S.Tatiefangas gimė 1987-aisiais Akomo mieste Kamerūne. Kaip ir dauguma jo bendraamžių kamuolį pradėjo spardyti kieme, o sulaukęs dešimties metų buvo pakviestas lankyti organizuotas futbolo treniruotes futbolo akademijoje. Prabuvęs joje 6 metus, laimės ieškoti patraukė į tolimą Rusiją.
– Ko tave išmokė futbolas? – fkbanga.lt paklausė S.Tatiefango.
– Futbolas man – tai visas gyvenimas. Žaisdamas futbolą apkeliavau nemažai pasaulio šalių, pažinau skirtingas kultūras. Per svetimose šalyse praleistą laiką išmokau gerbti žmones bei branginti draugystę.
– Kaip apibūdintum save kaip futbolininką?
– Iš prigimties gynybinės funkcijos man labiau prie širdies. Mano stiprioji pusė – tai kamuolio atėmimas ir pirmas perdavimas (S.Tatiefangas žaidžia atraminio saugo pozicijoje, – past.).
– Kokiomis aplinkybėmis palikai gimtąjį Kamerūną?
– 2003 metais su Kamerūno U-17 rinktine patekome į pasaulio čempionato finalinį etapą. Grupės varžybose nepatyrėme nė vieno pralaimėjimo, bet į kitą varžybų etapą nepatekome. Šį čempionatą stebėjo nemažas būrys skautų iš visos Europos, tad daugelis mūsų rinktinės žaidėjų po kurio laiko persikėlė į Europą. Man pasiūlė atvykti į tolimą Chabarovską (Rusija). Pirmą kartą atitrūkus nuo gimtinės teko rimtas išbandymas – klimato bei kultūros skirtumai, vietinių gyventojų požiūris į kitos rasės žmogų neleido greitai adaptuotis ir įrodyti savo potencialą. Po trijų mėnesių, praleistų klubo antroje komandoje, vadovybė nusprendė mane išnuomoti FK „Daugava“ komandai, bet po pusmečio vėl grįžau į „SKA-Energiją“.
– Gana sėkmingai rungtyniavai Meksikoje (2008–2010 metais). Kodėl palikai šią šalį?
Viskas klostėsi taip gerai, kad net pradėjau svajoti apie aukščiausio lygio komandas, – sakė S.Tatiefangas.
– Meksika – tai mano antrieji namai. Rungtyniaudamas aukščiausios lygos „Estudiantes Tecos“ ekipoje pasiekiau didžiausių savo karjeros aukštumų. Viskas klostėsi taip gerai, kad net pradėjau svajoti apie aukščiausio lygio komandas. Ryžausi pabandyti įžengti į Europą dar kartą. Su agentu turėjome ambicingų planų, kaip prasimušti į aukščiausio lygio klubus, bet bankrutavus vienam Rusijos aukščiausios lygos klubui, kuriame turėjau žaisti, teko gerokai „apkarpyti“ savo svajones.
– Kurią šalį laikai savo namais – Kamerūną ar Meksiką?
– Nors visa mano šeimyna šiuo metu gyvena Meksikoje, mano širdis priklauso Kamerūnui.
– Kaip patekai į „Bangą“?
– 2011 metais Gargždų klubas aktyviai ruošėsi artėjančiam sezonui. Mane su dar vienu gynėju iš Latvijos atvežė agentas. Per kelias draugiškas rungtynes parodžiau, ką sugebu, įgijau trenerio pasitikėjimą, o vėliau pasirašėme sutartį.
– Tavo sutartis galiojo iki 2011 metų pabaigos. Kokių pasiūlymų turėjai 2012 metams?
– Pasibaigus 2011 metų čempionatui skubėjau į Meksiką gydytis traumos. Neslėpiau, kad tikėjausi ten ir pasilikti, bet užtruko traumos gydymas. Be to, nespėjau laiku įgauti tinkamos fizinės formos, o galiausiai užsidarė futbolininkų perėjimo langas. Turėjau keletą pasiūlymų iš Europos, bet pasirinkau „Bangą“, nes tiksliai žinau, kad grįžtu į gerai pažįstamą aplinką, kur nereikės iš naujo „lipdyti“ santykių. Be to, Gargžduose manęs laukė širdies draugė, draugiškas komandos kolektyvas bei nuostabūs sirgaliai. Nesu iš tų žmonių, kurie vaikosi didelių pinigų ir kasmet keičia komandas kaip kojines. Ta proga noriu padėkoti visiems miesto gyventojams už tai, kaip jie mane priėmė, kaip su manimi elgėsi, už tai jiems esu labai dėkingas. Nuoširdžių santykių už jokius pinigus nenusipirksi, jie lieka visam gyvenimui.
– Kaip vertini „Bangoje“ praleistą sezoną?
– Esu patenkintas, tik gaila, kad neįvykdėme klubo vadovybės iškeltų tikslų. Seniai besu turėjęs tokius šiltus santykius su trenerių štabu, klubo vadovybe bei vietos gyventojais. Vienintelis dalykas, kuris mane erzino – tai bjaurus oras.
– Kaip vertini dabartinę „Bangos“ sportinę formą?
– Patikėkite manimi, nė vienai pasaulio komandai per pirmąsias 3–4 čempionato rungtynes nepavyksta parodyti savo žaidimo, per tą laiką komanda „ieško“ tinkamo žaidimo stiliaus. Pagirtina tai, jog kiekvienas komandos narys stengiasi laimėti kiekvieną dvikovą, o komanda siekia pergalių. Iš šios jaunos komandos galima tikėtis neblogų rezultatų, bet ne iškart.
