Kai atvyko į Velika Goricą, P.Golubickas ten rado jį į klubą pakvietusį klubo sporto direktorių Mindaugą Nikoličių, o vėliau lietuviškos gretos ir dar labiau prasiplėtė – prieš „HNK Gorica“ vairo vasario pabaigoje stojo Valdas Dambrauskas.
Buvęs treneris Sergejus Jakirovičius rodė pasitikėjimą jaunu lietuviu, o tai geriausiai parodė, kai pirmą kartą jį į startinę sudėtį įtraukė rungtynėse su Kroatijos futbolo milžinu Zagrebo „Dinamo“.
Tačiau kol kas 20-mečio karjera Kroatijos aukščiausioje lygoje truko 209 minutes per ketverias rungtynes. Tada čempionatas buvo sustabdytas, o P.Golubickas laiką leido ne treniruočių aikštėje, bet namuose.
Praėjusį pirmadienį Kroatijoje komandoms jau buvo leista sugrįžti į treniruotes, tad po netrumpo laiko namuose lietuvis su komandos draugais vėl pluša pratybose ir ruošiasi sezono atnaujinimui.
„Kitą savaitę turėtų viską patvirtinti. Niekada negali žinoti, gali būt, kad jau ryt sezonas turi atsinaujinti, o kažkas užsikrečia iš komandos ir viskas, – kalbėdamas su 15min samprotavo P.Golubickas. – Planas yra vėl startuoti gegužės 30-birželio 1 dienomis ir sužaisti visas 10 rungtynių. Nedaug jų likę, tai, galvoju, greitai čia mes jas sužaistume. Paspartins viską, manau, kad ne po vienas į savaitę žaistume. Panašiai, kaip su „Sūduva“ po Europos turnyrų.“
Tiesa, sulig kiekviena diena artėja ne tik sezono atnaujinimas ar jo pabaiga, bet ir svarbaus sprendimo momentas. Lietuvis „HNK Gorica“ komandoje žaidžia pagal nuomos sutartį, tačiau ji baigsis po sezono, o Alytaus „Dainavai“ priklausantį lietuvį Kroatijos klubas galės išpirkti.
Apie karantiną Kroatijoje, nelimpančią vietinę kalbą, trenerių pokyčius, lietuviškus pašnekesius ir artėjančius sprendimus dėl ateities – 15min interviu su geriausio 2019 metų jaunojo futbolininko prizo laimėtoju.
– Kokia situacija šiuo metu yra Kroatijoje? – 15min paklausė P.Golubicko.
– Manau, ganėtinai gera, lyginant su kitomis šalimis. Planuojamas sezono pratęsimas, nereikia treniruotėse kaukių, pirštinių. Parduotuvės mieste jau irgi dirba normaliu režimu, nes seniau dirbo tik iki 17 val.
Bet aišku, viskas po truputį. Kiekvieną savaitę vis kažką naujo atidaro, daugiau leidžia, o iš kitos pusės, Kroatija yra turistinė šalis, tad jiems prieš vasarą kaip ir reikia, kad viskas būtų laisviau. Iš to jie uždirba daug pinigų.
– Koks buvo paties karantinas, kai reikėjo tik namuose sėdėti?
– Pirmas 2-3 savaites viskas buvo išties gerai – turėjau programą, pagal kurią sportavau. Po to atsirado ta rutina, vis liūdnas, liūdnas, bet tuomet pradėjome su komandos draugu dviese sportuoti. Daug smagiau buvo, nes gali kamuolį perduot, smūgį atlikt, tenisą pažaisti. Ir šiaip pasikalbėti, nes būti vienam ar kalbėti virtualioj erdvėj – visai kitaip.
Atsirado ta rutina, vis liūdnas, liūdnas, bet tuomet pradėjome su komandos draugu dviese sportuoti
– Nenuvažiavo stogas būnant vienam tiek laiko kitoje šalyje?
– Na, kažką bandai veikti, valgyti gaminiesi. Nesu labai geras gamintojas, bet situacija privertė. Žiūriu filmus, serialus, bet dabar visai kitaip. Kai treniruojiesi individualiai, tu pavargsti, bet gal ne taip, kaip dabar. Dabar jau ir pamiegu po treniruotės, laikas greičiau praeina. Smagu grįžti į ritmą.
– Gal atsirado kokių nors naujų veiklų?
– Pradėjau truputį mokytis kalbą, bet ji man stringa, nežinau. Lyg ir panaši į rusų, negaliu sakyti, kad nieko nesuprantu, bet kažkaip...
Dabar turiu keletą lietuviškų istorinių knygų, tai jas paskaitau, šiaip daugiau praleidžiu laiko žiūrėdamas filmus, serialus.
– Ar prieš sienų uždarymą nebuvo minčių grįžti į Lietuvą?
– Negaliu sakyt, kad nebuvo, bet nebuvo ir taip, kad sakyčiau, kad reikia būtinai važiuoti. Turėjau sulaukti ir klubo sprendimo. Niekada nežinai, gal už dviejų savaičių jau vėl susirinksi. Dabar viskas truko ilgiau, bet laukiau ir tiek.
– Kuo iš pat pradžių nustebino Kroatija?
– Oras. Tikrai labai karšta, gal pradžioj ne taip buvo, buvo ir šaltų dienų, bet dabar – kaip vasarą Lietuvoje, gal dar karščiau. Dar aš kai toks baltaodis, tai mane saulė greitai ima (juokiasi).
– Kai reikėjo rinktis, kur tęsti karjerą, pasiūlymas buvo ne vienas. Buvo ir pelningesnių, tačiau išvykai į Velika Goricą. Kas tai lėmė?
– Visų pirma, Kroatijos lyga. Čia vienas faktorius, nes ji techniška, greita, turinti daug jaunų žaidėjų. Iš šitos lygos nemažai žaidėjų iššoka aukščiau.
Taip pat ir klubo filosofija, sąlygos. Plius, individualiai daug dirbu. Dabar su smūgiavimo treneriu daug dirbam ir tikrai matosi progresas. Nors, atrodo, tik tokias 5-6 treniruotes turėjom, bet skirtumas tikrai matosi.
– Kokios gyvenimo sąlygos suteiktos?
– Man klubas suteikė apgyvendinimą, gerai sutariu su buto šeimininku. Buvo čia su skalbimo mašina problemų, nes duris sulaužiau, tai teko pabendrauti, bet greitai viską sutvarkė. Patenkintas butu, gal tik galėtų būt kažkiek arčiau stadiono. Dabar be transporto priemonės, nors gal galėčiau kokią mašiną nuomotis ar dviratį nusipirkti, bet, kai toks oras, gerai ir prasieiti.
Dabar vaikščioju pėsčiomis, kai tik atvykau, turėjau dviratį. Čia, kai tik oras atšilo, žmonės išlindo su riedučiais, paspirtukais, dviračiais, daug kas vaikšto, bėgioja.
– Kroatijos lygoje debiutavai vos atvykęs, treneris pasitikėjo, tačiau netrukus jį pakeitė Valdas Dambrauskas. Kokia buvo paties reakcija į permainas?
– Reagavau normaliai. Čia futbolas. Jei taip jau yra, belieka įrodyti kitam treneriui, kad esi vertas. Čia futbolo dalis. Būna taip ir su žaidėjais, ir su treneriais. Ne pirmas ir ne paskutinis kartas, kai taip atsitiks.
– Pasidarė smagiau, kad aplinkoje atsirado dar vienas lietuviškai kalbantis žmogus?
– Žinoma, vis tiek iš gimtinės, tai smagu ir treniruotėse matyti. Neslėpsiu, treniruotės skiriasi, dabar dar geresnės. Džiugu, tikėkimės, kad ir pergalių bus daugiau.
– Teko su V.Dambrausku kalbėtis apie tai, ko jis tikisi iš tavęs?
– Buvo kalbų, jos vyksta, dažnai pasikalbame, jis papasakoja, ko nori iš manęs. Daug naudingos informacijos, tikrai džiaugiuosi ir esu patenkintas darbu.
– Ką daugiausiai akcentuoja?
– Pagrindinius dalykus. Man, kaip atakuojančiam žaidėjui, reikia statistikos: įvarčiai, perdavimai – ties tuo ir dirbu. Prie detalių neisiu, bet svarbu, kad akcentuoja taktinius dalykus. Turi viskas būti atlikta laiku ir vietoje, o galiausiai ne tik nuo tavęs, bet ir nuo komandos daug kas priklauso.
– Ar dar palaikai santykius su buvusiais komandos draugais „Sūduvoje“?
– Taip, palaikau, gal daugiau su užsieniečiais, net nežinau, kodėl. Dabar ten įdomi situacija, nes trenerį atleido, tai įdomu, kaip tai nutiko. Niekas nieko nežino.
– Teko sekti „Sūduvos“ sezono pradžią? Kaip pačiam tas trenerio atleidimas atrodė?
– Visada trenerio atleidimas nustebina, ypač sezono pradžioje. Aišku, „Sūduvos“ tikslai dideli, tad gal kažko neįgyvendino. Aikštėje irgi matėsi neužtikrinumas, gal ir ta detalė kažką lėmė.
Bet šiaip sekiau ir ne tik „Sūduvą“. Aišku, čempionate buvo tik vienas turas, bet visas rungtynes mačiau. Mačiau ir Supertaurės finalą.
– Paties nuoma jau greitai baigsis, „HNK Gorica“ gali kontraktą išpirkti. Gal jau teko kalbėtis su klubo vadovais?
– Dar nekalbėjom ties tuo, bet greit metu, tikriausiai, kalbėsim ir žiūrėsim.
– O kokie paties norai? Norėtumėt likti?
– Taip, iš mano pusės noras yra. Tenkina sąlygos, treniruotės, komandos draugai. Lygis geras, nereikia blaškytis, nes, jei vėl nuvyksi kažkur kitur – reikės viską iš pradžių: nauja komanda, žaidėjai, treneris. O čia jau yra įsivažiavimas, tad manau, kad man būtų geriau čia pasilikti ir aš to norėčiau. Koks bus klubo sprendimas, matysim.
