„Labai džiaugiuosi pirmomis gerosiomis patirtimis ir tikiuosi, kad jos plėsis į kitas sporto šakas, todėl labai kviečiu jomis dalintis, siekdami kuo labiau įtraukti vaikus į sveiką gyvenseną. Pabrėšiu, kad turime ne vien auginti čempionus nuo labai ankstyvos vaikystės, bet ir įskiepyti tiek prasmingo laiko praleidimo įprotį, tiek sveiką gyvenseną bei gebėjimą žaisti, veikti komandoje.
Mes atsisukame į sportuojančias šeimas ir suvokiame, kaip svarbu, kad tėvai sportuotų, jog tą įprotį perduotų savo vaikams ir kad tai eitų iš kartos į kartą, kaip tai yra Šiaurės šalyse“, – sveikinimo žodį prieš pat konferenciją tarė Seimo pirmininkė.
Kalbėjo Šiaurės šalių ministrų tarybos biuro Lietuvoje direktorė Helena Nilson ir Norvegijos Karalystės ambasadorius Lietuvoje Ole Terje Horpestadas. Jie nurodė, kokią naudą jų šaliai atnešė pritaikytas modelis ir kodėl svarbu juo pradėti naudotis nuo pat vaikystės.
Trečiadienį vykusioje tarptautinėje konferencijoje kalbėjo ryškiausi sporto ekspertai ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio šalių. Diskusijos metu buvo kalbama apie tai, kokią naudą vaikams ir visai visuomenei sukuria vaikų sportas; kaip užtikrinti, kad visi vaikai būtų sveikesni; kaip užtikrinti saugią ir draugišką aplinką vaikų sporte; koks turėtų būti bendradarbiavimas tarp valstybės, sporto klubų, NVO ir kitų suinteresuotų grupių.
Buvo pristatytas ir Všį futbolo klubo „Ataka“ pirmasis Lietuvoje vaikų sporto projektas pagal Šiaurės šalių pavyzdį „Bendruomenės sporto lyderių ugdymas“. Jau daugiau nei pusmetį vykstantis projektas pritraukė tiek tėčius, tiek mamas įsijungti į vaikų sportinę veiklą ir padėti treneriams susidoroti su užduotimis.
Šiaurės šalių ekspertai apie pritaikomą modelį ir patirtį
Pirmuoju konferencijos dalyviu tapo Norvegijos olimpinio ir paralimpinio komiteto ir Sporto konfederacijos Masinio sporto ir vystymo departamento Sporto veiklų vadovas Madsas Andreassenas, kuris pristatė temą „Norvegijoje džiaugsmingai sportuoja 93% vaikų! Kaip mums tai pavyksta?“ Jis neslėpė, kad dalis žmonių iki šiol galvoja, kad Norvegija yra tik slidininkų šalis. Tačiau jis atskleidė kitokią realybę – šioje šalyje gyventojai užsiima įvairiomis sporto šakomis.
„Taip, mes slidininkų turime daug, tačiau didžiuojuosi ir tuo, kad mes iš tiesų galime pasiūlyti įvairių sportų. Daug žmonių dalyvauja dviračių varžybose, futbole. Tikrai yra gausu klubų“, – pranešimą pradėjo M.Andreassenas.
O kokie Norvegijos sporto pagrindai? Eksperto manymu, tai tampa ne laimėjimai, įteikiami prizai ar medaliai, o būtent emocinė būklė – džiugesys sportuoti.
„Mes džiaugiamės galėdami sportuoti. Tai yra vienas iš svarbiausių dalykų. Mes manome, kad sportu turi mėgautis apskritai visi, o ne tik tie, kurie turi galimybes sportuoti. Esame įsitikinę, kad sportuoti turi apskritai visi. Tikimės, kad pavyks įtraukti kiek įmanoma daugiau žmonių į sportą.
Bandome suprasti, kodėl dalis žmonių dar nesportuoja, ir nesuvokiam, kodėl nesidomima sportu. Tačiau Norvegijos modelis ypatingas dar ir tuo, kad mes esame viena organizacija, kuri viskuo apsiima. Esame Olimpinis komitetas, paralimpinis komitetas ir specialiųjų varžybų komitetas. Ši organizacija sudaryta iš nacionalinių struktūrų, kurių yra 55, o jose yra kažkur 250 sporto šakų“, – apie sporto svarbą šaliai kalbėjo ekspertas.
Jis taip pat paminėjo, kad sportas skirtas visiems, todėl svarbu įsitraukti ne tik į savanorystę, bet ir susirinkti į kokį nors sporto klubą. Juose vyksta metiniai susirinkimai, kurių metų aptariami itin svarbūs aspektai – sprendimai dėl finansavimo, kokiu sportu bus užsiimama.
„Tai yra pagrindiniai principai. Mes siekiame, kad tokios mūsų organizacijos ir toliau būtų grindžiamos savarankiškumo principu, demokratija. Manome, kad būtina auginti vaikus ir jaunimą ir suprasti, kad sportas neturėtų tapti tik elitiniu sportu. Treniruojame vaikus ne vien tik tam, kad jie gautų kažkokius olimpinius medalius. Manome, kad jie turi sportuoti tam, kad išliktų sveiki. Kuomet patenka į elitinį sportą, mes turime galvoti apie tai, kaip turėtume žiūrėti į tuos elitinio sporto atstovus, kokie yra jų išsilavinimo, psichologiniai ir maitinimo poreikiai.
Svarbu paminėti, kad sporto klubai yra svarbūs socialinių sutikimų taškai kiekvienoje bendruomenėje. Visas sportas turi būti vienoje organizacijoje. Turi būti įtraukti kuo daugiau paprastų žmonių. Labai dažnai, kaip ir kiekvienoje kompanijoje, mes nesutariame dėl bendrų dalykų, bet kiekvienu atveju, viena organizacija gali kalbėti vienu balsu, priimti bendrus sprendimus“, – buvo įsitikinęs jis.
Konferencijos metu M.Andreassenas sulaukė pastebėjimo ir iš Seimo pirmininkės V.Čmilytės-Nilsen, kuri atkreipė dėmesį, kad norint ne per anksti vaikams įteikti medalius, reikėtų keisti visą visuomenės požiūrį. O šis pokytis, anot pirmininkės, neįvyktų greitai.
M.Andreassenas, atsakydamas į pastebėjimą, paminėjo, kad prie jų išsikeltų tikslų įgyvendinimo stipriai prisidėjo ir skirtas finansavimas iš ministerijos.
„Turime tikslą įtraukti kuo daugiau žmonių per ilgesnį laiką. Kitaip sakant, ir finansavimas skatina kreipti dėmesį į vaikus. Mes gauname lėšų tik vaikų ir jaunimo sportui, nedaug lėšų elitiniam sportui. Žinoma, nepašalinkime varžybų ir konkurencijos, bet pakeiskime varžymosi būdą. Vaikai supranta, kad jie nepirmauja, bet vis tiek gali būti grupės dalimi ir neatrodyti kvailai. Mes tarsi grąžiname sportą vaikams, tai to jums ir norėčiau palinkėti“, – linkėjimą skyrė ekspertas.
Prevencija – esminė sąlyga vaikų ugdyme
Po M.Andreasseno įžvalgų Sporto klubo „KFUM-Kameratene Oslo“ direktorius Thoras-Erikas Stenbergas prakalbo apie organizuotą vaikų sportą Osle ir vaikų įgalinimą bei bendruomenės stiprybes. Iškart po jo futbolo klubo „Ataka“ direktorius Donatas Tvarijonas pasidalino ne tik Šiaurės šalių modelio pritaikymu bei požiūriu Lietuvoje, bet ir skaudžiomis problemomis – neturint veiklos, vaikai linkę vartoti alkoholį, narkotines medžiagas.
„Mano supratimu, turime išauginti laimingus ir savimi pasitikinčius, mąstančius ir savarankiškam gyvenimui pasirengusius vaikus. Aišku, visų pirma, tėvų pareiga, bet ir mes, kaip visuomenės nariai, irgi esame už tai atsakingi. Kokia reali situacija, mes galime pasikliauti tik moksliniais tyrimai, o ne savimi.
Vykdomos vaikų apklausos rodo, kad labai aukštas savižudybių skaičius, alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimas ir rūkymas yra didžiulės problemos Lietuvoje. Ir vėlgi kuriant „Ataką“ vienas iš tikslų buvo klubo socialinė funkcija. Mačiau, kaip prasigeria mano kiemo draugai, kaip keičiasi nuo narkotikų vartojimo. Labai gaila, bet daugelio jau nėra mūsų tarpe. Man asmeniškai prevencija yra esminė sąlyga vaikų ugdyme. Manau, kad ji veikia, jei tėvai atsakingai ugdo vaikus, o jei tėvai nesirūpina vaikais, vaikai išsiugdys priklausomybės polinkį“, – savo pastebėjimu pasidalijo D.Tvarijonas.
Jis mano, kad norint išvengti šių pasekmių, tėvai į vaikų gyvenimą turėtų būti labiau įsitraukę ir tai daryti nuo mažų dienų. Donatas pastebėjo, kad yra įsišaknijęs požiūris, jog augant ryšys su vaiku tik stiprės, tačiau realybė yra visiškai kitokia.
„Kartu treniruodami vaikus, tėvai geriau pažįsta savo vaikus. Dažnai tėvai įsivaizduoja, kad tas ryšys ir atstumas didėja su metais, o kad jis nedidėtų, o stiprėtų, rekomenduoju savanoriauti. Mums patiems savanoriaujant geriau pradedame pažinti savo vaiką, jo poreikius, emocijas, elgesį, reakcijas, bendravimo būdą, charakterį, gebėjimus. Dažnai tėvų įsivaizdavimas skiriasi nuo realių galimybių.
Tėvai spaudžia vaikus, nors treneris dažnai mato, kad tai neatitinka vaiko poreikių, noro ir galimybių. Sportas gali mums padėti geriau pažinti savo vaiką, kad neatsitiktų taip, jog vaikui užaugus ir padarius nusikaltimą, suaugęs sakytų – taip pasielgti mano vaikas negalėjo, jis ne toks. Dažnai taip sakoma, bet tai tik parodo, kad jie dažnai nepažįsta savo vaikų. Ir to ryšio nėra, nes jis prarandamas. Bet yra priemonė, kaip tą ryšį sukurti“, – apie ryšį tarp tėvų ir vaikų pakeitusį Šiaurės šalių pavyzdį kalbėjo futbolo klubo „Ataka“ direktorius.
Savo įžvalgomis apie tėvų savanorystę vaikų sporte bei esminius pagrindus, kuriais grindžiamas Šiaurės šalių modelis, kalbėjo Danijos futbolo klubo „HB Koge“ vadovas Aurelijus Skarbalius, apie fizinio raštingumo naudą užsiminė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Olimpinio švietimo programų vadovas Kasparas Šileikis.
K.Šileika, atkreipdamas dėmesį į fizinio raštingumo naudą, pabrėžė, kad ši sąvoka yra sąlyginai nauja ir dažniausiai žmonės ją maišo su paprasčiausiu aktyvumu. Tačiau šis apibrėžimas reiškia ne tik fizines ypatybes.
Linas Obcarskas: „Nesuformuota vertybė judėti“
Konferencijos pabaigoje buvo diskutuojama ir apie tai, kaip Lietuvoje didinti sportuojančių vaikų skaičių ir užtikrinti jų gerovę per sportą. Diskusijos metu kalbėjo ryškiausi Lietuvos sporto ir politikos atstovai – Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Virgilijus Alekna, švietimo mokslo ir sporto viceministras Linas Obcarskas, Vilniaus m. savivaldybės mero pavaduotojas Valdas Benkunskas, Kauno vaikų ligų klinikos vadovas prof. Rimantas Kėvalas, prof. Vilma Čingienė, Vadybos ir politikos mokslų instituto, Mykolo Romerio universiteto atstovai.
„Mes suprasdavome sportą kaip meistriškumą, iškovojimą pasaulio čempionatuose. Jei tų medalių būdavo, tai galvojome, kad Lietuvoje su sportu gerai. Bet šiomis dienomis, po 30 metų, kada yra tokios išvados, kad apie 50 proc. Lietuvos jaunuolių yra netinkami net tarnybai, tai reiškia, kad mes daug ką darėme ne taip.
Puikius pavyzdžius parodė mūsų svečiai iš Norvegijos. Ten svarbiausia, kad visa koncentracija yra į vaikus, jaunus žmones. Jiems reikia suteikti daugiau noro, paskatinimo. Ir paskatinti ne tik juos, bet ir visas šeimas, tėvus“, – diskusijos metu kalbėjo V.Alekna.
Didžioji diskusijos dalis buvo ir apie Lietuvos sportą supančias problemas. Švietimo mokslo ir sporto viceministras Linas Obcarskas atkreipė dėmesį, kad į šių problemų šaknis reikėtų žiūrėti praeities suformuotoje sistemoje – į sportą buvo žiūrima ne kaip į svarbią veiklą, o kaip į prievolę.
„Mūsų laikmetis sudėliojo, kad turėjome priverstinį fizinio aktyvumo modelį, kur tu nori ar nenori, bet privalai kažkaip sportuoti, atsiskaityti. Vertybė buvo formuojama per prievartą. Įvardinčiau pagrindinę bėdą – nesuformuota vertybė judėti ir tai nelaikoma kažkokia ypatinga nauda, kuri gali duoti tiek valstybei, tiek pačiam asmeniui ilgalaikę naudą. Jaunas asmuo turi norėti sportuoti, suprasti, kokia tai nauda.
Be to, turime paveldėtą nepatrauklią infrastruktūrą. Turime komplikuotą sporto specialistų sistemą ir nemodernią, neskatinančią įsijungti visuomenę į fizinio aktyvumo veiklas. Visą tą džiaugsmą turime kažkokiu būdu sutvarkyti“, – diskusijos metu kalbėjo L.Obcarskas.
Gerosios patirties mainus tarp „Atakos“, KFUM-Kameratene ir HB Køge futbolo klubų finansuoja Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje.
Su įvykusios konferencijos programa galite susipažinti čia.
Pilną konferencijos transliaciją lietuvių kalba galite išgirsti ir pamatyti čia.
