Lietuva FIFA prezidento rinkimuose balsavo už pralaimėjusį princą Ali

LFF prezidentas Julius Kvedaras savo balsą skyrė pralaimėjusiam Jordanijos princui Ali bin Husseinui.

Už penktai kadencijai išrinktą šveicarą Seppą Blaterį pirmajame ture balsavo 133 65-ojo FIFA kongreso dalyviai, už jo konkurentą – 73. Antrojo turo neprireikė – pripažinęs pralaimėjimą, princas Ali paspaudė savo oponentui ranką ir iškėlė baltą vėliavą.

Nors prieš išvykdamas į Šveicariją, LFF vadovas J.Kvedaras dar tiksliai nežinojo, kurį kandidatą palaikys, UEFA narių susirinkime buvo nuspręsta rinktis permainas žadantį princą Ali. Tokį sprendimą palaikė ir LFF.

„Lietuva balsavo taip, kaip buvo nusprendusi Europa, o Europos sprendimą jūs žinote. Daug svarstėme ir diskutavome, tačiau galiausiai apsisprendėme taip. Norėjome, kad Europa būtų kuo labiau vieningesnė“, – pirmadienį prisipažino Lietuvos futbolo federacijos generalinis direktorius Edvinas Eimontas.

– UEFA vadovas Michelis Platini prieš pat balsavimą pareiškė, kad Europa Jordanijos princui skirs mažiausiai 46 balsus. Kaip manote, kiek Senojo žemyno balsų galėjo surinkti S.Blatteris?

– Stengėmės nebalsuoti už vieną ar kitą asmenį. Balsavome už pokyčius, kurie turėtų būti. Manau, kad tikrai buvo šalių, kurios liko prie senos tvarkos. Taip elgtis galėjo dėl to, jog palaiko esamą prezidentą, arba nori išlaikyti dabartinį „status quo“.

– Kas vyko po balsavimo? Galbūt buvo pasitarimų, kaip toliau vyks FIFA ir UEFA bendravimas?

– Pats kongresas truko daugiau nei dešimt valandų, jautėsi tam tikras nuovargis. Nors kažkokio specialaus pasitarimo ir nebuvo, bendraujant su atskirų Europos futbolo federacijų atstovais buvo juntamas nusivylimas, kad rinkimai pasibaigė pralaimėjimu. 

– Po S.Blatterio pergalės pasigirdo užuominų ir apie kraštutinius scenarijus – UEFA išstojimą iš FIFA gretų ir alternatyvaus pasaulio čempionato organizavimą. Ką manote apie tai?

– Kraštutinis scenarijus būtų, jei valstybės įsikištų į FIFA vadovavimą. Mes kalbame apie sporto vystymą. Galime daug kalbėti apie didelę korupciją sporte, tačiau niekas nepaneigs, kad FIFA pasaulio čempionatas yra renginys, kuris lygiuojasi į olimpines žaidynes. Futbolas yra pati populiariausia sporto šaka pasaulyje, todėl dabar visiems opus klausimas yra kaip išeiti iš šios sudėtingos situacijos.

– Kalbėdamas apie aplinkybes, kurios galėtų paralyžiuoti FIFA veiklą, turite omeny teisėsaugos įsikišimą ar politines priemones?

– Ir tokias, ir tokias. Reikia įvertinti ir išanalizuoti išorines grėsmes, kurios galėtų paralyžiuoti organizacijos veiklą. Kol kas labai sunku pasakyti, kaip čia viskas pakryps.

– Kaip vertiname dabartinę FIFA veiklą?

– Jei imant atskirus faktus ir dėliojant, FIFA biudžetas yra pavyzdys. Nuo 2002 metų vien tik solidarumo lėšos skirtos futbolo vystymui išaugo 70 kartų. Šios lėšos yra paskirstomos federacijoms. Komerciškai ši veikla vykdoma tikrai puikiai ir duoda gerus rezultatus. Kas liečia FIFA valdymą, kyla daug klaustukų ir jie turi būti išspręsti. Reforma, kuri prasidėjo 2011-2014 metais, laukto rezultato nedavė. Kokie bus kiti žingsniai, taip pat neaišku. Kalbama, kad gali būti skaidoma organizacija atskiriant rėmimą ir valdymą, tačiau kol kas tai viso labo yra diskusijos.

– Ar FIFA negali imtis atsakomųjų žingsnių prieš Europos valstybes ir sumažinti šio žemyno dalyvių skaičių pasaulio čempionatuose?

– Kol kas pažadas yra išlaikyti dabartinį Europos komandoms skiriamų kvotų skaičių, bet sunku pasakyti kaip bus iš tikrųjų. Pažadai – slidus dalykas.

– Ar prieš rinkimus su Lietuvos futbolo federacija kandidatai buvo užmezgę kontaktą ir prašė paramos balsuojant?

– Buvo bendraujama su visais kandidatais: tiek su Luisu Figo, tiek su princu Ali, tiek  Michaeliu van Praagu. Su dabartiniu prezidentu S.Blatteriu susitikimai taip pat yra gana dažni. Aišku, nėra taip, kad kažkas kažką būtų konkrečiai žadėjęs, tačiau programas išklausėme. Kita vertus, ta FIFA prezidento programa nėra skirta vien tik Europai.