5. Vokietija prieš Angliją, 2010 m.: Lampardo įvartis
Vokiečiai šį mačą buvo nuožmūs, ir tuo metu pirmavo 2:1 prieš anglus, kol anglų saugas Frankas Lampardas paleido tolimą šūvį į vokiečių vartus. Nors kamuolys kirto liniją, teisėjas iš Urugvajaus Maricio Espinosa šio įvarčio neįskaitė.
Suprantama, britų spauda šį įvykį nušvietė kaip nedovanotiną klaidą ir ne vienas buvo linkęs kaltinti būtent teisėją dėl pralaimėto mačo. Vis dėlto šias rungtynes Vokietija laimėjo 4:1 ir žaidė kur kas darniau už anglus, tačiau tuo metu šis įvartis būtų išlyginęs rezultatą. Kaip įskaitytas įvartis būtų nulėmęs galutinį rezultatą, dabar galima tik spėlioti.
Įdomu tai, kad tais pačiais metais pasaulio merginų čempionate įvyko beveik analogiškas atvejis, kuriame prancūzės pralaimėjo Vokietijos rinktinei tokiu pat rezultatu. Tuo metu buvo neįskaitytas Lea Rubio įvartis. Savaime suprantama, televizijos žiūrovams šie įvarčiai buvo parodyti kuo aiškiausiai stambiu planu, o šios klaidos privertė „FIFA“ permąstyti savo priešinimąsi technologijoms.
4. Italija prieš Australiją, 2006 m.: Grosso kritimas
2006-ųjų Pasaulio taurės čempionate Italija kovojo prieš Australiją dėl vietos ketvirtfinalyje. Antrajam kėliniui judant į pabaigą darėsi aišku, kad žaidimui greičiausiai prireiks papildomo laiko. Vis dėlto italų aikštėje buvo likę tik 10, komanda jau buvo išnaudojusi visus tris keitimus, o žaidėjai ėmė rodyti nuovargio ženklus.
Bėgant paskutinėms pridėtoms minutėms, italų krašto gynėjas Fabio Grosso pasinaudojo australų klaida, baudos aikštelėje krito po Lucas‘o Neillu. Teisėjas iškart skyrė baudos smūgį, kuris ir nulėmė rungtynių baigtį.
Galiausiai Italija laimėjo ne tik šias rungtynes, bet ir patį čempionatą po 24-ų metų pertraukos. Tačiau šis rungtynių momentas neliko pamirštas, o klausimai apie pergalės teisėtumą vis dar keliami.
Atrodo, kad Grosso kristi sumanė kaip tik tuo metu, kai krito Neillas. Nors kontaktas tikrai buvo, daugelis nesutinka, jog jis buvo vertas baudos smūgio. Kaip ten bebūtų, italų fanai nepraleidžia progos priminti, jog 50-ąją šių rungtynių minutę gynėjas Marco Materazzi iškart buvo išsiųstas iš aikštės raudona kortele už pražangą, kuri buvo verta daugų daugiausiai geltonos.
3. Pietų Korėja prieš Italiją, 2002 m.: neteisybių lavina
2002-ųjų čempionatas liūdnai pagarsėjo dėl itin didelio teisėjų klaidų skaičiaus. Daug lyderiais laikytų šalių buvo eliminuotos, tuo tarpu, Pietų Korėja su trupučiu sėkmės pateko į pusfinalį.
Pietų Korėjos ir Italijos mačas dar ir šiandien atsimenamas su šiokiu tokiu gėdos jausmu, mat korėjiečiams teisėjas buvo itin palankus. Pirmiausia, buvo neįskaitytas visiškai teisėtas Damiano Tomassi‘o įvartis, kuris būtų tapęs auksiniu. Netrukus po to, Tottis buvo išsiųstas iš aikštės už simuliavimą, nors vaizdo įrašas aiškiai parodė, kaip jam susipynė kojos. Galiausiai, korėjiečiai šį mačą laimėjo, padedami ekvadoriečių teisėjo Byrono Moreno, kuris skyrė kontroversišką baudą Christianui Panucci.
Ketvirtfinalio rungtynės prieš Ispaniją taip pat pilnos kontroversiškų sprendimų. Ispanijos įvartis buvo neužskaitytas, nors kameromis neužfiksuota jokių pažeidimų. Kitas Fernando Morientes‘o įvardis taip pat buvo neužskaitytas dėl šoninio arbitro nepastabumo.
2. Argentina prieš Angliją, 1986 m.: Maradonos „Dievo ranka“
Tai turbūt yra liūdniausiai pagarsėjęs įvartis futbolo istorijoje. Anglija žaidė prieš Argentiną, pasaulio futbolo čempionato ketvirtfinalyje. Antrojo kėlinio pradžioje, praėjus šešioms kėlinio minutėms, rezultatas buvo lygus.
Argentiniečių legenda Diego Maradona šuolyje pakišo ranką ir kamuolys, turėjęs atsidurti anglų vartininko Peterio Shiltono rankose, įskriejo į vartus. Arčiausiai stovėjęs linijos teisėjas iš Bulgarijos B.Dočevas signalizavo aikštės arbitrui, kad įvartis pelnytas teisingai, nors anglai bandė įrodyti žaidimą ranka.
Pats Maradona vėliau teigė, kad įvartis iš dalies įmuštas jo galva, iš dalies – Dievo ranka, kas vėliau ir tapo šio įvarčio pavadinimu. Taip pat jis teigė, kad šiuo įvarčių buvo atsirevanšuota už Folklando salų karą. Šias rungtynes Argentina laimėjo, Maradonai jau po kelių minučių įmušus legendinį įvartį, apėjus šešis gynėjus. Po šiai dienai Diego Maradona britams išlieka vienu nemėgstamiausių žmonių.
1. Anglija prieš Vakarų Vokietiją, 1966 m.: Įvartis-vaiduoklis
Šis mačas buvo didis įvykis. Pasaulio taurės finalas vyko istoriniame „Wembley“ stadione tarp Anglijos ir Vokietijos. Būdami modernios žaidimo versijos išradėjais, anglai niekad lig tol nebuvo laimėję čempionato.
Rezultatas buvo lygus 2:2, ir ėjo aštuntoji pridėto laiko minutė. Anglų puolėjas Geoffas Hurstas gavęs kamuolį iš Alano Ballo, paleido stiprų smūgį į vokiečių vartus. Atsimušęs į skersinį, kamuolys atšoko, o galiausiai jį nuspyrė Wolfgangas Weberis.
Ar kamuolys kirto liniją, ar ne, nebuvo aišku. Po ilgų diskusijų su sovietų arbitru Tofiku Bakhramovu, šveicarų teisėjas Gottfriedas Dienstas įskaitė įvartį, o galiausiai anglai laimėjo čempionatą 4:2.
Vis dėlto pasitelkiant šiuolaikines technologijas, buvo įrodyta, kad kamuolys linijos nekirto. Kalbama, kad mirties patale paklaustas apie šį įvykį, Bakhramovas atsakė: „Staliningradas“, turėdamas omeny nacių ir sovietų kovą, kurioje du milijonai žmonių žuvo arba buvo sužeisti.
