- Iš karto po rungtynių su „Sūduva“ išvykote į Maskvą, net ignoravote Lietuvos futbolo sezono pabaigtuves Vilniuje bei medalių įteiktuves. Gal jau atlėgo emocijos po paskutiniųjų varžybų, kurių pabaiga buvo laiminga kaip pasakoje?
- Apie pergalę prieš Marijampolės komandą, atnešusią bronzos medalius, mes dar ilgai kalbėsime, daug metų prisiminsime. Apskritai su užimta trečiąja vieta noriu pasveikinti visus – aistruolius, žiūrovus, klubo vadovus, administraciją, trenerių štabą, žaidėjus, taip pat miesto merą Vytautą Grubliauską.
Per lemiamas rungtynes su „Sūduva“ jis, nepaisydamas žvarbaus oro, stovėjo greta komandos. Mačiau, kaip nuoširdžiai išgyveno. Dažniausiai valdininkai į stadioną ateina dėl „paukščiuko“, tačiau meras už „Atlantą“ šįsyk buvo visa širdimi. Tai buvo labai malonu matyti ir jausti.
Apskritai žiūrovai ir futbolininkai tose varžybose buvo lyg viena komanda. Dažnai būdavo, kad sirgaliai replikuodavo: tas ar anas – toks ir anoks, o susitikime su marijampoliečiais gerbėjai buvo tarsi dvyliktas žaidėjas. Pernai taip pat laimėjome bronzos medalius, tačiau nebuvo tokios euforijos. O šįkart visi džiaugėmės, lyg būtume iškovoję didžiausią pergalę.
- Kaip įvertintumėte metus?
- Mes užėmėme trečią vietą. Tai geras rezultatas. Jei nebūtų sezono metu iš komandos išvykę pagrindiniai futbolininkai – Edvinas Gertmonas, Andrejus Paniukovas, Dovydas Virkšas, būtume galėję konkuruoti dėl čempiono vardo.
Prieš pirmenybes formavosi nauja komanda. Vien pagrindiniame vienuoliktuke atsirado naujų veidų – Aleksejus Jepifanovas, Dovydas Norvilas, Robertas Vėževičius, Andrejus Paniukovas. O ir visas rezervas – beveik vien naujokai: Justas Raziūnas, Aurimas Jurgelevičius, Simonas Urbys, Erlandas Juška, Artūras Skuratovičius, Julius Kasparavičius. Kai įsižaidėme, trys futbolininkai išvyko į užsienį.
- Jei galėtumėte pakeisti, ką sezono metu būtumėte darę kitaip?
- Analizuojame, kodėl prieš Europos lygos turnyro rungtynes nepasiekėme geros sportinės formos. Viena iš versijų ta, kad komandos sudėtis tik buvo pradėjusi stabilizuotis.
Treniruočių stovykloje Lenkijoje nereikėjo žaisti antrųjų rungtynių su Poznanės „Lech“. Po gerų varžybų su Kipro „Apoel“ ekipa kito susitikimo mums ir nebereikėjo. Prieš kovas su bulgarų „Beroe“ klubu traumas patyrė trys mūsų futbolininkai, teko pakeisti pagrindinius vidurio saugus – Andrių Bartkų ir D.Norvilą. Be to, nespėjome užregistruoti Ovidijaus Verbicko. Tai lėmė, kad pralaimėjome bulgarams. Pirmoji nesėkmė Klaipėdoje buvo lemiama dviejų mačų akistatoje.
Lietuvos futbolo taurės finale su Vilniaus „Žalgiriu“ buvo pasirinkta teisinga taktika, tačiau viską nulėmė tai, kad dėl pašalinto žaidėjo teko žaisti dešimčia. Antrąjį kėlinį tikėjomės sustiprinti žaidimą, išleidę į aikštę A.Paniukovą, D.Virkšą, Gerardą Žukauską.
Žinojome, kad esame fiziškai geriau pasirengę nei vilniečiai, tačiau planus sujaukė teisėjas, iš aikštės išvaręs neva susikeikusį mūsų žaidėją. Tai tuomet arbitras turėjo iš aikštės išvyti kas antrą „Žalgirio“ futbolininką.
Šių varžybų kartėlis dar yra likęs. Po rungtynių mums dalijo finalo dalyvių medalius. Man toks žetonas – visiškai nereikalingas. Todėl jį iš karto padovanojau komandos gerbėjui. O daugelis mūsų jaunų futbolininkų buvo laimingi juos gavę. Vadinasi, juos jau tenkino tai, kad pateko į finalą, nes iki šiol tokiame lygyje nebuvo nieko laimėję.
- Kas iš futbolininkų šiais metais maloniai nustebino ar nuvylė?
- Stabiliausiai žaidė komandos lyderis kapitonas A.Bartkus. Didžiausią pažangą padarė gynėjas Rolandas Baravykas. Prieš kelionę į Prancūziją džiugino Ričardas Šveikauskas. Nors jis už „Atlantą“ sužaidė dvejas rungtynes, tačiau jau beldėsi į pagrindinės komandos duris. Progresavo D.Norvilas. Prieš atvykdamas į mūsų komandą saugas žaidė kitokį futbolą.
Antroje sezono pusėje gerai rungtyniavo Markas Beneta. Komandą sustiprino O.Verbickas. Neblogas sezonas buvo Maksimui Maksimovui. Tačiau ir jis neišvengė žaidybinių duobių. Maksimą galiu pateisinti – šįmet baigė vidurinę mokyklą ir įstojo į Voronežo institutą. Pagal rezultatyvumą jis buvo antras po A.Paniukovo.
Būtina pažymėti ir jaunąjį vartininką Marių Adamonį. Prieš paskutiniąsias rungtynes su „Sūduva“ pasakėme žaidėjams, kad padėtų Mariui, nes jis gali jaudintis. Ir vyrai pasistengė – prie mūsų vartų nebuvo pavojingų momentų. O baigiantis susitikimui M.Adamonis išgelbėjo komandą atremdamas į vartų kampą skriejusį kamuolį. Sunku patikėti, kad sugebėjo atmušti klastingai pasiųstą kamuolį.
Apskritai M.Adamonis yra psichologiškai tvirtas 18 metų vaikinas, turintis gerą perspektyvą. Nusivylėme Dominyku Galkevičiumi. Šaunus vyras, tačiau jį nuolat persekiojo traumos. Vos pradėdavo geriau kovoti, ir vėl atsinaujindavo trauma.
- Su kuriais žaidėjais jau atsisveikinote?
- Kol kas nė vienam iš jų nepasakėme „viso gero“. Komandoje lieka visi. Pokyčiai klube priklausys nuo finansinės padėties. Kokia ji bus, šiandien dar nėra aišku.
- O ką kviesite?
- Esame sutarę su Donatu Kazlausku. Buvęs „Atlanto“ auklėtinis nori grįžti iš Lenkijos. Tačiau, ar jis žais Klaipėdoje, tiksliau galėsiu atsakyti vėliau. Žadame į komandą susigrąžinti šiais metais kitoje miesto ekipoje – „Klaipėdos granite“ rungtyniavusį Marių Papšį.
Jei M.Adamonį pakvies užsienio klubas, tai mums teks ieškoti net dviejų vartininkų. Turime nusižiūrėję vieną patyrusį, o vieną jauną vartų sargą. Taip pat „Atlante“ nori rungtyniauti atakuojantis saugas, Lietuvos jaunimo rinktinės ir Danijos „Aalborg“ klubo žaidėjas Domantas Šimkus. Svarstysime šį prašymą. Taip pat klubui reikia dviejų puolėjų. Jų irgi ieškosime.
- Kada baigsis futbolininkų atostogos?
- Nors žinau, kad didelis būrys futbolininkų jau treniruojasi, tačiau oficialiai rinksimės sausio 10-ąją. O nuo 11 iki 20 dienos Klaipėdoje surengsime pirmąją pratybų stovyklą. 15 d. 13 val. mūsų aikštėje sužaisime kontrolines rungtynes su latvių „Ventspils“ klubu. Antrąsias varžybas žaisime 20 d. Dar nežinome su kuo. Greičiausiai vėl bus kuri nors Latvijos ekipa.
Sausio 24-ąją išskrisime į Kipre vyksiančią dviejų savaičių treniruočių stovyklą. Jos metu žaisime ketverias kontrolines rungtynes – sausio 26 ir 29 d. su lenkų aukščiausios lygos klubais – Kielcų „Korona“ ir Chožuvo „Ruch“, vasario 2-ąją – su Rumunijos stipriausios lygos Klužo CFR vienuolike, o vasario 6 d. su Jekaterinburgo „Ural“ futbolininkais. Kai bus žinoma čempionato pradžia, svarstysime, ar Kipre rengsime antrąją treniruočių stovyklą, ar treniruosimės Lietuvoje.
