Tačiau tuomet, balandžio pradžioje, atvyko Chviča Kvaracchelija.
„Miestas gyveno nuo rungtynių iki rungtynių“, – pasakojo Tarielis Varšanidzė, žinomas vardas „Dinamo“ sirgalių grupėje. „Atmosfera pasikeitė kardinaliai“, – pridūrė jis.
„Erovnuli“ lygos, Sakartvelo futbolo čempionato, rungtynės staiga tapo „lyg Čempionų lygos“. „Tai buvo fantastiška“, – tęsė sirgalius.
Per tris mėnesius, kurios Ch.Kvaracchelija praleido Batumyje, stadione nebuvo tuščios vietos. Turistai, kurie traukė į Juodosios jūros paplūdimius, į savo maršrutus įtraukė ir futbolą.
Draugai, giminaičiai, kaimynai, kolegos ir šiaip pažįstami ėmė prašyti bilietų iš nuolatinių sirgalių. Ir nesvarbu, ar jie palaikė „Dinamo“, varžovus, ar visai nesidomėjo futbolu.
Per rungtynes, pasak T.Varšanidzės, visas stadionas džiaugsmingai sutikdavo kiekvieną Ch.Kvaracchelijos prisilietimą prie kamuolio. Net ir tie, kurie teoriškai į stadioną atvyko palaikyti varžovų komandos.
Ir ne tik Batumyje. „Beveik visur stadionai buvo pilni“, – teigė „Dinamo“ treneris Giorgis Gegučadzė.
Visas Sakartvelas norėjo bent sykį pamatyti Ch.Kvaraccheliją. Stadionai, kuriuose įprastai rinkdavosi keli šimtai, būdavo visiškai užpildyti.
Tai nebuvo netikėta. Ch.Kvaracchelija į Batumį atvyko jau kaip žinomas nacionalinis herojus. Pražydo jis dar būdamas 16 metų Tbilisio „Dinamo“, didžiausiame Sakartvelo futbolo klube.
Po dvejų metų debiutuodamas nacionalinėje rinktinėje jis jau buvo išaugęs Sakartvelo lygos marškinėlius, iškeliavęs į Rusiją: į Maskvos „Lokomotiv“, vėliau – į Kazanės „Rubin“.
Trumpas ir netikėtas šansas vėl pamatyti jį žaidžiantį Sakartvelo lygoje nutiko tuomet, kai Rusija užpuolė Ukrainą, o FIFA išlaisvino legionierius nuo jų kontraktų su Rusijos klubais.
Tačiau mažai kas tikėjosi, kad Ch.Kvaracchelijos manija išplis taip greitai ir taip plačiai. Vos po šešių mėnesių sudėtingą 21-erių futbolininko pavardę jau bandoma tarti toli toli nuo Sakartvelo.
Vos keli jo pasirodymai pakerėjo Italiją, o Čempionų lygoje kalbama apie naujos futbolo žvaigždės įsižiebimą.
