Bene rimčiausia priežastis, kodėl šiemet matome visiškai kitokį „Leicester“ veidą, yra N‘Golo Kante išvykimas. Prancūzas buvo parduotas Londono „Chelsea“ klubui, kuris užtikrintai žygiuoja titulo link (sutapimas?), ir puikiai įrodinėja, kokia kertinė „Lapių“ dalis buvo praėjusį sezoną.
Saugas „Leicester“ klubui buvo itin svarbus gynyboje, o tai patvirtina ir vienas iškalbingas faktas: prancūzas yra perėmęs daugiausia kamuolių „Premier“ lygoje per pastaruosius trejus metus, nepaisant to, jog šiuo metu Anglijoje žaidžia tik antrąjį savo sezoną.
„Chelsea“ šiuo metu yra mažiausiai įvarčių praleidusi ekipa visoje lygoje ir tai tik iliustruoja N.Kante nuopelnus gynyboje.
Taigi, reziumuojant galime pacituoti legendinį Anglijos rinktinės puolėją Gary Linekerį, kuris teigė, jog „Leicester“ gynėjai Robertas Huthas ir Wesas Morganas be N‘Golo Kante atrodo kaip Robertas Huthas ir Wesas Morganas.
Jamie Vardy vakarėlio pabaiga yra dar viena priežastis, kodėl „Leicester City“ nebėra ta komanda, kuri praėjusiais metais kėlė čempionų trofėjų.
Anglas pernai buvo dar viena sensacija Britų salyne – jis pelnė net 24 įvarčius nacionaliniame čempionate bei pagerino „Manchester United“ puolėjo Ruudo van Nistelrooy‘aus rekordą pelnydamas bent po įvartį net vienuolikoje susitikimų iš eilės.
J.Vardy pritrūko vos vieno įvarčio iki „Premier“ lygos „Auksinio batelio“, tačiau toks rodiklis jam garantavo vietą Anglijos rinktinės sudėtyje Europos futbolo čempionate.
Vis dėlto, šiame sezone puolėjas yra toks pat nebylus kaip ir visa „Lapių“ komanda. Viso labo pelnyti penki įvarčiai nė iš tolo neprilygsta 2016-ųjų sėkmei, o ir pats J.Vardy pastaruoju metu yra labiau pastebimas besiginčijantis su rungtynių arbitrais, nei atliekantis įprastinį sprintą varžovų baudos aikštelės link, kaip tai buvo praėjusiame sezone. Bene vienintelis anglo blykstelėjimas šį sezoną buvo „hat-trickas“ į „Manchester City“ vartus.
Paminėjimo vertas ir kitas čempionų futbolininkas – Riyadas Mahrezas. Alžyrietis taip pat buvo vienas pagrindinių pergalės kalvių ir jau pasibaigus sezonui netgi buvo pasklidusios kalbos apie susidomėjimą iš Londono „Arsenal“ stovyklos.
Vis dėlto, R.Mahrezas liko Claudio Ranieri gretose, kuriose šiais metais taip pat nublanko. Dar vienu lygos atradimu tapęs krašto puolėjas tėra pelnęs tris įvarčius ir atlikęs du rezultatyvius perdavimus.
Palyginimui – praėjusį sezoną alžyrietis pasižymėjo septyniolika tikslių smūgių ir vienuolika rezultatyvių perdavimų. Tiesa, jam kiek geriau sekasi Čempionų lygoje, kur yra pelnęs keturis įvarčius, tačiau nei jo, nei J. Vardy indėlis šiame sezone nėra toks didelis ir pakankamas.
Apie Čempionų lygą užsiminiau ne be reikalo. Intensyvesnis tvarkaraštis yra dar viena dėmesio verta detalė, žvelgiant į „Leicester City“ nesėkmių priežastis.
Jeigu praėjusiame sezone C.Ranieri turėjo savaitę ar netgi daugiau laiko pasiruošti vienerioms rungtynėms, situacija šiemet – kiek kitokia. Dabar į italo planus įeina ir minėtoji Čempionų lyga bei išlikimas „Premier“ lygoje, tačiau dar šį savaitgalį buvo pasitraukta iš FA Taurės, kai ekipa nusileido agresyviais sirgaliais pagarsėjusiam „Millwall“ klubui.
Ir nors „Leicester City“ šiame sezone pavyko išvengti didesnės traumų epidemijos, tačiau daryti prielaidą, jog nuovargis lėmė prastus komandos rezultatus – galime.
Anksčiau minėtieji J.Vardy, R.Mahrezas, R.Huthas ir W.Morganas jau artėja prie praėjusiame sezone sužaistų rungtynių rodiklių, nors ekipos dar priešakyje laukia Čempionų lygos serija su „Sevilla“ ir trylika susitikimų vietiniame fronte.
Tai, jog pagrindiniai praėjusio sezono žaidėjai negali džiaugtis suteikiamu papildomu poilsiu, sufleruoja kitą problemą – neįsilieja komandos naujokai.
Bene skambiausi ir iš pirmo žvilgsnio solidūs pirkiniai buvo atitinkamai Portugalijos ir Rusijos čempionatuose siautėję Islamas Slimani ir Ahmedas Musa.
Už alžyrietį „Leicester City“ suplojo klubui rekordinę išpirkos sumą, tačiau puolėjui pateisinti viltis sekasi sunkiai. Jis sužaidė tik keturiolikoje „Premier“ lygos susitikimų, per kuriuos spėjo pelnyti penkis įvarčius. Vis dėlto, didžioji dalis įvarčių krito dar pirmojoje sezono pusėje, o komandai įkritus į duobę teigiamų vėjo gūsių įnešti jis nesugebėjo.
A.Musa situacija dar sudėtingesnė. Nors nigerietis į aikštelę išbėgo 18 kartų, daugiau nei pusę atvejų tai tebuvo pasirodymas nuo atsarginių žaidėjų suolelio. Sąskaitoje turimi du įvarčiai taip pat parodo, jog jam į komandą įsilieti nepavyko ir šiame sezone greičiausiai jau ir nebepavyks. Jeigu kalbėtume apie „Lapių“ puolimą apskritai, tiek puolėjus, tiek visą komandą persekioja vienas gėdingas faktas – „Leicester“ 2017-aisiais „Premier“ lygoje dar nėra pelnę įvarčio!
Paminėjimo verti ir kiti du futbolininkai. Tai – lenkas Bartozsas Kapustka, kuris atvyko į Angliją po puikaus pasirodymo Europos čempionate, bei Nampalys Mendy iš „Nice“ ekipos.
B.Kapustka visiškai nėra įgavęs C.Ranieri pasitikėjimo ir vis tebelaukia savojo šanso žengti į aikštelę, o progų gausumu negali pasigirti ir prancūzas, kuris „Premier“ lygoje sužaidė viso labo ketverias rungtynes.
Pasimokę iš praėjusio sezono klaidų, visi lygos klubai skyrė kur kas rimtesnį dėmesį C.Ranieri taktikų analizei ir paprasčiausiai galėjo perprasti didžiąją dalį italo gudrybių.
Tiesa, jo galimybes jaukia ir patirtos traumos. Žinant šių dviejų futbolininkų situaciją ir tai, jog „Leicester“ ekipa už I.Slimani ir A.Musa suplojo bendrą 45-ių milijonų svarų sterlingų sumą, „Lapių“ vasaros investicijas drąsiai galime vadinti neatsipirkusiomis.
Galų gale pažvelgti derėtų ir į patį C.Ranieri. Italas yra kritikuojamas dėl pernelyg didelio savo užsispyrimo ir vengimu įtraukti naujovių į savo komandos demonstruojamą futbolą.
Strategas itin mėgsta 4-4-2 formaciją, kuri ir buvo pergalinga praėjusiame sezone, taip sukeldama šurmulį apie jos galimą grįžimą į modernųjį futbolą.
Šia filosofija C.Ranieri vadovavosi ir didžiąją dalį šio sezono, tačiau prasti rezultatai privertė ieškoti permainų, kurios kol kas saldesnių vaisių nedavė.
Žvelgdami tiek į minėtą naujokų sužaistų rungtynių skaičių, tiek viso sezono retrospektyvą galime matyti, jog startinė sudėtis kaitaliodavosi ganėtinai dažnai dar sezono viduryje.
Ar tai reiškia, jog C.Ranieri iki šiol ieško savo startinio vienuoliktuko? O gal tai jau prasidėjusi desperacija? Bet kokiu atveju, pasitikėjimą ir ramybę į komandą įnešti turi ne kas kitas, o būtent vyriausiasis treneris.
O ramybės įnešti šiame sezone italui nesiseka. Į komandą atvykus I.Slimani ir A.Musai, minutės gerokai buvo apkarpytos kitam puolėjui – Leonardo Ulloa.
Argentinietis prašėsi būti parduodamas sausio mėnesį vykusiame perėjimų laikotarpyje, tačiau italas jo išleisti nesutiko. Istorija baigėsi tuo, jog L.Ulloa pareiškė, kad už „Leicester“ klubą daugiau neberungtyniaus. Taigi, galime daryti išvadą, jog komandos demonstruojami rezultatai bei incidentas su L.Ulloa tikrai nepridėjo pozityvumo „Leicester“ ekipos drabužinėje.
Kaip ten bebūtų, „Leicester“ yra dabartiniai čempionai. O tai pritraukė papildomo dėmesio iš visų lygos klubų. Autsaideriai nori įkąsti ir pradžiuginti savo aistruolius, gigantai – įrodyti, kas čia diktuoja futbolo madas, ir nuleisti „išsišokėlius ant žemės“. Pasimokę iš praėjusio sezono klaidų, visi lygos klubai skyrė kur kas rimtesnį dėmesį C.Ranieri taktikų analizei ir paprasčiausiai galėjo perprasti didžiąją dalį italo gudrybių.
Baigiant trumpam vertėtų grįžti prie N.Kante. Prancūzas buvo pagrindinis ramstis ne tik gynyboje, tačiau ir vienas pagrindinių impulsų „Lapių“ puolimui. Perėmęs kamuolį būtent jis dažniausiai atlikdavo pirmąjį perdavimą, kuris išvesdavo C.Ranieri auklėtinius į greitą puolimą, kuriame it žuvys vandenyje jautėsi R.Mahrezas ir J.Vardy.
Šiemet C.Ranieri tokio žmogaus neturi, ir tai, be abejo, apsunkina darbą, tačiau kad ir kokioje pozicijoje „Leicester“ finišuos šiame sezone, už ją atsakomybę teks prisiimti būtent italui.
