Be spalvų. FIFA sprendimas drausti Europos komandų kapitonams ryšėti specialius raiščius „OneLove“, skirtus atkreipti dėmesį į LGBTQ+ diskriminaciją Katare, antrąją varžybų dieną buvo aptarinėjamas netgi labiau nei trejos čempionato rungtynės.
Klausimų šia tema kas kartą spaudos konferencijų metu sulaukia ir futbolininkai bei treneriai, o pirmadienį kiek nustebino Tuniso stratego Jalelo Kadri pareiškimas. „Esame arabų šalyje su giliomis islamo tradicijomis ir turime gerbti kitų žmonių kultūrą bei religinius įsitikinimus“, – per vertėją arabų kalba savo nuomonę dėstė strategas.
Akivaizdu, kad kultūriniai skirtumai šiemet jaučiasi taip stipriai, kaip to nebuvo nė viename ankstesniame turnyre. Tiesa, reikia pažymėti, kad vaivorykštės spalvų vėliavų nei Kataro stadionuose, nei gatvėse šiomis savaitėmis iš tiesų beveik nėra.
Trijų dešimtmečių žurnalistinio darbo patirtį sukaupęs buvęs „Sports Illustrated“ apžvalgininkas Grantas Wahlas netgi buvo neįleistas į JAV rungtynes su Velsu ir kurį laiką buvo suimtas, nes į mačą atvyko pasipuošęs vaivorykštės spalvų marškinėliais. Apsauga pareikalavo amerikiečio šiuos marškinėlius nusivilkti, priminusi, kad Katare, tos pačios lyties asmenų santykiai yra uždrausti. Tiesa, po kurio laiko „aukštesni“ pareigūnai jį į stadioną įleido, o FIFA atsiuntė atsiprašymo žinutę.
Už moteris! Pirmajame mače tarp Anglijos ir Irano į kunkuliuojantį politinį čempionato katilą žibalo dar šliūkštelėjo ir himną giedoti atsisakę bei taip aiškią žinią savo šalies valdžiai pasiuntę iraniečiai. Irano moteris palaikančių plakatų stadione buvo labai daug.
Londone iraniečių šeimoje gimęs britų aktorius ir komikas Omidas Djalili prieš turnyrą pareiškė, kad Iranui turėtų būti uždrausta dalyvauti, ir ragino Anglijos futbolininkus padaryti pareiškimą – įmušus įvartį į Irano vartus, imituoti plaukų kirpimą, kurį šalies moterys po Mahsos Amini mirties priėmė kaip pasipriešinimo privalomo hidžabo dėvėjimo taisyklėms ženklą. Anglai įvarčius mušė, švieslentė rodė teniso rezultatą, bet nė vienas žaidėjas į siūlymus pasiųsti pasauliui žinią nesureagavo.
The Beatles. Iraniečiams pirmą įvartį įmušęs Jude'as Bellinghamas pasižymėjo pirmą kartą vilkėdamas Anglijos rinktinės marškinėlius, tačiau jis iš karto tapo istorinis. Dortmundo „Borussia“ saugas tapo pirmuoju XXI amžiuje gimusiu futbolininku, kuris sugebėjo įmušti įvartį pasaulio čempionate. Vienintelis anglas, jaunesnis įmušęs pasaulio čempionate – Michaelas Owenas, pasižymėjęs 1998-ųjų mače su Rumunija.
Šis vaizdas „Khalifa International“ stadione gausiai susirinkusiems sirgaliams patiko – daugelis jų savo rinktinės grynuoliui ne kartą dainavo vieną garsiausių „The Beatles“ kūrinių „Hey Jude“.
Mačas nusisekė ne tik jam. Po keitimo aikštėje 70-ąją minutę pasirodęs Marcusas Rashfordas atstovaudamas Anglijai nebuvo lietęs kamuolio nuo tos akimirkos, kai praėjusių metų Europos čempionato finale pramušė baudinį. Pirmasis prisilietimas iš karto buvo sėkmingas ir anglai įmušė penktą įvartį.
Pratęsimas. Anglijos ir Irano mačui vadovavęs brazilas Raphaelis Clausas – principingas vyrukas. Pirmajame kėlinyje komandoms vietoj 45 minučių teko žaisti 59:13 min., antrajame – 58:37. Iš viso 90 minučių rungtynės truko 117:50 min. gryno laiko. Tai reiškia, kad komandoms beveik teko sužaisti pratęsimą. Prie pirmo kėlinio pridėtą kompensuotą laiką galima pateisinti Irano vartininko trauma, o mačo pabaigoje privertęs žaisti dar devynias minutes teisėjas iš Pietų Amerikos tikrai parodė charakterį. Tuo metu jokia intriga nekvepėjo ir anglai pirmavo 6:1. Tiesa, 113-ąją minutę Mehdi Taremi realizuotas baudinys leido Iranui nepakartoti didžiausio visų laikų pralaimėjimo, nes 1950-aisiais Stambule jie 1:6 buvo nusileidę Turkijai.
Futbolas kepurėje. Senegalo ir Nyderlandų akistata vyko įspūdingoje vietoje – „Al Thumama“ stadione. Architekto Ibrahimo Jaidah projekto įkvėpimo šaltinis – tradicinė balta takija (taqiyah), kepuraitė, kurią dėvi vyrai ir berniukai visuose Artimuosiuose Rytuose. Būtent ją musulmonai užsideda atlikdami maldą penkis kartus per parą atsisukę į Mekos pusę.
Reikia pasakyti, kad išpildyti sumanymą architektams pavyko labai kokybiškai.
„Al Thumama“ iš toli tikrai atrodo kaip gražioje 50 tūkst. kvadratinių metrų viešo parko teritorijoje pamesta kepuraitė. Tiesa, ir čia kai kurie sprendimas stebina – tarkim, didžiulės dirbtinės palmės. Stadionas talpina 40 tūkst. vietų, bet organizatoriai žada, jog pasibaigus pirmenybėms pusę kėdžių išmontuos ir padovanos vargingesnėms šalims.
Alus. Pirmą varžybų dieną prie nealkoholinio alaus stadionuose driekėsi milžiniškos smalsuolių eilės, o pirmadienį, žiūrovams išsiskirsčius po tris Dohos stadionus, srautai gerokai sumažėjo. Nusipirkti čempionato rėmėjo „Budweiser“ nealkoholinio alaus nuo šiol nėra jokių problemų. Tiesa, jis nėra pigus ir už bokalą tenka sumokėtai 30 Kataro rialų, arba apie 8 eurus. Visgi šurmulys dėl šio gėrimo sukeltas toks didžiulis, jog sirgaliams proginio bokalo su čempionato simbolika įsigijimas tapo papildoma pramoga, kurią daugelis įamžina socialiniuose tinkluose.
Geležinė tulpė. Kai reikia gelbėjimo plano, olandai žino, kur jį rasti. Tas žmogus – Louisas van Gaalas. Pirmajame čempionato mače su Senegalu į akis akivaizdžiai krito kontrastai ant abiejų komandų atsarginių suolo.
Afrikos komandai vadovaujantis Aliou Cisse visų pirmenybių kontekste išsiskiria efektinga dredų škuosena bei laisvu aprangos stiliumi, tuo tarpu L.Van Gaalas yra gimęs inteligentas ir visada vilki nepriekaištingai pasiūtą elegantišką kostiumą su oranžiniu kaklaraiščiu. Įdomiausia tai, kad A.Cisse viso mačo metu aktyviai vadovavo savo auklėtiniams iš techninės zonos ir taip nė karto ir nebuvo prisėdęs. L.Van Gaalas priešingai – visą laiką praleido sėdėdamas ir aptarinėdamas rungtynes su savo buvusiais auklėtiniais, o dabar asistentais – Danny Blindu ir Edgaru Davidsu. Nuo kėdės treneris pakilo tik 84-ąją minutę, kai Cody Gakpo po juvelyriškai tikslaus Frankio de Jongo perdavimo pasiuntė kamuolį į vartus ir olandai išsiveržė į priekį. Tiesa, buvo akivaizdu, kad judėti L.Van Gaalui jau nėra lengva. Galima tik prisiminti, kad legendinis olandas gydėsi nuo agresyvaus prostatos vėžio, jau buvo išėjęs į pensiją ir jam buvo likę vos kelios dienos iki 70-ečio, kai Nyderlandų futbolo federacija pernai paprašė trečią kartą stoti prie komandos vairo.
Atmosfera. Sirgalių varžybose po dviejų turnyro dienų akivaizdžiai pirmauja Senegalo atstovai. Panafrikietiškomis spalvomis nusidažę ir apsirengę aistruoliai rungtynėse su olandais užkūrė fantastišką vakarėlį. Senegalo būgnininkai savo šou pradėjo su pačia pirmąja rungtynių minute ir nenuilstamai „atvarė“ visas 90 minučių, o tą išskirtinį barbenimą puikiai papildė ir choreografinis pasirodymas su afrikietiškais elementais.
Sugrįžimas. JAV galingai po aštuonerių metų grįžo į didžiausią pasaulio futbolo sceną, nors iš aikštės išžengė tik su lygiosiomis. Mačas su Velsu amerikiečiams buvo 750-osios rungtynės jų istorijoje. Į aikštę Greggas Belharteris išleido 10 Europos klubuose rungtyniaujančių žaidėjų ir vienintelį MLS atstovą Walkerį Zimmermaną. Būtent „Nashville SC“ gynėjas 82-ąją minutę prasižengė prieš Garethą Bale'ą ir pastarasis uždirbo baudinį bei jį realizavo. Bendrai amerikiečiai žaidė geriau ir pelnytai pirmavo po pirmojo kėlinio pabaigoje įvartį įmušusio Liberijos prezidento Gerorge'o Weah sūnaus Timo taiklaus smūgio.
Cymru. Velso rinktinė į pirmą savo pasaulio čempionatą nuo 1958-ųjų sugrįžo su tautine ambicija. Prieš rungtynes ant komandos žaidėjų nugarų jau buvo užrašyta ne Wales, o Cymru. Būtent taip netrukus tarptautinėje arenoje turėtų vadintis Velsas. Plačiau apie tai galite skaityti čia.