Šaltis.
Išgirdęs klausimą, kokį įspūdį jam paliko Lietuva, kai vasario pradžioje jis nusileido sniegu užverstoje šalyje, kurią tuo metu kaustė dar ir 20 laipsnių šaltis, tai pirmiausia ištarė Makeras Makeris.
Iš Pietų Sudano kilęs, bet Australijoje užaugęs futbolininkas jau apšilo kojas Europoje, kai pusmetį praleido Ispanijoje, bet tik Lietuvoje pirmą kartą susidūrė su tokiu kojas pakertančiu šalčiu.
Tačiau vydamasis futbolininko svajonę į Lietuvą užklydęs M.Makeris šypsosi – į mūsų šalį jis atvyko jau žinodamas, kas jo čia laukia. Ir šaltis jo neišgąsdino, nes per gyvenimą jam jau teko patirti ir keistesnių, ir gerokai baisesnių dalykų.
15min pasakoja neeilinę Makero Makerio gyvenimo istoriją, kurioje persipina karas, futbolas, keisčiausias pasaulio klubas ir artimas ryšys su NBA rungtyniaujančiu broliu.
Bėgo nuo karo
Mažeikiuose nutūpęs afrikietis gimė 1999 metais Rumbeko mieste dabartiniame Pietų Sudane.
„Dabartiniame“, nes prieš du dešimtmečius tokia valstybė pasaulio žemėlapyje dar neegzistavo. Nepriklausomybę pietų sudaniečiams teko išsikovoti kone pusę amžiaus trukusių karinių konfliktų keliu.
Dar 1956-aisiais Sudanas paskelbė nepriklausomybę nuo Egipto, o į naujai atsiradusios valstybės teritoriją įėjo ir Pietų Sudanas. Tačiau pastarasis reikalavo daugiau autonominių teisių, o tai iššaukė karinį konfliktą, kuris truko net 17 metų ir nusinešė apie pusę milijono pietų sudaniečių gyvybių.
1972-aisiais Pietų Sudanas pasiekė savo ir po taikos sudarymo buvo paskelbtas autonominiu regionu Sudano sudėtyje, tačiau taika truko vos daugiau nei dešimtmetį, nes 1983-aisiais kilo antrasis Sudano karas, kuriame Sudano liaudies išlaisvinimo armija kovojo prieš Sudano vyriausybę ir siekė Pietų Sudano nepriklausomybės.
Antrasis Sudano karas buvo dar žiauresnis už pirmąjį. Nors tikslaus aukų skaičiaus nustatyti neįmanoma, skirtinguose šaltiniuose minima, jog per du dešimtmečius žuvo nuo 2 iki 2,5 mln. žmonių. Antrasis Sudano karas laikomas vienu ilgiausių civilinių karų žmonijos istorijoje ir daugiausiai gyvybių nusinešusiu karu pasaulyje nuo Antrojo pasaulio karo laikų.
Žiauriame kare kentėjo ir mažiausieji – į karinius procesus buvo įtraukti net ir dar visai maži 9-10 metų vaikai, jau nekalbant apie paauglius, kurių tūkstančiai žuvo kovos lauke. Šios istorijos herojui pasisekė, kad jis dar buvo per mažas ir netapo vienu iš jų.
„Daug apie karą nežinau, beveik nieko neprisimenu iš tų dienų. Buvo sudėtinga situacija, kaip ir bet kuriame kitame kare. Iš esmės, tai buvo nesutarimas tarp kelių žmonių, valdžios nepasidalinimas. Tačiau tai buvo siaubinga. Tai nebuvo dviejų lygių pusių karas, viena tiesiog žudė kitą“, – 15min pasakojo Makeras Makeris.
Viską šluojantis karas pavertė Pietų Sudano teritoriją kažkuo panašiu į tai, kokia pastaraisiais metais yra Sirija.
Sproginėjantys miestai, jokio saugaus užkampio ir nuolatiniai pabėgėlių srautai – skaičiuojama, kad karo laikotarpiu 5-7 mln. gyventojų turėjusiame Pietų Sudane bent sykį gyvenamosios vietos neteko net apie 4,5 mln. žmonių.
Tarp tokių buvo ir M.Makerio šeima, sugebėjusi ištrūkti ir pabėgti į Australiją karo pabaigoje.
Kartu su trimis broliais, dviem seserimis ir mama mažasis Makeras, dar nelabai ką suprasdamas pats, persikėlė į Perto miestą žaliajame žemyne, kur pradėjo naują gyvenimą.
Tai nebuvo dviejų lygių pusių karas, viena tiesiog žudė kitą.
„Išvykome į Australiją 2004-aisiais, kai man buvo penkeri. Mums pavyko pasprukti nuo karo. Bėgome iš šalies kartu su kitais pabėgėliais“, – pasakoja M.Makeris.
Praėjus vos metams po Makerių šeimos pabėgimo, šūviai Pietų Sudane nutilo – karas baigėsi 2005-aisiais.
Dar po šešerių metų, 2011 m., Pietų Sudanas paskelbė nepriklausomybę nuo Sudano, kai jai pritarė net 98,3 proc. referendume dalyvavusių šalies piliečių. Pačia pirmąja Pietų Sudaną pripažinusia valstybe tapo Sudanas, o po kelių mėnesių, 2011 m. rugsėjo 14 dieną, Pietų Sudano nepriklausomybę pripažino ir Lietuva.
Iki dabar Pietų Sudaną pasaulyje jau pripažino 133 šalys. Ši, beveik 11 mln. gyventojų šiuo metu skaičiuojanti valstybė, laikoma naujausia globaliu mastu pripažinta šalimi pasaulyje. Nors dar iki pernai Pietų Sudanas buvo laikomas kone karo zona, kai dėl valdžios varžantis kelioms skirtingos stovykloms, šioje šalyje netrūko žudynių etniniu pagrindu, gyvybės neteko eilė vietinių žurnalistų.
Situacija išsisprendė tik prieš daugiau nei metus, 2020 m. vasarį, kai priešininkai pagaliau sudėjo ginklus ir susitarė, sudarydami koalicinę vyriausybę.
Karo pabūklams aprimus, dar būdamas vaikas Pietų Sudane apsilankė ir M.Makeris, jau kitomis akimis išvydęs savo gimtąjį kraštą.
„Pirmą kartą su šeima grįžau į Pietų Sudaną 2010 metais. Man buvo 10 ar 11 metų. Man patiko sugrįžti į gimtinę, nors Pietų Sudanas niekuo nesiskyrė nuo kitų Afrikos šalių, kuriose esu buvęs“, – prisimena futbolininkas, nuo tada dar ne sykį lankęs savo gimtinę ir stebėjęs jos pokyčius.
Kilęs iš aukščiausių žmonių tautos
M.Makeris yra ne šiaip sau pietų sudanietis. Jis dar ir dinkas – didžiausios Pietų Sudano diasporos atstovas.
Manoma, kad dinkai yra aukščiausi žmonės planetoje. Nors kai kuriais duomenimis juos lenkia olandai, daugelis šaltinių teigia, kad būtent dinkai yra aukščiausi pasaulyje.
Teigiama, kad vidutinis suaugusio dinko vyro ūgis siekia apie 183 cm, o moters – apie 176 cm. Dinkai pasižymi ir ypač aukštais pavieniais žmonėmis, o kai kuriuos iš jų mes žinome iš krepšinio.
Net ir vienas aukščiausių visų laikų krepšininkų Manute Bolas, 231 cm ūgio milžinas, buvo dinkas. Dabar NBA rungtyniauja ir jo sūnus – 218 cm ūgio Bolas Bolas.
Nors ir ne toks aukštas, bet ne mažiau žinomas ir Luolas Dengas – 206 cm ūgio dinkų atstovas, dukart žaidęs NBA „All-Star“ rungtynėse bei atstovavęs Didžiajai Britanijai 2011 m. Europos čempionate Lietuvoje ir 2012 m. Londono olimpinėse žaidynėse. Beje, dabar L.Dengas – Pietų Sudano krepšinio federacijos prezidentas ir šios šalies rinktinės vyriausiasis treneris.
Milžinų netrūksta ir paties M.Makerio šeimoje. Jo tėčio ūgis 203 cm, mamos – 191 cm, o jo broliai, tapę krepšininkais, išstypo dar labiau – Thonas yra 213, o Maturas 211 cm ūgio. Makeras tarp keturių brolių pagal ūgį yra trečias – 192 cm.
Į Lietuvą atvykęs M.Makeris 15min teigė, kad didžiuojasi savo kilme ir dinkų, aukščiausių pasaulio žmonių, statusu.
„Taip, tikra tiesa, kad dinkai yra aukščiausi pasaulyje. Aš pats didžiuojuosi būdamas dinku. Esu iš ten kilęs, tikrai tą vertinu“, – sakė futbolininkas.
Kaip ir jis, didelė dalis dinkų dabar jau negyvena Pietų Sudane, nes pabėgo per karą. Pasaulyje šiuo metu iš viso priskaičiuojama apie 4,5 mln. dinkų atstovų, o Sudane jie sudaro kiek daugiau nei trečdalį populiacijos – apie 3,5 mln.
Tačiau net ir palikę Pietų Sudaną ir gimtąsias savo vietas, dinkai nepamiršta savo papročių ir kalbos. Makeras taip pat atskleidė, jog tarpusavyje su broliais ir kitais artimaisiais iki šiol bendrauja dinkų tautos kalba arba savotišku dinkų ir anglų kalbų mišiniu.
„Laisvai kalbu dinkų kalba. Ir šeimoje kalbame ta kalba, nors naudojame ir angliškus žodžius. Iš esmės tarpusavyje komunikuojame dinkų ir anglų kalbos mišiniu“, – pasakojo aukščiausių pasaulio žmonių atstovas.
Futbolininkas didžiuojasi ir savu vardu, kuris išvertus iš dinkų kalbos reiškia „baltai juodą bulių“. Tai vienas populiariausių vardų tarp dinkų, kurie pasižymi ir netradiciniu įpročiu dažnai savo vaikus užvadinti vardu, identišku pavardei. Taip atsitiko ir M.Makeriui, ir dabartiniam „Denver Nuggets“ centrui Bolui Bolui, kurio vardas išvertus iš dinkų kalbos reiškia „dvynį“.
Tiesa, pats Makeras paaiškino, jog nors rašosi identiškai, jo vardas ir pavardė tariami skirtingai. Bent jau taip daroma jo šeimoje.
Ir čia dar sykį susilieja dinkų ir anglų kalbos. Savo vardą futbolininkas taria taip, kaip nurodyta dinkų kalbos taisyklėse – „muh-KEHR“, kas sulietuvinus skamba „makiras“ su kirčiu ant „i“. Tuo tarpu pavardę dinkas taria taip, kaip jį vadina anglakalbiai – „meiker“ su kirčiu ant pirmo skiemens. Tad ir sulietuvinus žaidėjo vardas bei pavardė skamba lyg du skirtingi žodžiai – „makiras meikeris“, nors rašosi jie taip pat – Maker Maker.
Pirmoji meilė – futbolas
Persikėlęs į Australiją, Makeras greitai pamilo futbolą.
Lietuvoje nusileidęs afrikietis šiuo sportu užsiėmė jau nuo pirmų dienų Australijoje, o kartu su juo futbolą žaidė ir broliai Thonas bei Maturas.
Šiems vaikystėje išstypus, juos pastebėjo krepšinio treneriai, tačiau M.Makeris liko ištikimas futbolui, kurį žaidžia jau pusantro dešimtmečio.
„Pradžioje visi žaidėme futbolą. Kai jie ūgtelėjo, juos pastebėjo ir jie perėjo į krepšinį, bet aš vaikystėje nebuvau toks aukštas, tad likau futbole“, – prisimena dabar iki 192 cm užaugęs Makeras.
Jo šeima po kurio laiko persikėlė į Melburną, o ten jis pradėjo ir savo profesionalaus futbolininko kelią.
Futbolo pagrindų afrikietis mokėsi „South Melbourne“ komandoje, kurią įkūrė ir kuriai atstovauja Australijos imigrantai.
Atstovavęs jaunimo komandai, pirmąjį šansą jis gavo 2016-aisiais, kai būdamas 17-os ėmė žaisti pagrindinėje „South Melbourne“ komandoje. Joje M.Makeris praleido dvejus metus, po to po sezoną atstovavo „Melbourne Victory“ jaunimo komandai ir „Melbourne Sharks“ klubui.
Vaikystėje apie tai negalvojęs, Mažeikių „Atmosferos“ naujokas teigia galįs tapti profesionaliu žaidėju supratęs tada, kai pateko į vienos geriausių Australijoje „Melbourne Victory“ komandos sistemą.
„Tada supratau, kad turiu talentą žaisti aukščiausiu lygiu“, – sako Makeras.
Visgi jam dar tik pradedant dėti pirmuosius žingsnius futbole, pasaulį sukaustė COVID-19 pandemija ir M.Makeriui teko ieškoti alternatyvios vietos žaisti futbolą.
Australija į pandemiją pažiūrėjo ypač rimtai ir ilgam užsidarė karantine. Išeities ieškojęs ir žaisti troškęs pietų sudanietis ryžosi keliauti į Europą, o gavęs pasiūlymą sutiko persikelti į Ispanijos klubą.
Patirtis keisčiausiame pasaulio klube
„Flat Earth FC“, arba „plokščios žemės futbolo klubas“, – taip vadinasi komanda, kurioje legionieriaus duoną praėjusį rudenį ėmė krimsti Makeras Makeris.
Perskaitėte teisingai – klubas atstovauja vadinamuosius „plokščiažemininkus“, įsitikinusius, kad Žemė – ne apvali, o plokščia kaip blynas.
Manoma, kad tai pirmoji šią idėją atstovaujanti sporto organizacija pasaulyje, o jos „tėvu“ laikomas ispanas Javi Povesas.
Pats buvęs futbolininkas, augęs Madrido „Atletico“ ir „Rayo Vallecano“ klubų jaunimo akademijose bei 2011 m. su Chichoho „Sporting“ ekipa debiutavęs aukščiausiame Ispanijos divizione „La Liga“, J.Povesas karjerą baigė anksti – vos 24-erių.
To priežastimi nebuvo traumos ar kitos priežastys, dėl kurių J.Povesas nebegalėjo žaisti futbolo. Ispanas nustojo žaisti profesionaliai, nes liko nusivylęs „kapitalizmu, naikinančiu futbolą iš vidaus“.
„Kai buvau jaunesnis, žaidžiau iš meilės futbolui, bet kuo labiau supranti, kaip veikia futbolas, tuo labiau prarandi žavesį šiuo sportu“, – yra sakęs ispanas.
Keistu požiūriu į pasaulį J.Povesas pasižymėjo dar rungtyniaudamas. Keliaudamas į rungtynes jis skaitydavo tokius prieštaringai vertinamus veikalus kaip Karlo Markso „Kapitalas“ ar Adolfo Hitlerio „Mano kova“, o taip pat atsisakė atsidaryti banko sąskaitą, nepasitikėdamas žmonėmis, galinčiais spekuliuoti jo pinigais.
Baigęs futbolininko karjerą, J.Povesas pasileido į ilgą kelionę aplink pasaulį, kai jį ėmė neraminti vienas klausimas.
„Jis keliavo aplink pasaulį penkerius metus ir išsikėlė sau klausimą: ar pasaulis plokščias, ar apvalus? Jis man sakė, kad žvelgė į vandenį ir negalėjo rasti atsakymo, kodėl jo paviršius yra lygus, o ne lenktas. Taip jis padarė išvadą, kad Žemė – plokščia. Jis tikino, kad nėra jokių įrodymų, kurie jį įtikintų priešingai“, – apie keistus pokalbius su pirmojo savo klubo Europoje prezidentu pasakojo M.Makeris.
Grįžęs į Madridą J.Povesas apsisprendė vėl nerti į futbolą. Tik šįkart – kaip klubo vadovas. 2016-aisiais jis tapo vienu iš „Mostoles Balompie“ klubo valdytojų, o po kelerių metų visiškai perėmė jo valdymą. Įgavęs galią tą padaryti, J.Povesas pakeitė ir klubo pavadinimą į „Flat Earth FC“ – „plokščios žemės futbolo klubą“.
„Tai – pirmasis futbolo klubas pasaulyje, pasiryžęs atskleisti tiesą apie pasaulį, kuriame gyvename“, – tokią citatą galima rasti „Flat Earth FC“ klubo svetainėje.
Būtent tokioje keistoje komandoje legionieriaus karjerą pradėjo M.Makeris, tačiau jam komandą supančios istorijos ir kalbos rūpėjo mažai. Jaunam 21-erių futbolininkui svarbiausia buvo žaisti.
„Tai – normalus futbolo klubas. Jie suteikė man šansą, tad pamaniau: „Kodėl gi ne?“ Jie žaidžia gero lygio turnyre. Žinote, komandos pavadinimas ir visa kita, susiję su ta komanda, gal ir atrodo keistai ar juokingai, bet viskas, kas man rūpėjo, buvo futbolas“, – sakė Makeras.
Tiesa, jo svajonė vėl reguliariai rungtyniauti taip ir neišsipildė. Pietų sudaniečiui patiko ketvirtosios Ispanijos lygos lygis, bet šią šalį ir greta Madrido įsikūrusį keistą klubą jam teko palikti po to, kai taip ir nepavyko išspręsti vizos problemų.
„Klubo ir čempionato lygis buvo gana neblogas, tačiau negavau vizos per tam tikrą laiką, o be jos negalėjau rungtyniauti. Dėl to turėjau palikti šalį ir išvykti kitur, – 15min pasakojo M.Makeris. – Ispanijos sistema – labai sudėtinga ir viskas ten trunka amžinybę. Jei kažko paklausi, atsakymo gali ir nesulaukti arba jo sulauksi tik praėjus daug laiko. O viską dar apsunkino pandemija, dėl kurios sistema dar labiau sulėtėjo. Ten beprotiška.“
Ispanijoje pažaidęs tik draugiškose rungtynėse ir pasitreniravęs, bet taip ir nedebiutavęs oficialiuose mačuose, M.Makeris nukreipė žvilgsnį į šiaurę. Jau netrukus jis lipo iš lėktuvo Vilniaus oro uoste.
Bet prieš tai Makeras dar kalbėjosi apie Lietuvą ir joje laukiantį šaltį su dviem savo broliais krepšininkais, iš kurių bent vieną žino visi bent kiek NBA lyga besidomintys sirgaliai.
Brolis – NBA talentas, turėjęs tapti naujuoju Gianniu
Thonas Makeris – krepšininkas, turėjęs tapti naujuoju Gianniu Antetokounmpo.
213 cm ūgio ilgšis, kurio ūgis kai kuriuose šaltiniuose nurodomas kaip 216 ar net 218 cm, turi 221 cm ilgio ištiestas rankas ir 2016-aisiais buvo pašauktas 10-uoju šaukimu NBA naujokų biržoje.
Jį pasikvietė ne kas kitas, o po sėkmės su Gianniu visus ilgarankius bokštus ėmę medžioti „Milwaukee Bucks“. Th.Makeris buvo svarbiausias jų projektas, turėjęs po kelerių metų virsti Robinu graikiškajam „elnių“ Betmenui.
Atrodė, kad Th.Makeris turėjo viską, ko reikia šiuolaikiniam aukštaūgiui: ilgas rankas, įspūdingas fizines savybes, greitį, neblogą šuolį ir net metimą iš toliau.
Tačiau NBA lygos sensacija jam tapti taip ir nepavyko. Milvokis Th.Makeriu tikėjo beveik trejus metus, tačiau aukštesnių nei 5 taškų ir 3,2 atkovoto kamuolio vidurkių nepasiekęs centras galiausiai buvo iškeistas į Detroitą.
Tiesa, NBA svajonės jis vaikosi iki šiol. Po dvejų metų „Detroit Pistons“ gretose, šiemet Th.Makeris atstovauja „Cleveland Cavaliers“, tačiau Ohajo valstijoje atlieka tik epizodinį vaidmenį – aštuoneriose rungtynėse, kuriose žaidė, per 9,5 minutės jis rinko po 3,8 taško.
Nepaisant neišpildytų lūkesčių, Lietuvoje nutūpęs Makeras Makeris palaiko garsųjį brolį ir tiki, kad jis dar sugrįš ant aukščiausios scenos. O su Thonu jis jau kalbėjosi ir atvykęs į Lietuvą.
„Dažnai kalbamės su Thonu. Jis labai mane palaiko, kalbamės su juo apie viską. Apie Lietuvą jam kol kas daug nepapasakojau, bet jis pats šiek tiek žino, jis žino, kad tai krepšinio šalis, yra žaidęs prieš Lietuvos krepšininkus. Be abejo, žino, kad čia šalta. Jis ne sykį lankėsi Europoje dar vidurinės mokyklos laikais“, – pasakojo Mažeikių komandos naujokas.
Pats Makeras atskleidė besidomintis krepšiniu ir žinąs, kokia svarbi ši sporto šaka Lietuvoje. NBA lygoje jis yra nuoširdžiausias vienos komandos gerbėjas – tos, kurioje tuo metu žaidžia jo brolis.
Beje, krepšinį žaidžia ir daugiau jo artimųjų – brolis Maturas ir pusbrolis Makuras. 211 cm ūgio Makuras šiuo metu vis dar rungtyniauja koledže. Pernai šis 20-metis jau buvo pateikęs paraišką dalyvauti NBA naujokų biržoje, bet ją atsiėmė, pratęsdamas karjerą „Howard Bison“ koledžo komandoje JAV sostinėje Vašingtone. Prieš pasirinkdamas ją, Makuras turėjo pasiūlymų ir iš žymių UCLA bei Kentukio universitetų, o ir šiuo metu yra laikomas vienu perspektyviausių savo kartos vidurio puolėjų.
Taip pat 211 cm ūgio Makero brolis Maturas taip pat buvo laikomas perspektyviu žaidėju, tačiau savo pavardės 2018 m. naujokų biržoje neišgirdo ir pradėjo karjerą Europoje – žaidė „Union Neuchatel“ klube Šveicarijoje ir „Zlatorog Laško“ ekipoje Slovėnijoje.
„Mano brolis Maturas žaidė Slovėnijoje, tad jis man jau seniau papasakojo apie Europą. Apie Lietuvą man nepasakojo, bet įspėjo, kad bus šalta ir kad tam pasiruoščiau“, – sakė M.Makeris.
Jis pripažino Mažeikiuose dar nesusidūręs su krepšininkais ar lietuvių meile krepšiniui, bet viliasi, kad vos pasibaigus pandemijai galės nuvykti pasižiūrėti rungtynių į kitą miestą.
„Žinau, kad Lietuva yra krepšinio šalis, bet šiame mieste to dar nepajaučiau. Bet labai norėčiau nuvykti pasižiūrėti rungtynių, išvysti kokiu lygiu čia žaidžiama. Būtų labai įdomu“, – sakė Makeras.
Į Lietuvą – per pažįstamą agentą
Šeštadienį M.Makeris jau sužaidė pirmąsias oficialias rungtynes Lietuvoje, kai Pirmos lygos starte su komanda viešėjo Vilniuje ir rungtyniavo prieš BFA komandą ir įmušė pirmą savo įvartį.
Paklausus, kaip atsidūrė Lietuvoje, Makeras užsiminė apie agentą, parekomendavusį jį Lietuvos ekipoms.
„Mano senas pažįstamas agentas iš Australijos pažinojo keletą žmonių iš Lietuvos ir taip aš atsiradau čia. Jis pasiūlė mane kelioms komandoms, o „Atmosfera“ manimi susidomėjo. Kadangi Ispanijoje nežaidžiau, nusprendžiau atvykti čia, nes labai norėjau rungtyniauti“, – pasakojo futbolininkas.
Vos atvykęs į mūsų šalį Makeras skubėjo ne į Mažeikius, o į kitą Vakarų Lietuvos miestą Gargždus. Norėdamas įsitvirtinti A lygoje, M.Makeris dalyvavo „Bangos“ peržiūroje, tačiau Gargžduose neužsiliko.
„Pirmiausia atvykęs į Lietuvą išvykau į Gargždus. Jie pasiūlė man sužaisti dvejose draugiškose rungtynėse, kad treneris mane įvertintų, bet galiausiai negalėjau pasilikti, nes jų legionierių ne iš Europos Sąjungos šalių limitas buvo užpildytas. Tuomet išvykau į „Atmosferą“, kuri pirmoji manimi ir susidomėjo, kai buvau Ispanijoje“, – aiškino pietų sudanietis.
Po kelių savaičių Gargžduose išvykęs į už 100 km šiauriau esančius Mažeikius M.Makeris vis dar bando apsiprasti ne tik su lietuviško futbolo ypatybėmis, bet ir su žvarbiu oru bei jo vertinimo mastais mažyčiu miesteliu (Mažeikiuose gyvena 32,5 tūkst. gyventojų).
„Šaltis. Labai šalta. Tai vienintelis dalykas, apie kurį galvojau, – prisiminęs akimirką, kai išlipo iš lėktuvo, sakė M.Makeris. – Bet Mažeikiuose man patinka. Tai didesnis miestas už Gargždus, bet, žinoma, vis tiek tai mažytis miestas palyginus su vietomis, kuriose esu gyvenęs. Tačiau nepasakyčiau, kad mane čia kažkas šokiravo ar labai nustebino. Esu buvęs daugybėje vietų, tad išskyrus šaltį, daugiau manęs čia nelabai kas nustebino.“
Kalbai pasisukus apie futbolą, M.Makeris įvardijo pagrindinį savo tikslą, kurį išsikėlė atvykęs į Lietuvą.
„Dabar mano tikslas – patekti į aukščiausią lygą“, – atskleidė žaidėjas.
Jei tęs tai, ką pradėjo atvykęs į Lietuvą, Makeras neturėtų užtrukti, kol apsivilks kažkurios A lygos komandos aprangą.
15min kalbintų su legionieriumi susidūrusių žaidėjų teigimu, tai techniškas, gerai kamuolį valdantis ir solidus žaidėjas, galintis nustebinti Pirmos lygos kovose.
Savo klasę M.Makeris jau įrodė ir debiutuodamas Pirmoje lygoje, kai galingu smūgiu išvalė voratinklius Vilniaus BFA ekipos vartų kampe ir pelnė pirmąjį „Atmosferos“ sezono įvartį, atvesdamas savo komandą į pergalę 2:0.
Pats futbolininkas save apibūdino kaip „box-to-box“ žaidėją – vidurio saugą, dirbantį ir puolime, ir gynyboje, vadinamąjį aštuntąjį numerį.
O paklaustas apie tai, kur futbolo lygis aukštesnis – Gargžduose ir Mažeikiuose ar Ispanijos ketvirtoje lygoje, truputį pagalvojęs M.Makeris nuoširdžiai atsakė.
„Lygis čia neblogas, tačiau vis tiek sakyčiau, kad Ispanijoje jis buvo aukštesnis“, – sakė „Atmosferos“ naujokas.
Rinktinės svajonės
Be patekimo į aukštesnį lygį, M.Makeris turi ir dar vieną svajonę, susijusią su futbolu. Saugas trokšta kada nors žaisti viename iš didžiųjų rinktinių futbolo turnyrų.
Dalį svajonės Makeras jau išpildė prieš dvejus metus, kai pirmą kartą buvo pakviestas į Pietų Sudano rinktinę. Gavęs kvietimą iš vieno naujausių FIFA narių komandos, jis net nesudvejojo ir atvyko į rinktinės stovyklą.
„Pasirinkau Pietų Sudaną, nes tai buvo pirmoji rinktinė, kuri mane pakvietė. O kai gauni tokį pakvietimą, negali atsisakyti. Australijoje, kad gautum tą pakvietimą, turi žaisti aukštu lygiu pagrindinėje lygoje, tad tą padaryti sunkiau“, – aiškino abiem šalims galėjęs atstovauti žaidėjas.
Išgirdęs klausimą, ką būtų rinkęsis – Pietų Sudaną ar Australiją, jei turėtų tokį pasirinkimą, M.Makeris taip pat nedvejojo.
„Jei būčiau turėjęs pasirinkimą, vis tiek būčiau pasirinkęs Pietų Sudaną. Tai – mano šalis. Nors jaučiuosi abiejų šalių piliečiu – esu ir australas, ir pietų sudanietis. Esu iš Pietų Sudano, ten gimiau, bet Australijoje gyvenau praktiškai visą gyvenimą“, – sakė Makeras, kurio šeima šiuo metu gyvena antrame pagal dydį Australijos mieste Melburne.
Įdomu tai, kad Makero brolis Thonas pasielgė kitaip. Prieš šešerius metus, kai ėmė svarstyti, kuriai rinktinei atstovauti, Pietų Sudanas krepšinio komandos dar neturėjo, tad Thonas, sulaukęs ir kanadiečių kvietimo, apsivilko Australijos rinktinės aprangą ir su ja jau žaidė pasaulio čempionato atrankos varžybose prieš kelerius metus.
Sužaidęs dvejas rungtynes Pietų Sudano rinktinėje, dabar M.Makeris į rinktinę nebėra kviečiamas, o pagrindinė to priežastis – žaidybinio laiko stygius.
Bet Lietuvoje rungtyniaujantis saugas įdėmiai seka tautiečių pasirodymus tarptautinėse varžybose.
M.Makeris krykštavo lapkričio 16-ąją, kai Pietų Sudanas namuose 1:0 nugalėjo Ugandą Afrikos Nacijų taurės atrankos rungtynių ir išsaugojo šansus patekti į svarbiausią žemyno turnyrą.
Svarbiausios kovos pietų sudaniečių kaip tik laukia šio mėnesio pabaigoje, kai jie grumsis su Malavio ir Burkina Faso komandomis, o norėdami išsaugoti šansus patekti į pagrindinį turnyrą, privalės įveikti abu varžovus.
Ryšį su kitais Pietų Sudano futbolininkais palaikantis Makeras neseniai sužinojo ir svarbią naujieną – jo šalies komanda gavo kvietimą dalyvauti FIFA Arabų pasaulio taurėje.
Lapkritį ir gruodį Katare vyksiantis čempionatas bus tarsi įžanga prieš 2022 m. tuo pačiu metu toje pačioje vietoje vyksiančias pasaulio pirmenybes, o pietų sudaniečiai bus viena iš 24 turnyre dalyvausiančių komandų.
Tik prieš devynerius metus į FIFA priimtam ir viena naujausių pasaulio rinktinių laikomam Pietų Sudanui tai bus pirmoji proga pademonstruoti savo gebėjimus stebint šimtams milijonų futbolo sirgalių akių.
„Tai bus pirmas didelis žingsnis, ypač, jei nepateksime į Afrikos čempionatą. Visa šalis labai laukia to turnyro“, – sakė M.Makeris.
Dinkas tikisi, kad ateityje galės ne tik stebėti tokius turnyrus kaip žiūrovas, bet ir pats juose dalyvauti. O kelią link to jis pradeda Lietuvoje, kur gaudamas žaidybinio laiko Makeras tikisi atkreipti ne tik stambesnių klubų, bet ir Pietų Sudano rinktinės vyriausiojo trenerio dėmesį.
