Privačiu lėktuvu
Lipant laiptais į lėktuvą Vilniaus „Žalgirio“ pagrindinis vartininkas Džiugas Bartkus šypsodamasis paduoda maniškį bilietą, kurį įsigudrinau palikti keleivius iš oro uosto link lėktuvo vežančiame autobuse. Tiesa, šįsyk būtų viskas sėkmingai pasibaigę ir be jo – Lietuvos rinktinė į Balkanus keliavo užsakomuoju reisu.
Komandos administratoriams šį kartą nereikėjo narplioti gana sudėtingų jungiamųjų skrydžių mazgų ir ieškoti, kaip per gana trumpą laiką pasiekti ne ypač patogų penkis kartus pagal plotą už Lietuvą mažesnį Adrijos pakrantės lopinėlį.
LFF šį kartą pasinaudojo verslo klasės „Boeing 737“ lėktuvu – tuo pačiu, kuriuo į visas Eurolygos išvykos rungtynes praėjusį sezoną keliavo Kauno „Žalgirio“ krepšininkai.
Jame 56 sėdimos vietos pritaikytos specialiai sportininkams, paliekant didesnį nei 1 metro tarpą tarp kėdžių. Šiuo lėktuvu Lietuvos rinktinė iš karto po rungtynių skris ir atgal į Vilnių.
Anot LFF prezidento Tomo Danilevičiaus, rinktinei užsakomasis skrydis numatytas ir lapkričio mėnesį, kai mūsiškių per keturias dienas lauks du išvykų mačai Rumunijoje ir Serbijoje.
„Didelių pilių nestatom“
Lietuviai jau po pirmojo mačo atsidūrė C diviziono 4-osios grupės apatinėje eilutėje, bet penktadienį vykusi dvikova prieš ryškia favorite laikytą Serbiją pakurstė nemažai vilties žiburių.
Galbūt serbų žvaigždynas ir nesužaidė taip, kaip gali, bet faktas toks, kad kovingumą demonstravusiems lietuviams iki pirmojo taško trūko labai nedaug.
„Galbūt meistriškumo, galbūt Fortūnos šypsnio“, – prisimindamas tas Fiodoro Černycho ir Darvydo Šerno šimtaprocentines progas dabar šypsosi E.Jankauskas.
Prieš treniruotę vykusioje spaudos konferencijoje E.Jankauskui teko sukti galvą ir atsakinėjant į ne visai įprastus klausimus. Pavyzdžiui, kodėl šalis, anksčiau turėjusi tokių ryškių futbolo asmenybių kaip Valdas Ivanauskas, dabar negali pasigirti aukščiausio lygio talentais.
Paklaustas apie šio ciklo uždavinius treneris taip pat išliko santūrus. „Mes nestatome didelių pilių, o tiesiog galvojame tik apie ateinantį mačą. Tik jis turi mums rūpėti šiuo metu“, – įsitikinęs treneris.
– Kokį įspūdį paliko Juodkalnija pirmajame mače? – Podgoricos stadione po treniruotės paklausėme trenerio.
– Jie sužaidė tikrai solidų mačą, rungtyniavo labai disciplinuotai, o jų braižas man netgi šiek tiek priminė Serbijos rinktinę, su kuria kovojome penktadienį. Juodkalnijos futbolininkai žaidžia agresyviai, mėgsta kontroliuoti kamuolį, labai greitai išeina į atakas. Tai tipiška Balkanų šalies futbolo komanda.
Varžovams atvykstant į Vilnių nemažai kalbame apie LFF stadiono dirbtinę dangą. Dabar jau mums teks pratintis prie kiek neįprastų sąlygų ir natūralios vejos.
– Patys Juodkalnijos atstovai būgštauja, kad aikštės kokybė – siaubingos būklės. Kokia ji pasirodė jums?
– Esame matę ir geresnių ir prastesnių. Nenoriu dvikovai dar neprasidėjus ieškoti pasiteisinimų. Kieta, minkšta, ar dar kokia – ji yra tokia, kokia yra ir bus vienoda abiem komandoms.
– Po dvikovos su serbais užsiminėte, kad auklėtiniai aikštėje paliko nepaprastai daug jėgų. Ar jų užteks rungtynėms su Juodkalnija?
– Turi užtekti. Kitą dieną po rungtynių turėjome atstatomąją treniruotę, į Podogricą atskridome užsakomuoju reisu, dėl to taip pat sutaupėme nemažai laiko, kuris yra nepaprastai brangus. Paskutinė treniruotė prieš mačą taip pat praėjo sklandžiai, visi pasirengę kovai.
– Mače su serbais išmėginote iki šiol nematytą penkių gynėjų schemą. Ar galima tikėtis, kad tokiu pačiu taktiniu išsidėstymu pradėsite mačą ir su Juodkalnija?
– Žaidėme su tikrai pajėgiu priešininku, tad mūsų gynėjams teko dažnai leistis žemiau. Dėl šios priežasties Vilniuje kur kas dažniau žaidėme penkiais, o ne trimis gynėjais. Bet ši schema mums duoda ir kur kas daugiau lankstumo, nes galima greitai išeiti į ataką. Ar taip bus ir pirmadienį? Dar sunku pasakyti. Įvertinsime žaidėjų fizinę būklę, tuomet ir nuspręsime, kokia sudėtimi ir taktine schema rungtynes pradėti.
– Į Podgoricą neatsivežėte Danielio Romanovskio. Nusprendėte, kad jis bus reikalingesnis jaunimo rinktinei?
– Taip. Jaunimo rinktinės treneris paprašė, o mes sutikome jį atiduoti. U-21 rinktinėje jis yra lyderis ir tikrai gaus daug žaidimo minučių. Reikia pasidalinti reikalingais žaidėjais.
– Ar jokių traumų, kurios dar labiau apsunkintų pasiruošimą, nėra?
– Ne. Visi žaidėjai yra sveiki. Didžiausia problema yra nuovargis, bet turime dar parą ir spėsime atsigauti.
– Juodkalnijos rinktinei negalės padėti jos lyderis Stevanas Jovetičius. Ar labai skiriasi šios komandos žaidimas su juo ir be jo?
– Labai skiriasi. Jis yra pagrindinė ir ryškiausia figūra aikštėje. Ta netektis jiems tikrai gali atsiliepti. Maža to, rungtynėse su rumunais jie neteko pagrindinio puolėjo Stefano Mugošos. Jis taip pat yra ryški figūra.
Bet į šias aplinkybes mes nededame daug vilčių. Puikiai žinome, kad jie turi šiuos žaidėjus kuo pakeisti. Svarbiausia mūsų pačių atsidavimas, nusiteikimas ir užduočių vykdymas.
