Tiesa, kai kurie trenerio pasisakymai skamba keistokai. Pavyzdžiui apie tai, kad „Atlante“ tik trys patyrę futbolininkai, arba apie tai, kad „Atlanto“ rungtynių lankomumas dvigubai lenkia Vilniaus „Žalgirio“.
* * *
Debiutas Lietuvos čempionate jam pavyko puikiai – Klaipėdos „Atlantas“ pirmą kartą po 11 metų tapo sidabriniu prizninku, o patį Konstantiną Sarsaniją pripažino geriausiu 2013-ųjų Lietuvos treneriu. Bet vieno praeityje sėkmingiausių Rusijos futbolo agento balsas kažkodėl džiaugsmo nerodė.
– Dėl ko toks liūdesys?
– Protu suvokiu, kad sidabro medaliai – nuostabus mūsų jaunos komandos rezultatas. Bet nuo nervingos pabaigos iki šiol neatsigaunu. Spręskite patys: likus keturiems turams iki finišo „Žalgiris“ mus lenkė devyniais taškais. Po to staiga ėmė klupti. Mes ėjome be praradimų. Ir prieš paskutinį turą atsilikimas buvo sumažėjęs iki trijų taškų.
– Pakvipo sensacija?
– Tam „Žalgiris“ turėjo Vilniuje pralaimėti „Sūduvai“. Būtent taip ir įvyko – 1:3! O mes namuose žaidėme su „Banga“. Pirmavome 1:0, momentų – daugybė. Atrodė, laimėsime be problemų. Bet pabaigoje, po kampinio praleidome kvailą įvartį. 1:1.
– Apmaudu.
– Dėl lietaus buvo daug stabdymų ir mūsų rungtynės baigėsi penkiomis minutėmis vėliau, nei Vilniuje. Ten per tą laiką jau spėjo išgyventi tragediją. „Žalgirio“ futbolininkai krito ant vejos, kažkas verkė... Galvojo – „Atlantas“ laimėjo ir bus auksinės rungtynės. Linksmintis pradėjo tik kai stadione pranešė, kad Klaipėdoje – lygiosios.
– Ko jie taip liūdėjo? Auksines rungtynes dar laimėti reikia.
– Vis vien nemalonu sulaukti jo, kai visą sezoną pirmauji stipriai išsiveržęs. Juolab, kad „Žalgirio“ žaidėjai rudenį pavargo. Neapskaičiavo jėgų ir antrą kėlinį sustodavo. Dėl to suklupimai. „Atlantas“ – atvirkščiai. fiziškai atrodė galingai. Per auksines rungtynes mes turėtume gerus šansus. Nepalieka mintis, kad čempionų vardus „Žalgiriui“ mes padovanojome.
– Ir tai sako treneris, iš kurio sezono išvakarėse net nereikalauta tapti prizininkais.
– 2012-aisiais „Atlantas“ finišavo aštuntas iš dešimties dalyvių. Todėl ir vieta penkete būtų sėkmė. Rimtas užduotis planavome kitiems metams. Bet stebėtinai lengvai Lietuvoje surinkome talentingą jaunimą. „žalgiryje“ žaidžia padoraus lygio kroatai ir lenkai, o kiti klubai užpildyti legionieriais, kurie ne stipresni negu vietiniai.
-O limitas?
– Penki užsieniečiai aikštėje – riba. Kas netrukdo juos atvežti tenai pakuotėmis. O mes pasitikėjome jaunais lietuviais ir nenusivylėme. Patyrusių futbolininkų „Atlante“ – trejetas. Valdas Trakys žaidė „Torpedo“, Andrius Jokšas – „Krylja Sovetov“, Marius Kazlauskas sumirgėjo Maskvos „Dinamo“.
Beje, 34-erių metų V. Trakiui šis sezonas – paskutinis. Dabar jis – klubo sporto direktorius. Kitiems „Atlanto“ – žaidėjams – 16-20 metų. Iš jų dešimtis šiemet apskritai debiutavo A lygoje. Dviem jų jau domisi Prancūzijoje.
– Įvardysite?
– Jaunesnysis Kazlauskas – Donatas ir Evaldas Razulis, kuris įmušė 21 įvartį. Jeigu niekas nenutruks, bus sėkmingi sandėriai. Ir „Atlantui“, ir patiems vaikinams. Dar trimis mūsų futbolininkais domisi kuklesnės komandos iš Norvegijos, Turkijos.
– Kodėl „Atlante“ nėra futbolininkų iš Rusijos?
– Buvo vartininkas Miša Komarovas, bet vasarą jį pasiėmė „Volga“. Daugiau legionierių nekvietėme. Nei iš Rusijos, nei iš kitų šalių. Visgi uždirbama čia nedaug.
Maksimali alga „Atlante“ – 2,5 tūkstančių eurų. Premija – 300. Priedo kai kam apmoka būstą, beziną, maistą. „Žalgiris“, „Ekranas“, „Sūduva“ – turtingesni. Ten ir algos – 5-6 tūkstančiai eurų, ir priedus duoda.
– Kiek?
– Maksimali alga „Atlante“ – 2,5 tūkstančių eurų. Premija – 300. Priedo kai kam apmoka būstą, beziną, maistą.
– Iš tiesų ne kažkas.
– „Žalgiris“, „Ekranas“, „Sūduva“ – turtingesni. Ten ir algos – 5-6 tūkstančiai eurų, ir priedus duoda. Kalbama, kad Kaune prie Vladimiro Romanovo žaidėjai turėjo puikias sąlygas. Gaila, šiandien tame mieste komandos nėra.
– Jeigu Rusijos futbolininkui pasiūlytumėt važiuoti į Lietuvą už 2,5 tūkstančių eurų, jis nusijuoktų į akis?
– Aišku. Bet kompromisas įmanomas. Pavyzdžiui: mes garantuojame jam žaidimo praktiką, forminame nuomą, o dalį sąnaudų jo algai prisiima klubas, su kuriuo futbolininkas pasirašęs sutartį. Neatmetu, kad tokią schemą pritaikysime kitais metais. Kad iškoptume į Europos lygos grupių etapą.
– Kaip su pinigais Latvijos ir Estijos klubuose?
– Su Lietuva jiems konkuruoti sunku. Kalbant ir apie biudžetą, ir apie futbolo kokybę. Į Klaipėdą buvo atvykęs skautas iš Prancūzijos. Pasižiūrėjo mūsų rungtynes prieš „Žalgirį“ ir „Ekraną“ ir pasakė: „Guingamp“, „Lorient“, Prancūzijos čempionato žemesnės turnyro lentelės pusės komandų lygio žaidimas.
– Ar yra Lietuvoje žaidėjų, kurie nepradingtų Rusijoje?
– Nerijus Valskis iš „Sūduvos“, geriausias lygos snaiperis – įmušė 27 įvarčius. Tas pats E.Razulis. Puikų potencialą turi 19-metis D.Kazlauskas. Neįvertinti Lietuvos čempionato tikrai nereikėtų. Tarp kitko brazilas Paulinho, kurį „Tottenham Hotspur“ vasarą įsigijo už 17 milijonų eurų, karjerą Europoje prieš septynis metus pradėjo „Vilniuje“.
– Žmonės į stadioną eina?
– Ne taip, kaip į krepšinį, bet 3-4 tūkstančius žiūrovų Klaipėdoje mes surinkdavome. Lietuvai tai labai solidus skaičius. „Žalgirio“ ir „Ekrano“ namų rungtynėse lankomumas blogesnis dvigubai.
– Kas Lietuvoje jus labiausiai nustebino?
– Naivumas ir profesionalumas ten eina kartu. Įsivaizduokite situaciją: grįžtame iš stovyklos, po savaitės – sezono startas. Staiga „Atlanto“ futbolininkams skambina pažįstamas treneris, prašo sužaisti mažojo futbolo turnyre salėje.
Vaikinai prieina ir klausia: „Leisite?“ Na gerai, jauni jie. Bet kaip žmogui, kuris save laiko treneriu, gali šauti į galvą tokia mintis prieš savaitę prieš čempionatą?! Mes juk ne kiemo komanda. Nepaisant to, rusų futbolininkams yra ko pasimokyti iš lietuvių.
– Pavyzdžiui?
– Pagarbos vyresniems. Mokėjimo klausytis. Darbingumo. Lietuviui nereikia kartoti dešimt kartų. Vieno pakanka ir jis viską išpildys. Su jų charakteriu – tvarka. Meistriškumo kartais trūksta, užtat aikštėje kovoja taip, kad žiežirbos lekia.
– Ar Lietuvos jaunimas rusiškai kalba?
– Iš tų, kuriems 20 ir mažiau metų – beveik niekas. Su jais kalbuosi angliškai. Arba Rimanto Žvingilo prašau, kad išverstų. Prisimenate tokį?
– Žaidė „Torpedo“.
– Taip. Dabar – vienas iš mano asistentų.
– Kas įteikiama geriausiam Lietuvos treneriui?
– Krikštolo statulėlė. Graži. Aš nesitikėjau, kad mane išrinks.
– Kodėl?
– Mes juk ne čempionai. Matyt, padarė įtakos tai, kad „Atlantas“ sudarytas vien iš lietuvių futbolininkų.
– Ar gandai, kad žiemą imsite vadovauti Lietuvos rinktinei turi bent kokį pagrindą?
– Aš buvau susitikęs su Lietuvos futbolo federacijos prezidentu. Aptarėme daug klausimų, tame tarpe ir nacionalinės futbolo akademijos įkūrimą Klaipėdoje. Bet tapti rinktinės treneriu man nesiūlė.
