Europos lygos burtai pametėjo „Kauno Žalgiriui“ nelengvą iššūkį.
Sudėtingas jis ne tik tuo atžvilgiu, kad žaisti teks prieš savo pasirodymu stebinančius Norvegijos čempionato lyderius, bet ir iš logistinės pusės.
Trečioje A lygos vietoje šį sezoną įsitaisiusi laikinosios sostinės komanda keliaus į miestą, kuris tiesia linija nuo Oslo yra nutolęs net per 840 kilometrų į šiaurę.
Šį sezoną tai – šiauriausias Norvegijos „Eliteserien“ čempionato miestas, į kurį visoms komandoms tenka keliauti mažiausiai 500 kilometrų atstumą.
52 tūkst. gyventojų turinti Budė, didžiausias Nordlando regiono miestas, nuo Norvegijos didmiesčių yra nutolusi taip stipriai, kad dar iki 1972-ųjų metų „Glimt“ komandai nebuvo leidžiama rungtyniauti pirmojoje šalies futbolo lygoje – Budė, kaip ir kitas šiaurės miestas Trumsė, Norvegijos futbolo vadovams tiesiog atrodė per tolimi ir per sunkiai pasiekiami taškai.
Priežasčių, kodėl „Glimt“ ar „Tromso“ komandos ilgus metus negavo teisės varžytis tarp stipriausių Norvegijos klubų yra ir daugiau – už poliarinio rato esančius miestus didelę metų dalį kausto stingdantis šaltis, o žiemą juose dar ir įsiviešpatauja naktis, kai saulė nepakyla ištisus mėnesius, tad žaisti futbolą Budėje ar Trumsėje nėra pats didžiausias malonumas.
Norvegų širdys šiauriečių atžvilgiu atšilo tik prieš 48 metus, kai už poliarinio rato esantiems miestams pagaliau leista deleguoti komandas į „Eliteserien“.
„Glimt“ tuo kaipmat pasinaudojo – 1975 metais iškovojo šalies taurę ir jau kitais metais pakilo į aukščiausiąją lygą, o jau pirmajame sezone tapo ir Norvegijos vicečempione.
Tiesa, žingsnio aukštyn žengti Budės komanda taip ir nesugebėjo – per beveik pusę amžiaus „Glimt“ keturis sykius buvo Norvegijos vicečempionė, bet nė karto netapo čempione.
Gali būti, kad trokštamas čempionų įrašas į „Glimt“ titulų grafą bus pridėtas jau po šio sezono, mat Budės klubas kol kas užtikrintai žygiuoja Norvegijos čempionų titulo link – po 15 turų yra surinkęs 41 tašką ir septyniais lenkia titulą ginančią „Molde“, kuri dar be to yra sužaidusi ir rungtynėmis daugiau.
Europinė patirtis – kukli
„Kauno Žalgiris“ tik antrą kartą žais Europos lygos atrankoje, bet ir „Glimt“ komandai tai nėra dažna patirtis.
Paskutinį sykį iš Norvegijos ši komanda keliavo 2004-2005 m. sezone, kai lankėsi Estijoje ir Turkijoje per tuometės UEFA taurės atranką.
Iš viso europiniuose turnyruose „Glimt“ dalyvavo šešis sykius, bet nė sykio neperžengė daugiau nei vieno etapo.
Budės futbolininkai į vieną šiauriausių Norvegijos miestų jau buvo atvežę ir žymių klubų. Tiesa, tai nutiko seniai – 1976 m. čia rungtyniavo „Napoli“, 1978 m. į Šiaurės Norvegiją skrido Milano „Inter“, o 1999 m. į tolimą kelionę pasileido Brėmeno „Werder“.
Budėje teko lankytis ir kelioms Baltijos šalių komandoms.
Rygos „Olimpija“ į Norvegiją vyko 1994 m. vasarą, o „Glimt“ jai atseikėjo net šešis įvarčius ir laimėjo 6:0, o Talino „Levadia“ Budėje lankėsi 2004-aisiais ir pralaimėjo padoresniu rezultatu – 1:2.
Pašėlęs puolimas
Nors „Glimt“ komanda žaidžia šiauriausioje Norvegijos čempionato vietoje, ugnies jos puolime netrūksta.
Šį sezoną savo šalies pirmenybėse dominuojanti komanda dar nė sykio nepaliko aikštės nepasižymėjusi, o net šešis iš 15 kartų prie jos pavadinimo švieslentėje po rungtynių degė 4, 5 arba 6 pelnytus įvarčius simbolizavęs skaičius.
„Glimt“ strategas Kjetilas Knutsenas vietiniame čempionate įprastai naudoja 4-3-3 taktinę schemą, kuri į ataką dažnai jungiantis krašto gynėjams didelę rungtynių dalį atrodo panašesnė į 2-3-5.
Iš viso per 15 mačų „Glimt“ pelnė jau 53 įvarčius (vid. 3,5 per rungtynes) ir pagal šį rodiklį triuškinamai lenkia artimiausius konkurentus – šalies čempionė „Molde“ yra įmušusi 43 įvarčius per 16 mačų (vid. 2,7), o „Kristiansund“ vienuolikė pasižymėjo 31 kartą per 15 susitikimų (vid. 2,1).
Palyginimui, rezultatyviausia A lygos komanda Vilniaus „Žalgiris“ per vieną mačą pelno po 1,9 įvarčio, o antrą geriausią puolimą Lietuvoje demonstruojantys laikinosios sostinės žalgiriečiai varžovams atseikėja po 1,6 tikslaus smūgio per mačą (26 įvarčiai per 16 rungtynių).
Atakuojantį Budės ekipos stilių prieš tolimą išvyką į Norvegiją išskyrė ir „Kauno Žalgirio“ strategas Rokas Garastas.
„Tai mėgstanti atakuoti komanda, žaidžianti akiai patrauklų futbolą, o jų atakavimo galia galima įsitikinti kiekvienose rungtynėse. Tai labai dinamiška komanda, atakoje turinti daug ginklų. Vis tik, kaip ir visos komandos – turi silpnybių“, – pasakojo žalgiriečių vairininkas.
Jaunas branduolys
Įspūdingą „Glimt“ komandos puolimą užkuria jaunieji klubo futbolininkai.
Budės komandos atakos smaigalyje žiba 26-erių puolėjas Kasperas Junkeris.
Danas Budėje pakeitė pernai spindėjusį 20-metį Hakoną Evjeną, kuris Norvegijos čempionate pelnė 14 įvarčių ir sulaukė žymių Europos klubų susidomėjimo – sklandė gandai, kad meškeres jaunajai norvegų žvaigždei jau ruošia ir abi Mančesterio komandos „Man United“ ir „Man City“. Galiausiai, H.Evjenas už septynženklę sumą buvo parduotas „AZ Alkmaar“ iš Nyderlandų.
Dabar jo pėdomis nori sekti ir šešeriais metais vyresnis K.Junkeris, šį sezoną per 12 pasirodymų aikštėje pelnęs jau 11 įvarčių.
Tiesa, tik šiemet prie „Glimt“ komandos prisijungęs ir jau gerokai stambesnes žuvis Europoje dominantis danas prieš kelias savaites patyrė kelio traumą ir praleido dvejas pastarąsias savo komandos rungtynes.
Nors K.Junkeris sveiksta ir šią savaitę jau treniravosi atskirai nuo komandos, abejojama, kad prieš „Kauno Žalgirį“ jis jau žengs ant vejos.
„Nesu medicinos ekspertas, tad kasdien stebėsime, kaip jis jausis, ir spręsime, ar įtraukti jį į sudėtį ketvirtadienio rungtynėms“, – likus kelioms dienoms iki mačo kalbėjo „Glimt“ vairininkas K.Knutsenas.
K.Junkeriui šį sezoną nuostabiai talkina ir komandos puolimo architektas metais jaunesnis tautietis Philipas Zinckernagelis, šį sezoną ne tik pelnęs 9 įvarčius, bet ir išdalinęs net 13 rezultatyvių perdavimų.
„Eliteserien“ pirmenybėse sunkiai sulaikomas ir 20-metis norvegas Jensas Hauge, kuris siaučia kairiajame atakos krašte ir jau spėjo sumušti 10 įvarčių ir išdalinti 7 įvarčiais pasibaigusius perdavimus.
Svarbias roles komandoje užima ir pagrindinėje sudėtyje žaidžia 22-ejų gynėjai norvegas Fredrikas Bjorkanas ir islandas Alfonsas Sampstedas, jų bendraamžiai saugai iš Norvegijos Patrickas Bergas ir Sondre Fetas bei penkeriais metais vyresnis Ulrikas Saltnesas.
Komandoje yra vos vienas žaidėjas, kuriam jau per 28-erius – 30-metis saugas Amundas Ole Sveenas, kuris aikštėje pasirodo tik epizodiškai.
Be K.Junkerio, sveikatos problemų pastaruoju metu turi ir pagrindinis vartininkas Joshua Smitsas iš Nyderlandų. Jis taip pat praleido dvejas pastarąsias rungtynes ir abejotina, ar galės žaisti prieš žalgiriečius – 27-erių olandą veikiausiai teks pavaduoti dvejais metais jaunesniam rusui Nikitai Chaikinui.
Išskirtinis fizinis pasiruošimas
Fantastiškai pradėti sezoną Norvegijoje „Glimt“ klubui padėjo ir išskirtinis fizinis pasiruošimas.
Kai daugelis Norvegijos klubų prasidėjus COVID-19 pandemijai ir šalį apėmus karantinui paleido savo žaidėjus į prastovas, Budės komanda tęsė darbus.
Per visą karantino laikotarpį „Glimt“ futbolininkai palaikė fizinę formą, o tai leidžia K.Knutsenui išsiversti su menkesne rotacija – futbolininkai tiesiog yra puikiai pasirengę atlaikyti 90 minučių aikštėje.
Tiesa, prasidėjus europinėms kovoms abejojama, kad Budės komanda sugebės išlaikyti tokį beprotišką tempą, kokį demonstravo iki šiol.
Traumos šią komandą laužyti ėmė dar iki Europos lygos atrankos starto, o turėdami vos 14-15 panašaus lygio futbolininkų „Glimt“ sunkiai gali palaikyti gerokai turtingesnių ir gilesnes rotacijas surinkusių komandų tempą.
Vis dėlto spjauti į Europos turnyrą Budės klubas tikrai nežada – mažo miestelio komandai tai gali būti geriausias šansas už poliarinio rato atsitempti kažkurią elitinę žemyno ekipą.
Pavyzdžiui, Londono „Tottenham Hotspur“, kuris „Glimt“ klubo sėkmės atveju gali laukti jau kitame atrankos etape ir kurio pavadinimas Budės klubo socialiniuose tinkluose sirgalių yra minimas bene dažniausiai.
Lauks pažįstama danga
Kauniečių Budėje neturėtų nustebinti „Aspmyra“ stadiono danga – ji, kaip ir pusės A lygos komandų namų stadionuose, yra dirbtinė.
5635 žiūrovus talpinantis jaukus stadionas skaičiuoja jau 54-us gyvavimo metus, o paskutinį kartą renovuotas buvo prieš du dešimtmečius – 2001-aisiais.
Tiesa, Budė jau ilgokai svajoja apie naujus ir gerokai erdvesnius namus.
Norvegijai, kartu su Švedija, pranešus apie norą rengti 2016 m. Europos futbolo čempionatą, Budė buvo tarp tų miestų, kurie tikėjosi gauti finansavimą ir pasistatyti, nuo 30 iki 35 tūkst. vietų, stadioną.
2008-aisiais pristatytame plane buvo numatyta, kad iš karto po žemyno čempionato Budės stadionas buvo perstatytas ir jame tilptų jau tik 10-15 tūkst aistruolių.
Skaičiuota, kad toks projektas Norvegijai ir Budei atsieis nuo 500 iki 700 mln. kronų (nuo 47 iki 66 mln. eurų), o šią idėją palaikė ir Norvegijos kultūros ministras, pareiškęs, kad Europos čempionato rengimo atveju rungtynės būtinai turi vykti ir bent viename iš šiaurinių miestų.
Vis dėlto galiausiai skandinavų norai liko neįgyvendinti – norvegai su švedais taip ir nepateikė paraiškos rengti žemyno pirmenybes, o Budė liko be erdvesnio stadiono.
Tiesa, pastaraisiais metais jau imta kalbėti apie kitą planą – nekilnojamojo turto šalia „Aspmyra“ stadiono supirkimą ir senojo stadiono pertvarkymą taip, kad jame rungtynes galėtų stebėti bent 10 tūkst. „Glimt“ aistruolių.
Stebisi dėl krepšinio kamuolio logotipe
Lietuvos futbolas Budės klubo sirgaliams sako mažai. Jau nekalbant apie „Kauno Žalgirį“, kurio nelabai krepšiniu besidomintys norvegai nežino net ir iš šios sporto šakos.
Tiesa, pristatydami žalgiriečius savo aistruoliams, „Glimt“ komandos atstovai pažymėjo, jog krepšinis, o ne futbolas yra dominuojanti sporto šaka ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos valstybėse.
Tą norvegai pagrindė paprastu pavyzdžiu – pažvelgę į „Kauno Žalgirio“ logotipą, kurio ryškiausias akcentas – oranžinis krepšinio kamuolys.
Budės klubo atstovai stebisi ir tuo, kad Kauno komanda buvo įkurta tik 2004-aisiais – tais metais, kai „Glimt“ pastarąjį sykį žaidė Europoje.
Tiesa, formaliai „Kauno Žalgiris“ savo egzistavimą pradėjo dar 11 metų vėliau, nes iki tol buvo žinomas Kauno „Spyrio“ vardu.
Norvegai savo sirgalius trumpai supažindino ir su Kaunu, kurį pristatė kaip antrąjį pagal dydį Lietuvos miestą, kuris „yra laikomas kultūriniu, ekonominiu ir akademiniu šalies centru“.
„Glimt“ ir „Kauno Žalgirio“ rungtynės už poliarinio rato prasidės 19 val. Primename, kad dėl koronaviruso pandemijos UEFA turnyrų atrankoje komandos žaidžia tik po vieną mačą, tad šio susitikimo nugalėtojas ir gaus bilietą į antrąjį Europos lygos atrankos etapą.
