūsų vadovybė tikėtų procesu, kokybe ir talentais. Tikiu, kad kartu pasiekime gerus rezultatus.
