Kroatijos rinktinės treneris Zlatko Daličius prisiminė, kaip 1998 metais palaikė trečią vietą iškovojusią nacionalinę komandą.
„Buvau Prancūzijoje ir grupių etape palaikiau rinktinę. Visi Kroatijoje pamena tas rungtynes, kai Thuramas įmušė įvartį, bet mes pralaimėjome 1:2. Apie tai kalbama pastaruosius 20 metų. Pamenu, kaip mes šventėme Šukerio įvartį, bet, kai tik atsisėdome, rezultatas jau buvo lygus.
Kai kurie žaidėjai žaidė su smulkiomis traumomis, su kuriomis jie nebūtų žaidę jokiose kitose rungtynėse.
Abi komandos pademonstravo savo galimybes. Mes nesiekėme revanšo. Tai juk sportas, tačiau mes turime pasirengti kuo geriau finalui.
Mūsų komanda šiandien parodė jėgą, ištvermę ir energiją. Aš norėjau atlikti keitimus, bet niekas nenorėjo būti keičiamas. Visi tik sakė „Aš pasirengęs, galiu toliau bėgti“. Kai kurie žaidėjai žaidė su smulkiomis traumomis, su kuriomis jie nebūtų žaidę jokiose kitose rungtynėse. Du žaidėjai žaidė su puse kojos, bet to nebuvo matyti!“ – pagyrų savo rinktinei negailėjo Z.Daličius.
Pirmąjį keitimą Kroatijos treneris atliko tik pratęsimo metu. Z.Daličius džiaugėsi, kad niekas nepasidavė: „Jie nenorėjo būti keičiami ir nesakė, kad negali žaisti pratęsimo. Tai rodo charakterį.“
Įvarčio ir rezultatyvaus perdavimo autorius Ivanas Perišičius džiaugėsi mažos šalies pasiekimu.
„Tai buvo sunkios rungtynės, nes visi žinojo, ką jos reiškia mūsų šaliai. Pradėjome lėtai, bet parodėme, ką galime. Mes ir anksčiau atsilikdavome, bet niekada nepasiduodavome.
Prieš 20 metų aš buvau Omišo mieste Kroatijoje ir palaikiau mūsų rinktinę. Galėjau tik pasvajoti, kad vieną dieną pats joje žaisiu ir įmušiu vieną svarbiausių įvarčių“, – negalėjo patikėti futbolininkas.
