Variklis – metalurgijos pramonė
Jekaterinburgas neoficialiai vadinamas Uralo sostine. Pusantro milijono gyventojų turintis miestas 1924-1991 metais buvo vadinamas Sverdlovsku, taip įamžinant žymų sovietinį revoliucionierių Jakovą Sverdlovą. SSRS griūtis sugrąžino miestui senąjį pavadinimą, bet regionas, kuriame yra Jekaterinburgas, ir toliau vadinamas Sverdlovsku.
Vos išlipus iš lėktuvo plika akimi matyti, kad Jekaterinburgas – kitoks miestas nei prabanga ir didybe spindintys Maskva ir Sankt Peterburgas.
„Čia yra tikroji Rusija, – vėliau pasakys iš viešbučio į stadioną mane vežantis taksi vairuotojas. – Maskvoje nėra normalių vietinių gyventojų, ten visi suvažiavę iš pakampių. Net pasiteiravus kelio niekas paaiškinti nemoka, nes nežino. O čia viskas kitaip. Galbūt esame mažesni, bet turime kur kas daugiau identiteto.“
Ir panašu, jog tai yra tiesa. Maskvoje ar Piteryje aiškinti, kur yra Lietuva, niekam nereikia, o Jekaterinburgas jau yra vieta, kurioje Azijos vėjai pučia kur kas stipriau nei europietiški. Ir ne tik todėl, kad miestas nuo senų laikų yra pramonės centras, kurio ekonomiką varo chemijos ir sunkiųjų mašinų pramonė.
„Gal turite savo šalies monetų? – važiuojant manęs paklausia tas pats taksi vairuotojas. – Čia lankęsi perujiečiai man padovanojo savųjų. Turiu ir skirtą specialiai šiam čempionatui 20 rublių monetą. Gal turite ir jūs?“. Bet nudžiuginti vietinio numizmato neturiu kuo – paaiškinu, jog jau trejus metus mūsų valiuta – euras, o šios valiutos visas monetas jis turi.
Beje, tik vėliau sužinojau, kad platinos, vario ir geležies apdirbimas yra arterinės Jekaterinburgo pramonės šakos ir miestas daug metų buvo viena svarbiausių vario kasyklų visoje Rusijos imperijoje.
Tas pats žodžio kišenėje neieškantis naujasis draugas atskleidžia ir dar vieną įdomų faktą – iš Urale iškasto metalo pastatyta žymioji Laisvės statula Niujorke.
B.Jelcino miestas
Jekaterinburgas, net ir praėjus beveik trims dešimtmečiams, sunkiai vaduojasi iš sovietmečio gniaužtų. Bet pirmųjų ženklų matuoti naują rūbą jau yra ir čia – nors dauguma daugiabučių yra seni ir apleisti, miesto centre gana gausu žinomų prekės ženklų rūbų parduotuvių, vyksta naujų daugiabučių statybos, švyti įspūdingo aukščio stikliniai bankų ir viešbučių pastatai.
Tai pirmasis ženklas, jog Jekaterinburgas – neįtikinėtų kontrastų miestas. Šiemetinės pasaulio futbolo pirmenybės privertė miestą gerokai apsikuopti, bet Jekaterinburgas yra pernelyg didelis, kad tai padaryti būtų galima greitai ir iš karto. Net jei metamos ir didžiulės sumos.
Tiesa, kai kurių skaudulių miestas atsikratė. Prieš 35 metus pradėtas ir taip niekada nebaigtas 220 metrų televizijos bokštas prieš čempionatą smigo žemyn. Rusijos valdžia nusprendė, jog šis nenaudojamas pastatas kenkia miesto įvaizdžiui, tad buvo sulygintas su žeme.
Bokšto statybos ne kartą buvo atnaujintos, svarstyta jo viršūnę papuošti įvairiomis skulptūromis ir švyturiu, tačiau užbaigti darbų taip ir nesugebėta dėl lėšų trūkumo, o paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį jis buvo laikomas net aukščiausiu pasaulyje apleistu pastatu.
Jekaterinburgas neretai pavadinimas ir Jelcino miestu. Būtent jame kurį laiką buvo įsikūręs pirmasis Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas ir šį politiką vietos gyventojai iki šiol mini tik geruoju žodžiu. Čia netgi veikia prezidentinis centras, kuris yra vienas moderniausių ir garsiausių muziejų visame mieste. Ekspozicijoje vaizduojama naujoji Rusijos istorija nuo 1990-ųjų, B.Jelcino karjeros ir darbo pasiekimai, o šalia esanti labai gražiai sutvarkyta aikštė Isetės upės pakrantėje įvairių šalių futbolo gerbėjams čempionato metu tapo viena mėgstamiausių traukos vietų.
Kainos – didesnės nei Maskvoje
O sirgalių šiomis dienomis Jekaterinburge daug ir todėl vietos smulkusis verslas sukasi kaip išmanydamas.
Senos statybos daugiabutyje esantį kuklų ir sovietinio palikimo nestokojantį vieno kambario butą čia išsinuomoti kainuoja brangiau nei viešbutį Maskvos pakraštyje ar, pavyzdžiui, Vilniaus centre.
„Jums pasisekė. Šį savaitgalį šviečia saulė, puikus oras, o štai savaitės pradžioje buvo tik 12 laipsnių, netgi lijo, tad Peru sirgaliai net turėjo pirkti striukes“, – pasakoja Jekaterinburgo stadione dirbanti savanorė Olia.
Ir iš tiesų Jekaterinburgui pasisekė. Nors mažiausią stadioną turinčiame šio čempionato mieste bus žaidžiami tik keturi susitikimai, o futbolo šventė baigsis iš karto po grupių etapo, čia apsilankys vienos gausiausių sirgalių armijų.
Birželio 21-ąją dieną miestas buvo trumpam tapęs Peru aistruolių sostine, kai šios šalies rinktinė čia žaidė su Prancūzija. Po 32 metų pertraukos į pasaulio pirmenybes sugrįžusios Pietų Amerikos šalies sirgaliai į šį pasaulio čempionatą nusipirko apie 50 tūkst. bilietų, tad nieko keista, kad net vykstant rungtynėms mieste ir šalia stadiono buvo tūkstančiai aistruolių, pasipuošusių Peru vėliavomis ir simbolika.
Dar vieno sirgalių antplūdžio miestas laukia birželio 27-ąją, kai į čia atvyks taip pat nepaprastai gausią sirgalių armiją turinti Meksika. Meksikos sirgaliams šioje šalyje buvo parduota per 60 tūkst. bilietų, bet dar dešimtis tūkstančių išpirko JAV gyvenantys meksikiečiai. Dėl šios priežasties JAV netikėtai netgi tapo pirmąja užsienio šalimi pagal nupirktus bilietus, tačiau tikroji realybė yra tokia, kad daugumai giminių kaimyninėje šalyje turinčių meksikiečių buvo lengviau įsigyti bilietus, kurie skirti amerikiečių rinkai.
Na, o gavę tokią dovaną, vietos verslininkai nepraleido progos pasipinigauti. Nors Jekaterinburgas – pusantro milijono gyventojų turintis miestas, viešbučių jame nėra itin daug. Apgyventi tokio gausaus sirgalių būrio miestas tikrai nėra pasiruošęs, tad savo butus išnuomoti sugalvoję vietos gyventojai taip pat verčia turistus plačiai atverti pinigines.
Senos statybos daugiabutyje esantį kuklų ir sovietinio palikimo nestokojantį vieno kambario butą čia išsinuomoti kainuoja brangiau nei viešbutį Maskvos pakraštyje, netoliese Lužnikų stadiono ar, pavyzdžiui, Vilniaus miesto centre.
Kontrastų miestas
Šiukšlės ant šaligatvių ir tiršti dulkių debesys – tai, prie ko pramoninio Jekaterinburgo gyventojai yra pripratę. Visi automobiliai čia turi matinį pilką atspalvį – plauti juos tikriausiai yra beprasmiška, todėl daugelio jų šeimininkai tik nuvalo dulkes nuo numerių.
Vidurinysis sluoksnis čia sudaro nedidelį procentą visų gyventojų. Didžioji dalis vietinių čia gyvena nuo algos iki algos, o kai kurie išvis vos ne vos suduria galą su galu. Tiesa, prabangos, ypač miesto centre, netrūksta ir tai tik signalizuoja, kad Jekaterinburgas turi labai turtingų žmonių, kurie viską laiko savo rankose.
Vienas tokių Iskandaras Machmudovas, 54-erių metų uzbekiškų šaknų turintis verslininkas, valdantis „Uralo kalnakasybos ir metalurgijos kompaniją“ (UGMK) ir praėjusiais metais „Forbes“ sudarytame turtingiausių Rusijos žmonių sąraše užimantis 19-ąją vietą. Jo turtas vertinamas 6,5 mlrd. JAV dolerių, tad I.Machmudovas plačiai atveria piniginę ir vietos sporto komandoms.
UGMK moterų krepšinio komanda šiemet dešimtą kartą iš eilės tapo Rusijos čempione ir keturis sykius yra laimėjusi Eurolygą (šiemet – taip pat). Šiame klube yra dirbęs ir buvęs Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Algirdas Paulauskas.
Beje, praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtyje šį klubą rėmė ir buvęs Kauno „Žalgirio“ mecenatas Šabtajus Kalmanovičius. Po nesutarimų su „Žalgirio“ direktorių taryba verslininkas stačia galva nėrė į moterų krepšinį ir Jekaterinburge pradėjo vykdyti ambicingą projektą.
2003 metais UGMK pirmą kartą Eurolygos čempione, o Š.Kalmanovičius negailėjo savo komandos žaidėjoms gėlių ir brangių dovanų. Komandos įžaidėja Ana Archipova netgi tapo verslininko žmona.
Bet jau kitais metais kilo skandalas dėl padirbtų amerikiečių krepšininkių pasų, Jekaterinburgas buvo išmestas iš Eurolygos, o Š.Kalmanovičius atsistatydino ir pradėjo remti kitą Rusijos moterų krepšinio klubą Vidnojės „Spartak“.
UGMK taip pat finansiškai padeda stalo teniso, sambo imtynių, motokroso komandoms, yra KHL ledo ritulio „Avtomobolist“ vienas pagrindinių rėmėjų.
„Jam čia priklauso beveik viskas. Bet geriau taip, nei niekaip. Dirbančių su I.Machmudovu susijusiose bendrovėmis turi turbūt kas antra šeima. Jis miestui daro ir daug gero – štai prieš penkerius metus pastatė visiškai naują UGMK techninį universitetą. Ši privati aukštoji mokykla yra viena moderniausių visoje šalyje. Visgi dauguma jam priklausančių fabrikų ir gamyklų yra už miesto ribų, tad vietiniams tenka važiuoti dirbti ten. Miesto centras pas mus sutvarkytas, bet kuo toliau nuo jo, tuo vaizdas slogesnis. Visiškai kitaip nei tose apylinkėse, kuriose yra A.Machmudovo verslai – tais miesteliais UGMK tikrai rūpinasi ir jiems labai padeda“, – pasakojo vietinėje užeigoje sutiktas Jekaterinburgo gyventojas, taip pat dirbantis UGMK priklausančiam sieros komplekse.
Tviskantis UGMK ofisas šiauriniame miesto priemiestyje Aukštutinėje Pyšmoje – tik vienas Jekaterinburgo polius. Kitas – kur kas slogesnis ir skurdesnis, konstatuojantis, jog pagal ŽIV užsikrėtusių gyventojų skaičių Sverdlovsko sritis užima pirmą vietą Rusijoje.
Vaizdas juokingas, matomumas – puikus
Aukščiausio lygio futbolas Jekaterinburge – gana naujas reiškinys, bet jau penkerius metus vietinės Sverdlovsko valdžios remiamas „Ural“ žaidžia stipriausiame Rusijos futbolo divizione „Premier“ lygoje. Praėjusiais metais tarp šešiolikos komandų klubas liko dvyliktas, bet ir toliau žais elite.
Šio klubo marškinėlius praeityje yra vilkėję ir du lietuviai – Robertas Poškus ir Arūnas Klimavičius.
Bet šią vasarą kur kas daugiau dėmesio sulaukė ne futbolininkai ir klubas, o Centrinis miesto stadionas. 1957-aisiais pastatyta sporto arena buvo renovuota 2006-aisiais, o dar vieno remonto prireikė 2014-aisiais, kai Jekaterinburgas buvo įtrauktas į pasaulio pirmenybių organizatorių sąrašą.
Bet tą pačią akimirką miestas susidūrė su viena aiškia problema – pagal FIFA reikalavimus bet kuris pasaulio čempionatą priimantis miestas turi talpinti ne mažiau kaip 33 tūkst. žiūrovų. Sukant galvas funkcionieriams kilo unikali idėja: stadiono galuose už vartų pristatyti papildomas tribūnas, nors jas laikančios metalo konstrukcijos yra labai išsikišusios už stadiono pagrindinio pastato.
Šį sprendimą tiek pasaulio žiniasklaida, tiek Rusijos futbolo gerbėjai sutiko kontroversiškai. Jekaterinburgo arena tapo šio čempionato pajuokos objektu, buvo abejojama, ar aukščiausiose tribūnos eilėse sėdintys gerbėjai gerai matys rungtynes.
Visgi šie būgštavimai buvo be reikalo. 15min žurnalistui užlipus į patį tribūnos viršų ir patikrinus matomumą, galima daryti išvadą, kad visa aikštė – kaip ant delno, o dėl gana stačios konstrukcijos matomumas yra tikrai geresnis nei stebint futbolo rungtynes iš galinių S.Dariaus ir S.Girėno stadiono Kaune tribūnų.
Tribūną laiko galinga plieninių sijų konstrukcija, o tarp jų įrengti laiptai ir koridoriai, vedantys į aukščiausiai įrengtas eiles. Šių galinių tribūnų unikalumas yra tas, kad jos neturi jokio sąlyčio taško su pagrindiniu stadiono pastatu.
Vietiniai gyventojai netgi įsitikinę, kad abiejų kontroversiškų tribūnų konstrukcijos buvo specialiai paliktos „plikos“, taip parodant, kokiame mieste jis yra ir net tokiu originaliu būdu primenant, kad Jekaterinburgas pirmiausia – metalurgijos miestas.
Pasaulio čempionato metu Centrinis stadionas talpina 33,061 žiūrovą. Po pirmenybių galinės tribūnos tiesiog bus numontuotos ir jame liks 23 tūkst. vietų. Ir tiek čia rungtyniaujančiam „Ural“ klubui bus per akis, nes paprastas pavyzdys – į stadiono atidarymo rungtynes, kai Jekaterinburgo klubas žaidė su Kazanės „Rubin“, atėjo vos 5697 žiūrovai.
Pataria nesiartinti prie langų
Ir visgi pirmą kartą vykstanti futbolo fiesta Jekaterinburge džiugina ne visus. Aplink stadioną esančių namų gyventojai džiaugiasi, kad šios pirmenybės buvo priežastis, kodėl beveik visas kvartalas buvo restauruotas iš pagrindų, tačiau tuoj pat pažymi, kad stadiono teritorija prieš pat pirmenybes buvo stipriai išplėsta, užtverta daug gatvių ir dabar privažiuoti prie vieno ar kito namo tapo nebeįmanoma.
Kitas dalykas, verčiantis stvertis už galvų vietos gyventojus – saugos tarnybų perdėtos baimės. Likus kelioms savaitėms iki čempionato vietos policija aplankė aplinkinių namų butų savininkus ir paprašė rungtynių dienomis nesiartinti prie langų ir neatidarinėti jų ir juo labiau neiti į balkonus ar spoksoti į aplinkinį vaizdą pro žiūronus.
Anot vietos policijos, vietovę čempionato metu saugos nemažas snaiperių būrys, tad bet koks įtartinas epizodas gali baigtis skausmingai.
