Kas atsitiko?
Mažai kas tikėjosi, kad po puikaus pasirodymo 17-ame „Premier“ lygos ture ir pergalės prieš „Manchester City“ ekipą seks visiška „Arsenal“ futbolininkų kapituliacija dvikovoje su „Southampton“ klubu. Nors dėl paskutinių trijų šeimininkų įvarčių kaltę turėtų prisiimti ir teisėjai, duobę sau išsikasė ir patys A.Wengero auklėtiniai.
Pirmoje sezono dalyje „Arsenal“ komandą kamavusios traumos galiausiai padarė savo. Pastarosiomis savaitėmis nepriekaištingai žaidę Peras Mertsackeris ir Laureantas Koscielny galiausiai prarado visas jėgas, o Shane’as Longas su šiais vidurio gynėjais iš esmės darė ką norėjo. Nesant Francio Coquelino, šis „Southampton“ puolėjas be priežiūros it žuvis vandenyje nardė Petro Čecho baudos aikštelėje. Tuo tarpu „Arsenal“ lyderio Alexio Sanchezo vietą užėmęs Joelis Campbelas buvo beveik nepastebimas, kaip ir visa likusi komanda, be abejo.
Kaip nesėkmę aiškino A.Wengeras?
„Na, manau, kad „Southampton“ futbolininkai už mus buvo ženkliai stipresni fiziškai. Jų gynėjai dirbo tiesiog nuostabiai. Tai paaiškina mūsų pralaimėjimą.
Antras mūsų nesėkmę lėmęs veiksnys – keistas teisėjų darbas. Paskutiniai trys įvarčiai į mūsų vartus buvo pelnyti po jų klaidų. Antrąjį rungtynių įvartį įmušęs žaidėjas buvo nuošalėje, trečiasis į vartus krito po „Southampton“ futbolininko pražangos, ketvirtojo išvis neturėjo būti, tačiau teisėjas iš „lempos“ nusprendė skirti kampinį.
Tai tiek. Kitame susitikime tikiuosi panašių sprendimų mūsų naudai.“
Kodėl „Arsenal“ svarbiausiu metu nuolat susimauna?
Štai kaip viskas veikia „Arsenal“ komandoje:
Kai pesimizmas grasina įsilieti į komandos sirgalių gretas, „kanonieriai“ savo varžovams užkuria tokią pirtelę, kad maža nepasirodo niekam. Geriausi pavyzdžiai – Čempionų lygoje iškovotos gyvybiškai svarbios pergalės prieš Miuncheno „Bayern“ ir Pirėjo „Olympiakos“ futbolininkus.
Tačiau kai komandą užlieja palaima, ekipos gerbėjų širdyse rusena optimizmas, o visi aplink šūkauja, kad „šie metai – „Arsenal“ metai“, viskas subliūkšta.
Ši pasaka be galo kartojasi jau ištisus metus.
Tai įrodo giliai į klubo šaknis persisunkusį psichologinį pažeidžiamumą. Nors šiemet „kanonierių“ gretose yra daugiau lyderių nei pernai, jie kritiškiausiu metu pasirodo easntys menka pagalba.
Ar A.Wengeras gali išgyventi dar vieną nesėkmę?
Žinoma, juk tai – viso labo viena nesėkmė. Bėda ta, kad jos pasitaiko reguliariai kasmet. Kitas pralaimėjimas „Arsenal“ komandą gali ištikti gruodį, gali ir kovą, tačiau viena yra aišku – tokių A.Wengero širdį spaudžiančių nesėkmių dar tikrai bus.
Pati „Arsenal“ komanda nuo geriausių Thierry Henry, Patricko Vieiros ir Laureno laikų smarkiai pasikeitė. Dabar ketvirta vieta „Premier“ lygoje yra švenčiama kaip triumfas Čempionų lygoje, FA taurės rungtynėse įveiktas „Aston Villa“ klubas skatina žaidėjus it kokiom pasikėlusiom katėm papūsti uodegas.
Šiemet išaušo „kanonierių“ valanda – bent jau taip visi sako. Jų sudėtyje yra pilna „Man City“ komandą įveikti pajėgių žaidėjų. Tačiau ar kas gali įsivaizduoti A.Wengerą, sau virš galvos keliantį „Premier“ lygos titulą? Na, jei jis tai ir planuoja padaryti, turi kaip įmanoma greičiau sutvarkyti dvi problemas: už viršvalandžius mokėti komandos medikams ir sutvarkyti nelemtą žaidėjų psichologiją.
It amerikietiški kalneliai vingiuotas „Arsenal“ sezonas – ne naujiena. Ant euforijos pataluose besivoliojančių „kanonierių“ kažkas jau gerą dešimtmetį užpila šalto vandens. Jei šis sezonas A.Wengerui nebus auksinis, kažkam neabejotinai turėtų būti suteikta galimybė perimti žymiosios Londono komandos vadeles.
