Teoriškai, kad toks perėjimas įvyktų, reikia Ukrainos futbolo federacijos pritarimo, kurį gauti šiuo metu būtų neįmanoma. Tačiau šią kliūtį galima apeiti, jeigu perėjimą palaimins aukščiausi tarptautiniai futbolo valdymo organai – FIFA ir UEFA. Ketvirtadienį Kazachstane vyks UEFA posėdis, kuriame ir turėtų būti nuspręstas Krymo ekipų likimas.
Iš pirmo žvilgsnio galėtų pasirodyti, kad esant tokiai sudėtingai situacijai UEFA tikrai nesikiš, tačiau ukrainiečiai susitikimo laukia su nerimu. Pagrindo tokiam nerimui yra. Rusija, remdamasi savo lobistais ir valstybinėmis kompanijos FIFA ir UEFA struktūrose, yra įgijusi didelę įtaką. Šalis ne atsitiktinai įgijo teisę rengti 2018 metų Pasaulio futbolo čempionatą. Dujų bendrovė „Gazprom“ neseniai su UEFA pasirašė naują rėmimo sutartį, kurios vertė 51 milijonas eurų per metus. Kivirčas su Maskva UEFA reikštų potencialaus finansinio šaltinio praradimą.
Iš pirmo žvilgsnio galėtų pasirodyti, kad esant tokiai sudėtingai situacijai UEFA tikrai nesikiš, tačiau ukrainiečiai susitikimo laukia su nerimu. Pagrindo tokiam nerimui yra. Rusija, remdamasi savo lobistais ir valstybinėmis kompanijos FIFA ir UEFA struktūrose, yra įgijusi didelę įtaką.
Tuo tarpu Ukrainai Krymo klubų atsiskyrimas būtų ne tik dar vienas smūgis vis labiau prarandant atplėšto regiono kontrolę, bet ir grėsmė, kad šalies irimas nesibaigs. Aukščiausiajame šalies divizione žaidžia septyni klubai, įsikūrę į rytus nuo Dniepro, kuris yra simbolinis riboženklis, dalijantis Ukrainą į Rytus ir Vakarus. O rytuose prorusiškai nusiteikusių gyventojų dalis yra gana didelė.
Jeigu prie Rusijos futbolo struktūros prisijungtų Krymo klubai, tai sukurtų precedentą ir potencialiai atvertų kelią tą patį padaryti tokioms komandoms kaip Donecko „Šachtar“, Charkovo „Metalist“ ar Dniepropetrovsko „Dnipro“.
Krymo klubų atsiskyrimas būtų daugiau simbolinis veiksmas, tačiau pastarųjų ekipų pabėgimas labai stipriai susilpnintų visą Ukrainos futbolą.
Toks scenarijus įmanomas, nes Rusija veikiausiai tęs agresyvią politiką Ukrainos atžvilgiu ir futbolas gali tapti minkštosios galios priemone, pasitelkiama norint sujaukti ukrainiečių kasdienybę. Apskritai, ši istorija gali atverti naują futbolo diplomatijos puslapį. Dar visai neseniai stebėjome, kaip Turkijos ir Armėnijos atveju futbolas tapo pozityviu simboliu, padedančiu šalims rasti dialogą. Šiuo atveju procesas gali pasisukti priešinga linkme.
Jeigu UEFA visgi nesuteiks leidimo „Sevastopol“ ir „Tavrija“ ekipoms pereiti į Rusijos čempionatą, veikiausiai bus bandoma sukurti ir prašoma pripažinti atskirą Krymo futbolo lygą. Tokiu atveju UEFA pozicija būtų problemiška.
Viena vertus, kiekvieno tokio nepriklausomo darinio atsiradimas šiek tiek silpnina organizacijos daromą įtaką. Iš kitos pusės, lygą pripažinus, tai atvertų kelią to paties reikalauti analogiškiems dariniams egzistuojantiems Abchazijoje, Pietų Osetijoje bei Kosove. Su šiais regionais susijusios politinės įtampos pradėtų veikti organizacijos gyvenimą ir automatiškai mažintų dėmesį futbolui.
Galiausiai, leidimas Krymo klubams žaisti Rusijos lygose gali turėti ir netikėtų pasekmių. Pavyzdžiui, nesunku įsivaizduoti scenarijų, kad cituodami tokį precedentą teisės pereiti į „Premier“ lygą be Škotijos futbolo asociacijos leidimo gali pradėti reikalauti Glazgo „Celtic“ ar to paties miesto „Rangers“. UEFA yra sudėtingoje situacijoje, kurioje reikia ne vien laviruoti nūdienos politinėse srovėse, bet ir galvoti apie Europos futbolo ateitį.
