Pakilo iš pelenų
FBK „Kaunas“ pirmajame XXI a. dešimtmetyje buvo neabejotinai geriausia Lietuvos futbolo komanda. „Geltonai žaliais“ dėl tradicinių aprangos spalvų praminta ekipa nuo 2000-ųjų septynis kartus tapo Lietuvos čempione ir iškovojo istorinę pergalę 2:1 UEFA Čempionų lygos atrankoje prieš škotų Glazgo „Rangers“. Tačiau vėliau prasidėjo problemos – 2009 m. Kauno klubas po konflikto su Lietuvos futbolo federacija (LFF) pasitraukė į trečiąjį divizioną.
Po poros metų sugrįžus į A lygą prasidėjo kitos problemos. Pagrindinis rėmėjas Vladimiras Romanovas nusprendė pasitraukti, klubas liko be pinigų, o po 2011 m. sezono visi žaidėjai paliko komandą, klubas patyrė bankrotą.
Tačiau ištikimiausių sirgalių ir klubo vadovo Valdo Knyzelio dėka iškilo nauja ekipa beveik identišku pavadinimu ir tradicinėmis spalvomis. Pradėję nuo mėgėjiškos LFF III lygos, dabar geltonai žali rungtyniauja LFF I lygoje.
Rungtyniauja mėgėjai
FBK „Kauno“ žaidėjams futbolas – labiau hobis nei darbas. Visų pirma dėl to, jog komandoje rungtyniaujantys futbolininkai negali gyventi vien iš žaidimo. Tiesa, visiškai tuščiomis jie nelieka.
„Žaidėjai nėra profesionalai, todėl algų jie negauna, tačiau jie yra premijuojami įvairiais būdais“, – sakė komandos vadovas V.Knyzelis.
Komandai, anot klubo vadovo, reikia nemažai išlaidų ir savivaldybės paramos nepakanka. 2015-aisias metais Kauno miesto savivaldybės Kūno kultūros ir sporto skyrius parėmė „Geltonai žalius“ 2 tūkst. eurų suma. V.Knyzelis atskleidė, jog šį sezoną komandos biudžetas siekia apie 15 tūkst. eurų.
„Pagrindinės išlaidos – treniruočių aikštės ir stadiono nuoma, transportas į rungtynes, tai sudaro nemažą dalį biudžeto“, – kalbėjo vienas iš FBK „Kauno“ atgimimo iniciatorių.
FBK „Kauno“ žaidėjams futbolas – labiau hobis nei darbas. Visų pirma dėl to, jog komandoje rungtyniaujantys futbolininkai negali gyventi vien iš žaidimo.
FBK „Kauno“ futbolininkai namų rungtynes dažniausiai žaidžia Nacionalinės futbolo akademijos stadione (NFA), kurio nuoma vienerioms rungtynėms siekia 200 eurų sumą. Savo ruožtu rungtynės Dariaus ir Girėno stadione atsieina daugiau nei triskart brangiau. V.Knyzelio teigimu, pastarojoje aikštėje komanda žaidžia tiek, kiek leidžia finansinės galimybės.
Tikisi įvairesnės paramos
FBK „Kauno“ vadovas įsitikinęs, kad miesto savivaldybės suteikiama parama komandoms – pakankamai sąžininga, tačiau, jo manymu, miestui atstovaujančius futbolo klubus galima remti ir kitais būdais.
„Skirstantieji lėšas galėtų labiau įsigilinti į situaciją, galbūt būtų galima rasti ir kitų finansavimo būdų, pavyzdžiui, padengti sporto kompleksų, stadionų nuomą. Prieš rinkimus buvo sutarta, kad miestą reprezentuojančios komandos turėtų naudotis aikštėmis, stadionais nemokamai, tačiau to nėra ir taip leidžiami nemaži pinigai iš komandos biudžeto“, – sakė V.Knyzelis.
Komandai šiokią tokią paramą taip pat suteikia ir šalies futbolo federacija. Anot komandos vadovo, LFF nėra įsipareigojusi remti komandų finansiškai, tačiau šiemet jos pagalba FBK „Kaunas“ sutaupė 6 tūkst. eurų.
„Federacija neprivalo remti klubų pinigais, bet ji skatina kitais būdais. Šiemet galėjome pasinaudoti skatinimo fondo lėšomis iš LFF, todėl mums nieko nekainavo startinis lygos mokestis“, – pasakojo V.Knyzelis.
Peštynės dėl finansavimo
FBK „Kaunui“ atseikėjusi 2 tūkst. eurų, Kauno miesto savivaldybė A lygoje rungtyniaujančioms miesto komandoms atriekė nevienodą pinigų torto gabalą. Savivaldybės paskirstytos sumos skiriasi 11 kartų: „Stumbras“ klubas šiam sezonui gavo 9 tūkst. eurų, savo ruožtu „Spyrio“ klubas – net 100 tūkst. eurų.
Didžiausia dalis – net 1 mln. eurų – nukeliavo į krepšinio komandos Kauno „Žalgirio“ kišenę. Po tokio pinigų paskirstymo viešą laišką išplatino Lietuvos rankinio federacijos prezidentas Antanas Skarbalius, situaciją vadindamas genocidu ir keldamas klausimus dėl šio proceso skaidrumo.
Savivaldybės paskirstytos sumos skiriasi 11 kartų: „Stumbras“ klubas šiam sezonui gavo 9 tūkst. eurų, savo ruožtu „Spyrio“ klubas – net 100 tūkst. eurų.
Nepatenkinti liko ir „Stumbro“ atstovai. Klubo direktorius Vytautas Klimašauskas teigia nesuprantąs, kodėl skirtumas tarp jų ir „Spyrio“ komandos finansavimo – toks didelis.
„Buvęs meras Andrius Kupčinskas šiuo klausimu pasielgė negražiai. Praėjusį sezoną mes užėmėme 1-ąją vietą I lygoje, o „Spyris“ – ketvirtąją. Toks skirstymas nėra sąžiningas“, – sakė V.Klimašauskas.
Nors „Stumbro“ direktorius nesileido į spekuliacijas apie finansinę kovą tarp dviejų Kauno klubų, jis tikino, jog klubo rėmėjai bent jau prarają, atsiradusią dėl nelygaus savivaldybės pinigų skirtumo, padengia, o žaidėjai gauna „kuklias algeles“.
Visgi, manoma, kad prie mažesnės paramos iš savivaldybės prisidėjo ir prasta klubo reputacija. Iki 2014-ųjų metų liepos „Stumbro“ komandos vyriausiojo trenerio pareigas ėjo Gerhardas Kvedaras – su Daktarų gauja siejamo LFF prezidento Juliaus Kvedaro sūnus. Negana to, klubas nuolat siejamas su „Kamuolinių“ gauja, įtarimų kyla ir dėl staigaus šuolio į aukščiausiąjį Lietuvos futbolo divizioną.
Milžino paunksmėje
„Spyrio“ komandos vyriausiasis treneris Laimis Bičkauskas į gilesnes diskusijas, kodėl būtent jų klubas užsitarnavo savivaldybės palankumą, nesileidžia. Jo manymu, toks finansavimas – visiškai pelnytas.
„Po to, kai iširo V.Romanovo remiamas FBK „Kauno“ klubas, mes vieninteliai mieste sudarėme galimybę jauniems sportininkams užsiimti mėgstama veikla ir žaisti pusiau profesionalioje Lietuvos Pietų zonos II-oje lygoje. Tai buvo lygiai prieš trejetą metų, daugiau tokių komandų Kauno mieste tuo metu nebuvo“, – pasakojo „Spyrio“ treneris.
Klubo finansinė padėtis leidžia mokėti algas futbolininkams, ryškesnėms komandoms žvaigždėms – iš to pragyventi. Visgi, L.Bičkauskas pripažįsta, kad sumos nėra labai didelės ir kai kuriems futbolininkams reikia susirasti ir kitą pragyvenimo šaltinį.
2015-ųjų metų pradžioje „Spyris“ tapo ryškiausio Lietuvos krepšinio klubo Kauno „Žalgirio“ dalimi. Nors komandų biudžetai visiškai atskiri, L.Bičkausko manymu, toks susijungimas teikia daug vilčių.
„Mums būti kartu su „Žalgiriu“ – labai naudinga. Šis klubas turi įdirbį su rėmėjais ir todėl mums derybos dėl paramos yra lengvesnės“, – sakė „Spyrio“ strategas.
Po susijungimo kilo diskusijų, ar „Spyris“ gali vadintis „Kauno Žalgiriu“, mat A lygoje jau rungtyniauja Vilniaus „Žalgirio“ klubas. Kovo mėnesį LFF uždraudė „Spyrio“ komandai ant marškinėlių naudoti Kauno krepšinio ekipos logotipą ir klausimas apie galimą pavadinimų kaitą buvo atidėtas.
Žada skaidresnius procesus
Šiais metais Kauno miesto savivaldybės Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėju paskirtas Mindaugas Šivickas aiškina, jog „Spyris“ šį sezoną gavo tokią santykinai didelę sumą dėl to, jog komandos sudėtis yra paremta savivaldybės išlaikomos futbolo mokyklos „Tauras“ auklėtiniais.
Kalbant apie komandinių sporto šakų rėmimą, finansavimo kriterijai būtų labiau orientuoti į tai, kiek komandos garsina miesto vardą.
Paklaustas, kaip vyksta pinigų skirstymo procesai, M.Šivickas papasakojo, kokį biurokratinį kelią turi nueiti komandos, norinčios gauti paramą iš miesto savivaldybės.
„Viskas prasideda nuo to, kad yra skelbiamas paraiškų priėmimas, tai dažniausiai būna metų pabaigoje. Paraiškos yra vertinamos, ar atitinka tam tikrus reikalavimus. Finansavimą skirti siūloma atsižvelgiant į tai, kokį projektą pasiūlo ar kokią veiklą vykdo paraiškų teikėjai“, – kalbėjo Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas.
M.Šivickas pasakojo, jog metų pradžioje, kai yra žinomas savivaldybės biudžetas ir kiek skirta pinigų nevyriausybinių sporto organizacijų fondui, tada sporto rėmimo taryba paskirsto programoms pinigus. Nevyriausybinėje programoje yra numatytos keturios programų šakos: komandinių žaidimų, nevalstybinių privačių sporto mokyklų, sporto visiems ir viešųjų įstaigų programa.
„Šioms programoms yra padalinami pinigai ir tada atsižvelgiant į nustatytas ribas vertintojai parengia tarybos sprendimo projektą ir siūlo, kiek skirti pinigų kiekvienam konkrečiam projektui. Galutinis sprendimas yra priimamas savivaldybės taryboje“, – sakė vedėjas.
Visgi, jis pripažįsta, jog šie procesai ir patys reikalavimai galėtų būti aiškesni, ne tokie abstraktūs. M.Šivickas teigė, jog šiais metais pinigų skirstymo kriterijai bus peržiūrėti.
„Kalbant apie komandinių sporto šakų rėmimą, finansavimo kriterijai būtų labiau orientuoti į tai, kiek komandos garsina miesto vardą. Bus atsižvelgta į tai, kokioje lygoje komanda žaidžia, kiek toje lygoje komandų, kiek žaidžia varžybų per metus Lietuvos lygoje, kiek – Europiniuose turnyruose. Taip pat į transliacijų kiekį per televiziją bei varžybų lankomumą“, – apie būsimas korekcijas kalbėjo M. Šivickas.
Iš viso šiais metais Kauno miesto savivaldybė parėmė 94 sporto projektus, kurie išsidalino daugiau nei 1,3 mln. eurų.