Šeštąją vietą A lygoje užėmusio „Atlanto“ vardas šiomis dienomis minimas ypač niūriame kontekste.
Praėjusį ketvirtadienį surengtoje neeilinėje LFF spaudos konferencijoje federacijos prezidentas Tomas Danilevičius ir generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius pranešė apie „Atlanto“ ir „Palangos“ klubų pašalinimą iš A lygos.
Informuota, jog neseniai pasibaigusio sezono metu buvo gauti 25 raportai apie galimą manipuliavimą varžybų rezultatu, iš kurių 17 buvo užfiksuoti šių dviejų pajūrio klubų rungtynėse.
„Atlantui“ skirta 30 tūkst. eurų bauda bei ištrėmimas į Lietuvos futbolo II lygą, „Palangai“ suduotas 42 tūkst. eurų kirtis ir taip pat išsiuntimas į trečią pagal pajėgumą šalies divizioną.
Anot LFF vadovų, bus nubausti ir šių klubų žaidėjai – 5 „Atlanto“ futbolininkai bei 10 „Palangos“ atstovų. Mažiausia žaidėjui skirta bauda – 6 mėnesių diskvalifikacija, o didžiausia – 12 mėnesių diskvalifikacija bei 2 tūkstančių eurų bauda. LFF taip pat žada kreiptis į FIFA su prašymu suspenduoti žaidėjus ne tik lokaliu, bet ir pasauliniu mastu.
Tarp į šį lažybų skandalą įsipainiojusių asmenų minimas ir „Palangos“ klubo direktorius, o ant „Atlanto“ vadovų, anot LFF generalinio sekretoriaus, jokie įtarimai nekrenta.
Visgi keletą dienų tylos siena atsitvėręs „Atlanto“ prezidentas V.Adomaitis pirmadienį prakalbo ir neslėpė, jog iš LFF būstinės atskriejusi žinia jį šokiravo.
„Kol nesuėjo terminas apeliacijai, kuria pasinaudosime, plėstis nenorėčiau, bet federacija turės daug ką pasakyti ir daug ką paaiškinti, nes kai kuriuos dalykus LFF sąmoningai ar nesąmoningai nutylėjo. Jų motyvai, argumentai ir priimti sprendimai akivaizdžiai prasilenkia su kai kuriais faktais. Neturėtų viskas būti daroma tendencingai. Dabar mėtomi akmenys tik į „Atlanto“ pusę, nors federacijos vadovams patiems reikėtų pažiūrėti į save veidrodyje“, – kalbėdamas su 15min pyko V.Adomaitis.
– Šis sprendimas jums buvo netikėtas, ar užuominų apie šias problemas buvote gavę jau anksčiau? – pradėjome pokalbį su klubo savininku.
– Dėl kelerių rungtynių buvome gavę įspėjamųjų signalų ir galiu pasakyti, kad dėjau visas pastangas, jog situacija būtų išsiaiškinta ir būtų bendradarbiaujama. Visgi, mano manymu, pati federacija noro bendradarbiauti nerodė ir dabar renku tai patvirtinančius įrodymus. Keista girdėti LFF vadovų pareiškimus, kad „Atlantas“ nebendradarbiavo, bandant užkirsti kelią šiems dalykams. To paties galėčiau dabar paklausti aš: kodėl federacija buvo tokia pasyvi, jei žinojo apie grėsmingą situaciją?
Mūsų teisininkai dabar ruošia apeliaciją, kurią reikia pateikti iki ketvirtadienio. Joje paaiškinsime savo poziciją, išdėstysime konkrečius faktus. Mus kaltina nenoru bendradarbiauti, bet įrodymų turime visai priešingų. Mus kaltina, jog nesidomėjome žaidėjų praeitimi, bet mes esame bene vienintelis klubas, kuris tarėmės dėl šių dalykų su federacija, prašėme atlikti patikrinimus ir atsižvelgėme į UEFA rekomendacijas.
Dėl vieno žaidėjo gavome pranešimą, kad jis praeityje yra dalyvavęs galimai sutartose rungtynėse, ir nors vasaros perėjimų lango metu buvome su juo sudarę sutartį, iš karto ją nutraukėme. Mano iniciatyva sutartyse su žaidėjais atsirado punktas, kad pasirodžius informacijai apie panašius dalykus klubas turi teisę vienašališkai nutraukti kontraktą.
Kai „Atlantas“ čempionato pabaigoje pralaimėjo Marijampolės „Sūduvai“ 1:9, mes patys kreipėmės į Audrių Remeiką (LFF drausmės komiteto narį – aut. past.) ir paprašėme pradėti tyrimą dėl šių rungtynių, bet visą mėnesį negavome jokios atgalinės informacijos.
Ir kai federacija visame tame nemato nieko gero ir dar sako, kad mes nebendradarbiavome, kyla retorinis klausimas: kiek jie bendradarbiavo su „Atlantu“?
Pavyzdžių galiu duoti ir daugiau. LFF dabar aiškina, kad kai kurie žaidėjai panašiais dalykais kaltinami jau ne pirmą sykį. Tada aš klausiu federacijos, kur jie buvo sezono pradžioje, kai mes rinkome ir paskutinę naktį registravome žaidėjus? Kodėl jie tada nerekomendavo nepasirašyti sutarties su vienu ar kitu futbolininku, jei jie buvo „susitepę“?
Dar daugiau – dėl trejų rungtynių klubas pats kreipėsi į LFF, aiškinosi situaciją. Galiausiai sezono pabaigoje sužinau, kad įtartinų rungtynių buvo aštuonerios ar devynerios. Tada vėl klausiu federacijos: gerbiamieji, kur jūs buvot, kai gavot ketvirtą, penktą ar šeštą signalą? Kodėl apie tai nebuvo informuotas klubas, kad galėtų imtis papildomų apsaugos veiksmų? Deja, bet niekas su mumis nekalbėjo.
Pernai situacija buvo kitokia. Jei LFF gaudavo raportą apie sutartus mačus, tas pats įspėjamasis signalas tuoj pat atkeliaudavo ir į klubą. Šiais metais „Atlantas“ oficialiai negavo nė vieno raporto.
– Kada gavote pirmą pavojaus signalą iš LFF?
– Kai po gegužės pabaigoje įvykusio pajūrio derbio tarp „Atlanto“ ir „Palangos“ 15min laidoje „Vieni vartai“ pradėta spekuliuoti apie įtarimus mūsų klubui, kreipiausi į LFF, bet man generalinis sekretorius pareiškė, jog „nieko daryti neverta, nes nieko neįrodysi“.
Galiu išsitraukti telefono išklotinę ir parodyti, jog po to skandalingo savaitgalio, pirmadienį ar antradienį, skambinau E.Stankevičiui ir T.Danilevičiui bei kalbėjausi apie situaciją.
Sakiau, kad galbūt vertėtų kalbėti apie ikiteisminio įvykio pradėjimą, galbūt į visa tai įjungiant kriminalinę žvalgybą, pokalbių pasiklausymą. Tačiau man buvo atšauta: „Vidai, tu pats esi teisininkas, ar suvoki, kokia yra tikimybė, kad bus imtasi veiksmų?“ Kalbėta apie tai, jog neapsimoka, neverta, LFF vadovai teigė, kad futbolas ir taip nestokoja neigiamo konteksto, tad pūsti dar vieno burbulo nereikėtų.
O dabar matau priimtus sprendimus, kuriuose aiškinama, kad klubas nebendradarbiavo su LFF. Nors visos mūsų pastangos ir bandymai tiesiog atsimušdavo į sieną.
– Ar federacija jums įvardijo, kas yra tie įtariamieji?
– Klubas gavo elektroninį laišką, kuriame nurodomos sankcijos tiek klubui, tiek įvardytiems futbolininkams.
– Ar ten minimos pavardės jums kokių nors įtarimų šį sezoną buvo sukėlusios?
– Sezonui įsibėgėjus ir bendraujant su įvairiais futbolą stebinčiais žmonėmis, susirgau paranoja, kai kiekviename epizode pradėdavau matyti galimą manipuliavimą. Kiekviena klaida man užduodavo klausimą, ar tikrai čia viskas gerai. Visgi ramindavau save, kad futbolas – klaidų žaidimas. Kitas dalykas – žaidėjų meistriškumas. Mūsų finansinė situacija tokia, kad negalėjome įsigyti tokio lygio futbolininkų, kokius turėjo „Sūduva“ ar Vilniaus „Žalgiris“.
Sezonui įsibėgėjus ir bendraujant su įvairiais futbolą stebinčiais žmonėmis, susirgau paranoja, kai kiekviename epizode pradėdavau matyti galimą manipuliavimą.
Taigi esu įsitikinęs, kad dauguma tų klaidų – meistriškumo stoka, o ne sąmoningas manipuliavimas rezultatais.
Iš tų penkių futbolininkų, kurie minimi tame kontekste, nuoširdžiai abejoju dėl kelių. Mano manymu, jie apkaltinti tikrai nepagrįstai. Vienas žaidėjas išvis buvo tarp tų futbolininkų, kurie labiausiai patvirtino mano lūkesčius. Labai nustebau, kai jo pavardė atsidūrė tame sąraše. Labai noriu tikėti, kad tos išvados buvo padarytos ne šiaip sau piešiant „iš oro“, bet turint pagrįstų įrodymų.
Aš, skirtingai nei LFF, nesu iš tų, kurie grindžia tam tikrus kaltinimus abejonėmis. Gyvename demokratinėje valstybėje, kurioje turėtų galioti nekaltumo prezumpcija.
– Ar turite atsakymą, kaip visa tai įvyko?
– Pateikdamas atsakymą į šitą klausimą, atsakysiu iš keturių ar penkių žmonių girdėta nuomone. Visi jie man pasakė tą patį – priežasties reikia ieškoti kažkur giliau. Kažkas labai nori, kad „Atlanto“ nebūtų. O kas visa tai inicijuoja, galbūt atsakys laikas.
Priežasties reikia ieškoti kažkur giliau. Kažkas labai nori, kad „Atlanto“ nebūtų.
– „Atlantas“ – Antroje lygoje. Ar toks scenarijus yra įmanomas?
– Pradėkime nuo to, kad yra teisinės priemonės, kuriomis klubas pasinaudos. Antra, keista girdėti LFF viršūnių teiginius, kad bet kokiu atveju sprendimai dėl apeliacijos nepasikeis. Tada aš klausiu, ar mes gyvename demokratinėje valstybėje, ar tokioje, kur apeliacinio komiteto sprendimai žinomi iš anksto. Kartais susidaro vaizdas, kad gyvename tam tikroje posovietinės respublikos mentalitetu kvepiančioje šalyje, kur sprendimai „nuleidžiami“ iš viršaus. Keista girdėti vadovų teiginius, jog sprendimai nepasikeis. Tai kam tada apeliacinis komitetas ar tarptautinis sporto arbitražo teismas?
– Ketinate kreiptis į jį, jei LFF sprendimas bus nepalankus?
– Neatmetame tokios galimybės ir labai rimtai ją svarstome. Tai, kas dabar įvyko, aš vadinu paprastai – klubo žlugdymu, kreditorių ir sirgalių ignoravimu. Turime stiprią sirgalių bazę. „Vakarų frontas“, mano nuomone, yra patys ištikimiausi ir labiausiai atsidavę aistruoliai visoje Lietuvoje. Net klubui nedemonstruojant gerų rezultatų jie nenusigręžė nuo komandos, palaikydavo ją išvykų metu bei tikėdavo. Dėl jų šioje situacijoje man ypač skaudu.
Tai, kas dabar įvyko, aš vadinu paprastai – klubo žlugdymu, kreditorių ir sirgalių ignoravimu
– Kaip įsivaizduojate tolesnę įvykių eigą?
– Šį sezoną mačiau kaip pereinamąjį laikotarpį. Įsivaizdavau, kad į kitus metus mes eisime aukštai iškelta galva ir keldamiesi kur kas aukštesnius tikslus. Ši žinia mane pasiekė būnant užsienyje. Mažų mažiausiai tai buvo šokas.
Gaila, kad visa tai buvo daroma tyliai, slapta, atsisakant išklausyti klubo poziciją. Susidaro vaizdas, kad LFF priimtos taisyklės ir nuostatai yra aukščiau už mūsų pamatinius teisės aktus, Konstituciją.
Apmaudu, kad visa tai įvyko po sezono, kurio metu įgyvendinome užsibrėžtus tikslus. Norėjome neiškristi iš A lygos ir tai pasiekėme, norėjome apmažinti skolų kuprą ir šioje vietoje taip pat nuveikėme didžiulį darbą.
