Ernestas Šetkus – 5
Grįžo į rinktinę po pertraukos ir išsigydytos traumos bei vėl gavo kapitono raištį. Mačas vyko taip, kad demonstruoti didelio meistriškumo 37-erių veteranui dažnai neteko. Visgi epizoduose, kuriuose svečiai mušė įvarčius, vartininkas išgelbėti negalėjo – smūgiai buvo per stiprūs ir iš pernelyg artimo atstumo. Tarp virpstų stovint Tel Avivo „Hapoel“ vartininkui lietuviai pralaimėjo trečią sykį iš eilės ir šeštą per septynerius pastaruosius susitikimus, nė karto taip ir neišsaugoję „sausų“ vartų.
Rolandas Baravykas – 3,5
Mačo pradžioje šis žaidėjas lietuvių gretose plaukiojo labiausiai. Pavojingiausias atakas svečiai pradėdavo būtent per dešiniojo Lietuvos rinktinės gynėjo kraštą. Per jį į mūsų vartus smigo ir pirmasis įvartis, kai Rolandas nesugaudė Danelio Sinani, nors reiktų pasakyti, kad kaltinti dėl šio epizodo vien tik šiaulietį nederėtų – ankstesnėje atakos fazėje nemažiau suklydo tiek Edgaras Utkus, tiek Linas Mėgelaitis. 53-ąją minutę atsidūrė laiku ir vietoje baudos aikštelėje ir po Dominyko Barausko perdavimo efektingai smūgiavo krisdamas. Visgi Liuksemburgo vartininkas Anthony Morisas kamuolį atrėmė. Susidaro įspūdis, kad Arvydui Novikovui žaisti tame pačiame krašte su Rolandu nėra lengva, nes pernelyg skiriasi žaidėjų kokybė ir futbolo supratimas. Lietuvos rinktinės treneriai, veikiausiai, neturi kito pasirinkimo. Tiesa, ant atsarginių suolo šįkart buvo paliktas superveteranas Saulius Mikoliūnas, neabejotinai gausiantis šansų kituose šio lango mačuose.
Edgaras Utkus – 4,5
Praėjusiame draugiškame mače su Airija „Cercle Brugge“ gynėjas sužaidė solidų mačą atraminėje zonoje ir buvo geriausias lietuvių gretose. Šį kartą sugrąžintas vėl į gynybos vidurį, tad ir kūrybiškumo buvo stipriai mažiau. 22-ąją minutę po Arvydo Novikovo pakelto kampinio buvo atsidūręs labai pavojingoje situacijoje, bet galva smūgiavo kiek nesėkmingai. Pirmojo kėlinio pabaigoje galva nelabai sėkmingai išmušė kamuolį savo baudos aikštelėje ir būtent nuo šio epizodo prasidėjo Liuksemburgo ataka, po kurios svečiai įmušė pirmą įvartį. Nemažai kaltės Edgarui tenka ir dėl antro praleisto įvarčio. Būtent jis suteikė nemažai laisvės Gersonui Rodriguesui, tad šį pasaugoti bandęs Dominykas Barauskas paliko laisvą kairį kraštą, iš kurio Danelis Sinani ir vėl mušė tiksliai. Kokybė jautėsi, bet tokiuose mačuose su panašaus pajėgumo varžovais lyderystės iš brangiausiai vertinamo rinktinės žaidėjo jau norėtųsi daugiau.
Benas Šatkus – 5
Rinktinės sudėtyje su „Nurnberg“ sistema atsisveikinantis 21-erių gargždiškis sužaidė 11-ąjį mačą. Žaidė ramiai, laimėjo nemažai aukštų kamuolių ir nesunkiais perdavimais pradėjo nemažai lietuvių atakų. Liuksemburgo komandai mušant antrą įvartį nesuspėjo paskui raktinį perdavimą atlikusį Mathiasą Oleseną. Pasaugodavo Edgarą Utkų, kai šis rungtynių pabaigoje vis dažniau eidavo į priekį ir pradėdavo mūsiškių išpuolius.
Dominykas Barauskas – 4
Iš Vilniaus „Riterių“ į Lenkijos „Ekstraklasa“ klubą Mieleco „Stal“ besikeliantis gynėjas gavo vietą starto sudėtyje. Jam tai buvo šeštas mačas su rinktinės marškinėliais. 31-ąją minutę pargriuvęs blokavo Danelio Sinani smūgį, Liuksemburgas prašė baudinio už žaidimą ranka, bet nieko nepešė. Gaudyti savajame krašte tą patį Liuksemburgo puolėją, ypač antrajame kėlinyje, sekėsi labai sunkiai. Antrasis įvartis į mūsų vartus krito, kai Dominykas nubėgo pasaugoti Gersoną Rodriguesą ir savo krašte visiškai paliko laisvą erdvę D.Sinani, kuris meistriškai šiuo momentu pasinaudojo. Puikiai ir labai toli įmetinėjo kamuolį į baudos aikštelę iš užribio. Visgi atakoje D.Barauskas kažko daugiau pasiūlyti negali, o šiuolaikiniam krašto gynėjui tai yra būtina – reti jo bandymai iš kairio krašto pasiųsti kamuolį į baudos aikštelę dažniausiai nutrūkdavo jau ties pirmu varžovu.
Linas Mėgelaitis – 5
Atraminėje zonoje sudarė porą su Vykintu Slivka. Nelengvas mačas fiziškai, nors Linas rinktinėje ir jaučiasi vis komfortabiliau. 26-ąją minutę po eilinio kampinio ir patogiai atšokusio kamuolio atliko puikų galingą smūgį iš už baudos aikštelės, bet kamuolys praskriejo kiek šalia vartų. Pirmojo kėlinio pabaigoje „nesusirinko“ antrojo kamuolio, pralaimėjo dvikovą Liuksemburgo lyderiui Leandro Barreiro ir viskas baigėsi kokybiškai sukonstruota svečių ataka, po kurios į mūsų vartus krito pirmasis įvartis.
Vykintas Slivka – 5
Sunki dvikova. Tvarkytis su fiziškai labai galingu Martinsu Pereira aikštės viduryje buvo nepaprastai sunku. 40-ąją minutę jam pralaimėta dvikova baigėsi labai pavojingu Liuksemburgo išpuoliu, bet, laimei, varžovai smūgiavo virš vartų. 69-ąją minutę turėdamas geltoną kortelę prasižengė prieš varžovų vartininką. Labai norėdamas arbitras galėjo ištraukti dar vieną kortelę, bet to daryti nesiryžo. Neblogas pirmas pusvalandis ir kankinanti likusi valanda – kaip ir visai Lietuvos rinktinei.
Arvydas Novikovas – 6,5
Geriausias Lietuvos futbolininkas sugrįžo į rinktinę ir vėl buvo viena pastebimiausių figūrų. Pastaruosiuose keliuose mačuose „Erzurumspor“ narys pradingdavo iš prožektorių šviesų, o šį kartą vėl buvo ryškus ir matomas. Jo realizuojamos standartinės situacijos šeštadienį buvo tai, ką rimčiausio lietuviai galėjo pasiūlyti. 9-ąją minutę labai pavojingai pasuko kamuolį nuo kampinio vėliavėlės į vartininko aikštelę ir svečiams tik didelių pastangų dėka pavyko apsiginti. Po kelių minučių atliko labai gerą perdavimą puikiai į baudos aikštelę įkirtusiam Justui Lasickui, bet galutinėje atakos fazėje Vykintas Slivka galva smūgiavo nevykusiai. Po pertraukos, kaip ir visai komandai, jau šiek tiek stigo jėgų, tad aktyvumo buvo mažiau.
Justas Lasickas – 7
Geriausias šeimininkų komandos žaidėjas. 5-ąją minutę labai kietai sužaidė prieš Maxime'ą Chanot ir rimtai flirtavo su geltona kortele, bet mačui vadovavęs Davidas Fuxmanas lietuvio pasigailėjo. Mačo pradžioje buvo pats aktyviausias žaidėjas aikštėje – beveik visi lietuvių išpuoliai buvo organizuojami kairiu kraštu, kuriame rungtyniavo Liublianos „Olimpija“ naujokas. Mačo pradžioje jo ir Arvydo Novikovo duetas puikiai jautė vienas kitą. Antrajame kėlinyje keli blyksniai irgi buvo, tačiau iki pertraukos energijos jau buvo išeikvota pernelyg daug.
Paulius Golubickas – 5,5
Užėmė dešimtojo numerio poziciją, nors mačo protokole „Gorica“ saugo pozicija buvo projektruojama kairėje pusėje. Tradiciškai jautėsi ramybė. Paulius moka ir gali žaisti su kamuoliu ir jį palaikyti. Tai ne kartą darė ir šiame mače. 61-ąją minutę smūgiavo po kampinio atšokusį kamuolį, bet virš vartų. Galbūt kiek dažniau galėjo pats imtis iniciatyvos, ką sėkmingai darydavo ankstesniuose mačuose. Individualių Pauliaus reidų šįsyk buvo mažai. 63-ąją minutę vietą aikštėje užleido Nauriui Petkevičiui.
Augustinas Klimavičius – 4
Gal kiek netikėtai, tačiau ir trečią kartą šiais metais buvo įtrauktas į startinę komandos sudėtį, laimėjęs konkurencinę kovą su Karoliu Laukžemiu ir Ignu Kružiku. Trūko agresyvumo, ypač antrajame kėlinyje. Iš vienintelio sudėties puolėjo Valdas Ivanauskas, be abejo, nori daugiau. Iki pertraukos gana sėkmingai pradėdavo lietuvių spaudimą, po kurio varžovai prarado nemažai kamuolių, bet tik tiek... Blankokas mačas, tad 63-ąją minutę vietą užleido komandos draugui Ignui Kružikui.
Ignas Kružikas – 5
63-ąją minutę pakeitė Augustiną Klimavičių. 74-ąją minutę turėjo savą šansą, kai po kampinio atsidūrė labai geroje pozicijoje ir bandė stipriai smūgiuoti iš aštraus kampo. Pataikyti į vartus nepavyko, bet tai buvo vienas pavojingiausių epizodų prie Liuksemburgo vartų per visas rungtynes.
Nauris Petkevičius – 5
63-ąją minutę pakeitė Paulių Golubicką. Debiutas nacionalinėje rinktinėje nebuvo lengvas – Nauris, kaip ir laukta, įėjo labai energingai, bet pernelyg blaškėsi ir sulaukė nemažai Valdo Ivanausko priekaištų. Per savo gautą pusvalandį dar ir spėjo užsidirbti geltoną kortelę, o lietuvių žaidimo pernelyg nepagyvino.
Artūras Dolžnikovas – be įvertinimo
Debiutas rinktinėje. Solidžiai šiemet A lygoje rungtyniaujantis Vilniaus „Riterių“ krašto puolėjas šansą gavo 84-ąją minutę, pakeitęs Vykintą Slivką. Jau per pridėtą laiką užsidirbo geltoną kortelę, nors daugiau kažkuo pasižymėti nespėjo.
Valdas Ivanauskas – 4,5
Nelengva dvikova tiek rinktinei, tiek jos treneriui. Mačas, kuriame kortoms sukritus sėkmingiau, galėjome ištraukti lygiąsias. Bet turbūt tik tiek.
Mačo išvakarėse strategas prarado viruso pakirstą Fiodorą Černychą, o startinėje sudėtyje paliko penkis žaidėjus (R.Baravykas, B.Šatkus, E.Utkus, J.Lasickas ir A.Klimavičius), kurie pradėjo ir pirmus du šių metų mačus.
Pirmas rinktinės pusvalandis buvo solidus – lietuviai ilgiau žaidė su kamuoliu, bandė grasinti varžovų vartams, sėkmingai presingavo priešininkus ir buvo geresnė komanda. Visgi laikui tiksint iniciatyvos svarstyklės vis labiau krypo į Luco Holtzo komandos pusę – paspausti priešininkus jėgų vis labiau trūko ir pajutę laisvę svečiai ėmė vis dažniau išnaudoti savo meistriškumą.
55-erių kaunietis tradiciškai labai emocingai plasnojo šalia šoninės linijos ir neabejotinai yra daugiausiai rungtynių metu nukulniuojantis Lietuvos rinktinės treneris istorijoje.
Puolimą patikėjo Kauno rajono vyrams, bet šie norimo rezultato neatnešė. Bendrai, šiame mače vėl išryškėjo tendencija, kuri buvo akivaizdi ir ankstesnėse V.Ivanausko dvikovose – keisti žaidimo planą, kai įvykiai pradeda klostytis ne pagal mūsų scenarijų, rinktinė nėra pajėgi.
Atliekami keitimai apčiuopiamos naudos duoda mažai – atakų nepagyvina, o dažnai tik įneša sumaištį komandiniuose veiksmuose. Kita vertus, reaguoti kažkaip reikia, nes ištempti visas 90 minučių tiems patiems žaidėjams yra per sunku.
Rungtynių metu priekaištų savo vyrams treneris turi daug. Šeštadienį ne kartą nusivylęs vaizdą aikštėje pavadino „vaikų darželiu“, bet atėjęs į spaudos konferenciją būna kur kas taktiškesnis ir rimtesnių priekaištų savo vyrams neturi.
Tokia taktika gali išlaikyti trenerį poste kuo ilgesnį laiką, tačiau vargu ar priartins Lietuvos rinktinę prie pergalių.
Spaudos konferencijų metu iš stratego taip pat norėtųsi ne bandymų užpudruoti rinktinės vidines problemas, o atvirumo – prieš rungtynes su Liuksemburgu vėl buvo atvejis, kai kalbėdamas apie žaidėjų praradimus V.Ivanauskas iš piršto laužė priežastis, nutylėdamas tikrąją realybę.
