Tai tikrai neįvyks vien dėl to, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba padarė kratą Lietuvos futbolo federacijoje (LFF). Tai greičiausia neįvyks ir dėl to, kad Lietuvos liberalų sąjūdis paprašė stabdyti LFF valstybinį finansavimą, ar kad Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius paprašė Kūno kultūros ir sporto departamentą išsiaiškinti, kaip LFF panaudoja valstybės skiriamą paramą.
Aš tikiuosi, kad tas scenarijus, kurį aš čia aprašau, neįvyks apskritai. Juolab, kad LFF prezidento Juliaus Kvedaro nutarimas nekandidatuoti kitai kadencijai turėtų šiek tiek nuraminti politikų aistras.
Bet šimtu procentų įsitikinęs, kad tai neaktualu, nesu.
* * *
2016 sausis. Nežiūrint įvykusių prezidento rinkimų LFF valdžios ir „futbolo opozicijos“ prieštaravimai nesiliauja, į jį įtraukiama teisėsauga, politikai, vyksta teismai. Neapsižiūrėjus peržengiama ta riba, kai Tarptautinė futbolo federacija (FIFA) atsisako tai toleruoti ir suspenduoja LFF. Žmonių, kažkodėl įsitikinusių, kad Lietuva gali būti suspenduota ribotam dviejų metų terminui, nuostabai, FIFA pagal precendentą suspenduoja LFF neribotam laikui.
Iš tiesų tai neatrodo nei labai blogai, nei labai baisu, nes Lietuva bet kuriuo momentu gali būti grąžinta į tarptautinio futbolo šeimą. Taip yra nutikę ne vienos Europos šalies futbolo federacijai, bet realių pasekmių tai neturėjo. Politikų įkarštis tose šalyse atslūgdavo ir jos greitai susitvarkydavo ir surasdavo bendrą kalbą su FIFA, o šalių federacijų teisės būdavo atstatytos.
Juolab, kad pirmas oficialus startas tarptautinėse varžybose – Lietuvos klubų dalyvavimas Europos lygos atrankoje – numatytas tik liepą. Todėl dangus nesugriūva, viskas vyksta, kaip vykę, A lygos komandos ruošiasi sezonui, Lietuvos rinktinės strategas Edgaras Jankauskas – kovą vyksiančioms draugiškoms rungtynėms, Vilniaus futbolo mokyklų vaikai treniruojasi „Sportimoje“. Visi stebi, kuo baigsis nesutarimai tarp futbolo vadovų ir norinčių tokiais tapti.
2016 kovas. Pirmiausiai suspendavimą pajaučia Lietuvos futbolo rinktinė, kurios kovo pabaigoje planuotos draugiškos rungtynės neįvyksta. Vietoj to Lietuvos nacionalinė rinktinė žaidžia su jaunimo komanda. Tos ekipos daugiausia sudarytos į A lygoje žaidžiančių futbolininkų, žaidėjų. Kitų nesuinteresuoti paleisti užsienio klubai, o ir patiems legionieriams nėra didelio noro dalyvauti tokiame mače.
2016 birželis. LFF labai tikisi, kad rinktinei pavyks sudalyvauti Baltijos turnyre birželio pradžioje, ji įkalba Latvijos ir Estijos futbolo federacijas , kad turnyras neturėtų oficialaus statuso ir taip praslystų pro FIFA pirštus, bet paskutinę savaitę tarptautinė futbolo federacija pagrasina latviams ir estams tokiais perkūnais, kad Baltijos šalių turnyras sutelpa į vienerias rungtynes Estija – Latvija. Netekęs kantrybės, atsistatydina rinktinės trenerių štabas su Edgaru Jankausku priešakyje.
Birželio pabaigoje UEFA praneša, kad į Europos turnyrų burtus neįtrauktas nė vienas lietuviškas klubas.
Lietuvos čempionas Vilniaus „Žalgiris“ netenka mažiausiai 550 tūkstančių eurų planuotų pajamų už dalyvavimą Čempionų lygos atrankoje, sumažėja rėmėjų. Paramą sumažina ir Vilniaus savivaldybė, motyvuodama tuo, kad klubas nebeatstovauja miestui Europoje. Dauguma geriausių futbolininkų ir praktiškai visi legionieriai ilgainiui paleidžiami, komandos sudėtis gerokai atjaunėja.
Labai panašios problemos ir kitų Europos taurėse turėjusių dalyvauti klubų: „Trakų“, Klaipėdos „Atlanto“ ir Marijampolės „Sūduvos“. Jie kiekvienas netenka bent po 200 tūkst. eurų UEFA išmokos už dalyvavimą Europos lygoje.
2016 liepa – lapkritis. Dėl izoliacijos Lietuvos futbolininkai Europos rinkoje tampa dar nepaklausesni. Nematydamas perspektyvų toliau laikytis savo plano – auginti jaunus žaidėjus ir atkreipti užsienio klubų dėmesį, tuo pačiu uždirbant iš dalyvavimo UEFA turnyruose, iš „Atlanto“ pasitraukia treneris Konstantinas Sarsanija. Klubas tampa pusiau profesionalus.
Sezono eigoje transliacijas nutraukia internetinė televizija „Futbolo.tv“. Iki sezono pabaigos neištraukia ir Lietuvos futbolo klubų asociacija A lyga, jos nauji vadovai pasitraukia. Pinigų ieškotis asociacijai nesiseka, nes futbolo ateitis miglota. Visa čempionato organizacija grįžta į LFF rankas, vėl tampa jos atsakomybe ir pareiga.
Klubams praradus daug lėšų žaidėjai ir treneriai tampa lengviau pažeidžiami ir paperkami. Lietuvos A lyga išlieka Rytų Azijos lažybų bendrovių pasiūloje ir vis labiau masina sukčius. Dauguma klubų suduria galą su galu tik per sutartas rungtynes. Juolab, kad vis mažėja kontrolė – nespaudžiama tarptautinių organizacijų ir netekusi jų paramos, LFF atleidžia vadžias.
Lėšų stoka lemia tai, kad naujieji mokslo metai rudenį Nacionalinėje futbolo akademijoje neprasideda. Jaunieji futbolininkai paleidžiami, kaip ir jų treneriai. NFA toliau išsilaiko tik kaip aikščių nuomotojas Kauno futbolo mėgėjams.
Rugsėjį Lietuvos rinktinė nestartuoja pasaulio čempionato atrankos turnyre. Ją belieka išformuoti. Tas pats su jaunimo, įvairaus amžiaus jaunių rinktinėmis, moterų, merginų nacionalinėmis komandomis, salės futbolu. LFF netenka pajamų už rungtynių transliacijas, skrydžius į Lietuvą atšaukia tūkstančiai Anglijos ir Škotijos futbolo aistruolių.
Dėl tarptautinio suspendavimo vienas po kito atšaukiami Lietuvoje turėję vykti UEFA regionų taurės, salės futbolo ir penki jaunimo rinktinių turnyrai.
Savo Europos pirmenybėse dalyvauja tik alternatyvioji Lietuvos mažojo futbolo federacija. Ji nepriklauso nei LFF, nei UEFA, nei FIFA.
Po sezono UEFA taip pat atsisako skirti klubų jaunimo ugdymui numatytas solidarumo lėšas, todėl dalis klubų sumažina vaikų komandų skaičių.
Moterų pirmenybėse lieka keturi klubai. Praradęs galimybę žaisti Europos turnyruose, pusės futbolininkių atsisako Šiaulių „Gintra-Universitetas“. Netekus tarptautinės paramos, beveik visi moterų futbolo vystymo projektai nutraukiami.
Savo Europos pirmenybėse dalyvauja tik alternatyvioji Lietuvos mažojo futbolo federacija. Ji nepriklauso nei LFF, nei UEFA, nei FIFA.
Politikas Eligijus Masiulis, pasitelkęs žmones iš futbolo pasaulio, įkuria alternatyvią futbolo federaciją. LAFF kreipiasi į UEFA ir FIFA tarptautinio pripažinimo. Tarptautinių federacijų atsakymo nesulaukia. Pastarosios įsitikinusios, kad jas taip kažkas „trolina“.
Metų pabaigoje nutraukia veiklą „Trakų“ klubas. Jo prezidentas nutaria, kad mesti pinigus į tokį futbolą nėra jokios perspektyvos ir pasirenka investuoti į kaimyninės Baltarusijos klubą. „Milan“ talentų akademija sužlugus jau seniau, o „Milan“ klubo vardas perduotas pripažinto ir Europos varžybose dalyvaujančio Kosovo vaikų futbolo akademijai.
2017 metai. Jokių prošvaisčių dėl suspendavimo pabaigos nesimato, pusės taip ir nesugeba susitaikyti, nors dauguma opozicijos narių iš tiesų jau pamiršę Lietuvos futbolą: kas treniruoja žemesnių lygų užsienio komandas, kas įnikęs į savo verslą.
LFF nutaria paleisti licencijavimo skyrių, kadangi jo darbas bergždžias. UEFA licencijų išduoti jis negali, A lyga savo reikalavimus gerokai sumažinusi: labai retas klubas turi vaikų komandų, nedaugelis turi lėšų nuomotis pagrindinius miestų stadionus, ką jau kalbėti apie jų tobulinimą, per visą lygą – vos viena kita futbolininko-profesionalo sutartis, futbolas praktiškai tapo mėgėjišku. Daugelis žaidėjų, trenerių turi kitus darbus.
Dar anksčiau panaikinti ir dalis kitų mažiau aktualijas atitinkančių LFF skyrių. Pats pirmas – komunikacijos. Žinios apie LFF veiklą ir apskritai apie futbolą žiniasklaidoje pasirodo vis rečiau.
Vilniaus savivaldybė nutaria neberemti „Žalgirio“. Kadangi jokios miesto garsinimo funkcijos jis neatlieka. Klubo vadovams nusvyra rankos ir jie jį palieka. „Pietų IV“ antrą kartą išgelbėti klubo nepajėgia – fanų ir taip 2016-ųjų pabaigoje beliko 15-20, o bendras LFF stadiono lankomumas – vidutiniškai iki 100 žmonių per rungtynes.
Nuo niekam nerūpinčio čempionato nusigręžia visos lažybų kontoros, jo rungtynių nebelieka jo pasiūloje, pinigų srautas į nesąžiningus klubus baigiasi, jie vienas po kito bankrutuoja.
A lygos sezoną baigia vos daugiau nei pusė jį pradėjusių komandų.
LFF prašosi į FIFA nepripažįstamų šalių Europos taurės turnyrą, bet gauna neigiamą atsakymą – Lietuva yra FIFA pripažinta, bet suspenduota šalis.
Iš Lietuvos atimama galimybė organizuoti 2018 metų Europos merginų čempionato finalinį etapą – jis perkeliamas į Latviją.
Lietuvos rinktinė įveikia varžovus 2:1. Lemiamą įvartį rungtynių pabaigoje įmuša Lukas Spalvis. Jis – vienas iš nedaugelio profesionalių rinktinės žaidėjų, kurie atstovauja užsienio klubams. Pustuščiame stadione žiūrovų tarpe, skirtingai nei prieš penkerius metus, kyla tikra euforija...
2018 metai. Siekdama išsigelbėti nuo bankroto, LFF parduoda stadioną. Jau tų pačių metų rudenį stadiono vietoje Liepkalnyje pastatomas gyvenamųjų namų ir biurų kompleksas.
Lietuvoje liko tik mėgėjiškos pirmenybės. Vidutinis jų lankomumas – 64,5 žiūrovo per rungtynes. Žinias apie jas galima rasti tik kokiuose nors specializuotuose futbolo interneto puslapiuose, viešajai žiniasklaidai jos neįdomios. Straipsnį apie Lietuvos futbolą dažniau galima surasti kokiame užsienio portale – straipsnyje apie egzotinę ES šalį, nedalyvaujančią tarptautiniame futbole.
2019 metai. Vakarų šalių jaunimo ar jaunių rinktinėse atsiranda lietuviškų pavardžių. Tai užaugę lietuvių emigrantų vaikai. Visi jie pasirinko būti ne Lietuvos piliečiais ir atstovauti kitoms valstybėms, kadangi Lietuvos rinktinės niekur nedalyvauja.
2020 vasaris. Įvyksta nauji LFF vadovybės rinkimai. FIFA pagaliau pripažįsta šalies futbolo valdžią. Suspendavimas baigiasi.
2020 kovas. Žaisti su 205 vietą FIFA reitinge užimančia komanda beveik niekas nenori. Draugiškoms rungtynėms atvyksta keliomis vietomis aukščiau esančio San Marino atstovai. Lietuvos rinktinė įveikia varžovus 2:1. Lemiamą įvartį rungtynių pabaigoje įmuša Lukas Spalvis. Jis – vienas iš nedaugelio profesionalių rinktinės žaidėjų, kurie atstovauja užsienio klubams. Pustuščiame stadione žiūrovų tarpe, skirtingai nei prieš penkerius metus, kyla tikra euforija...
