„Planuojame, jog stadiono statybos kainuos apie 25 mln. eurų. Tiksli suma paaiškės užbaigus statybos darbų konkursą. Mažesnę dalį finansavimo – 5 milijonus eurų – turime užsitikrinę iš Europos Sąjungos fondų. 10 milijonų skirs pats miestas, o likusią sumą per dvejus ateinančius metus tikimės gauti iš valstybės. Gera pradžia jau padaryta“, – apie finansavimo struktūrą pasakojo Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas.
Planuojama, jog stadiono statybos kainuos apie 25 mln. eurų. Tiksli suma paaiškės užbaigus statybos darbų konkursą.
„Akivaizdu, jog Lietuvai seniai reikia bent vienos kokybiškos aikštės, kurioje galėtų vykti tarptautinės varžybos. Futbolo mėgėjai gali būti ramūs: Vyriausybė pažadus vykdys ir lėšų Kauno stadiono rekonstrukcijai skirs. Miestas turi įvykdyti savo įsipareigojimus, o mes didžiausią finansavimo intensyvumą planuojame 2019 metais“, – sako premjeras Saulius Skvernelis.
Šį sėkmės sulaukusį pasiūlymą biudžetui pateikė Kaune rinkti Seimo nariai Aušra Papirtienė ir Gediminas Vasiliauskas. Pasak pastarojo, Kaune planuojamo stadiono svarbą supranta visi, todėl abejonių dėl valstybės indėlio šiame projekte nekilo niekam.
„Pateikėme biudžeto pataisą, kurios esmė paprasta – lėšų skyrimas visų taip laukiamo stadiono statybų pradžiai. Iš premjero gavome tvirtą patikinimą, kad pinigai darbų pradžiai bus skirti. Stadiono svarbą ir reikšmę supranta visi, todėl džiaugiamės, kad ledai pagaliau pajudėjo“, – teigė Kaune rinktas Seimo narys Gediminas Vasiliauskas.
„Tikimės, kad darbams prasidėjus Vyriausybė vėliau ras galimybių skirti likusius pinigus, tuo palengvindama Kauno naštą. Lietuva turės ne tik naują stadioną, bet ir naujas galimybes rengti ir organizuoti aukščiausio lygio sporto, kultūros renginius bei koncertus, kurių tik daugės artėjant 2022 metams, kuomet Kaunas bus Europos kultūros sostinė“, – pabrėžė kauniečių išrinkta Seimo narė Aušra Papirtienė.
Po rekonstrukcijos stadionas bus tinkamas didžiausiems pasaulio sporto renginiams bei koncertams, į kuriuos galės tilpti 30 tūkstančių žiūrovų. Atgimusiame S.Dariaus ir S.Girėno stadione esančių vietų skaičius nuo 9,5 tūkst. padidės iki 15 tūkst.
Absoliučiai visos tribūnos bus uždengtos stogu. Išskirtinis projektuotojų sprendimas – medinė fasadinė stadiono dalis, paslėpsianti betonines tribūnų konstrukcijas ir padėsianti stadionui įsilieti į Žaliakalnio kraštovaizdį.
Kiti svarbiausi techniniai sprendimai: numatyta šildoma danga su laistymo ir drenažo sistemomis (tai aikštės naudojimą pratęs keturiems mėnesiams), bus įrengtos naujos stadiono konstrukcijos, Ąžuolyno pusėje pastatyta VIP tribūna, rekonstruotos potribūninės erdvės.
Anksčiau vykęs detaliojo plano pristatymas sulaukė nemažai visuomenės kritikos, tad kuriam laikui planai tarsi buvo įstrigę – atliktos tam tikros projekto korekcijos. Tačiau šių metų rugpjūčio 18 d. įvyko S.Dariaus ir S.Girėno stadiono rekonstrukcijos projekto pristatymas. Pranešta, jog techninis projektas paruoštas, leidimas statyboms duotas – skelbiamas viešasis konkursas.
Kas statys moderniausią šalyje stadioną paaiškės visai netrukus. Statybos darbų konkurse atnaujinus pasiūlymų pateikimo terminą, vokų atplėšimas numatytas lapkričio mėnesio pabaigoje.
S.Dariaus ir S.Girėno stadionas pastatytas 1936 metais, 1969–1979 metais jis rekonstruotas.
