Iš Tauragės kilusio prieštaringos reputacijos verslininko kojos vis dažniau mindo Lietuvos futbolo federacijos (LFF) būstinės Liepkalnio gatvėje slenkstį.
Pernai tapęs Tauragės apskrities futbolo federacijos prezidentu ir patekęs į LFF Vykdomąjį komitetą, A.Pukelis vis aktyviau sprendžia svarbiausius šalies futbolo klausimus.
„Jis vienas aktyvesnių Vykdomojo komiteto narių. Palyginti neseniai įsiliejo į komiteto veiklą, todėl turi daug minčių, daug nuomonių“, – sakė LFF generalinis sekretorius Nerijus Dunauskas.
Jis vienas aktyvesnių Vykdomojo komiteto narių. Palyginti neseniai įsiliejo, todėl turi daug minčių, daug nuomonių.
Dabar A.Pukelis turi ne tik minčių, bet ir pareigų.
Jo pasiūlymu praėjusį mėnesį įkurtas LFF ekonomikos ir finansų komitetas, kuriame A.Pukelis yra vienas iš trijų narių.
Septynias nekilnojamojo turto, transporto, logistikos, mašinų ir žuvies pramonės įmones valdantis verslininkas rugsėjį tapo ir federacijos įkurtos UAB „Stadionas“ valdybos pirmininku.
„Aš nežinau, ar mano įtaka auga, – 15min sakė A.Pukelis. – Nenoriu dominuoti. Esu verslo žmogus ir pajamų negaunu bei negausiu futbole. Aš dedu į futbolą savo asmenines lėšas ir kartais gaila, kad kažkas sako, kad ateina įtartinos reputacijos žmogus. Aš atėjau daryti gerų dalykų.“
Tikisi paversti stadioną pelningu
A.Pukelis nusiteikęs padaryti ryžtingų žingsnių abiejose jam patikėtose federacijos srityse.
Skaičiuodamas federacijos biudžetą, kuriame sukasi apie 7 mln. eurų, o didžioji dalis atkeliauja iš Europos ir pasaulio futbolą valdančių UEFA ir FIFA struktūrų, A.Pukelis nori aiškesnio programų – šakinių asociacijų, vaikų ir apskričių – finansinio pagrindimo.
„Ko nebuvo, bet tikrai bus – tai visų federacijos programų biudžetavimas. Patvirtintų programų reikės laikytis labai griežtai, – sakė A.Pukelis. – Anksčiau finansuodavome, bet nežinodavome iš kur.
Kol kas nežinau, koks yra šioms programoms iš UEFA atkeliaujantis finansų srautas, bet mes turime sukurti rezervo fondą, iš kurio galėtume pasisemti bet kuriai sričiai. Iki šiol rezervinių pinigų nebuvo, nors galėtume iki 500 tūkst. eurų per metus sutaupyti ir paskui skirti juos, pavyzdžiui, stadionų plėtrai ar sporto inventoriui pirkti.“
Kitas A.Pukelio uždavinys susietas su Vilniuje esančiu LFF stadionu, kuriame pastaraisiais metais namų rungtynes žaidžia ne tik Lietuvos nacionalinė rinktinė, bet ir Vilniaus „Žalgirio“ ir „Trakų“ klubai. LFF stadiono aikštės nuomojamos ir mėgėjiškoms komandoms, ir verslo turnyrams.
Šio LFF ilgalaikio turto kaina yra 6–8 mln. eurų ir jis atneša apie 110 tūkst. eurų nuostolį kasmet, tai yra nesąmonė.
„Šio LFF ilgalaikio turto kaina yra 6–8 mln. eurų ir jis atneša apie 110 tūkst. eurų nuostolį kasmet, tai yra nesąmonė. Vadinasi, tvarkoma neūkiškai, nors Vilniuje yra futbolo aikščių trūkumas.
Taip pat ir su Kauno akademija. Tokioje vietoje esantis aikštynas negali būti nuostolingas. Jis turi būti pelningas. Mano prioritetas: stadionas turi nešti pelną federacijai.“
A.Pukelio nuomone, paversti stadioną pelningu nebus sunku.
„Viskas paprasta – reikėtų peržiūrėti darbuotojų sąrašą, įvertinti sąnaudas, peržiūrėti rinkodaros ir nuomos kainas. Tada ateis pelnas, aš net neabejoju“, – sakė naujasis „UAB Stadionas“ valdybos pirmininkas ir pridūrė, jog gali tekti peržiūrėti ir „Žalgirio“ bei „Trakų“ klubų mokamus nuomos įkainius.
Paradui vadovauja kelios grupės
A.Pukelis jau apšilo kojas LFF Vykdomajame komitete, kuris, pagal naujus įstatus, turi svarbiausius įgaliojimus sprendžiant šalies futbolo klausimus. 20 asmenų, vadovaujančių apskritims ir šakinėms asociacijoms, turi didesnes galias nei LFF prezidentas, kuriuo praėjusį mėnesį be konkurencijos buvo išrinktas Tomas Danilevičius.
15min šaltinių teigimu, šios dvi dešimtys žmonių yra susiskaldžiusios į tris grupes.
Dvi jų sudaro kauniečiai. Vienoje įtakingiausiu laikomas Techninio vystymosi asociacijos prezidentas Stasys Stankus, kitoje svarbiausias žodis priklauso federacijos partnerės „Hummel“ aprangos bendrovės savininkams Artūrui Krukiui (Moterų futbolo asociacijos prezidentas) ir Vidmantui Butkevičiui (Salės futbolo asociacijos prezidentas).
Trečiai grupei priklauso A.Pukelis ir dar kelių apskričių futbolo federacijų vadovai.
Šios grupės susivienijo, kai praėjusią gegužę iš LFF prezidento posto vertė ekonomistą Edviną Eimontą, bet paskui suskilo.
„Kauno grupės įprastai susitaria, kai reikia susitarti dėl finansinių klausimų. Bet A.Pukelio grupė yra kiek nustumta į šalį, nes jis drumsčia vandenį“, – pasakojo federacijos užkulisius žinantis asmuo.
Pats A.Pukelis povandeninių srovių nesureikšmino. „Grupės turi įvairių nuomonių, vieną ar kitą interesą, bet jei bus logiškas mano pasiūlymas, nemanau, kad toks būtų sutinkamas priešiškai, – sakė Tauragės apskrities futbolo federacijos vadovas. – Vėjų buvo ir bus. Kaip ir elitinėje politikoje.“
Prabilo kunigo žodžiais
LFF generalinis sekretorius N.Dunauskas teigė, kad A.Pukelis jau pateikė pasiūlymų ir dėl federacijos Etikos kodekso – kelių lapų rinkinio, skirto federacijos darbuotojams ir Vykdomojo komiteto nariams.
Tačiau nėra didelė paslaptis, jog A.Pukelio biografijoje yra užfiksuota faktų, kurie nepatektų į įprastą etikos kodeksą.
Praeityje jis buvo siejamas su kriminaliniu pasauliu, kuriame įsitvirtino Šviniaus pravarde. A.Pukeliui ne kartą buvo pareikšti įtarimai dėl turto prievartavimo ir smurtinių veikų, jam teko pasėdėti areštinėje ir dėl įtarimų pinigų plovimu.
Jis buvo teisiamas dėl 2014 metų lapkritį Kaune įvykusio incidento, kai grupė vyrų prievarta įkišo E.Daktarą į „Mercedes-Benz“ bagažinę ir išvežė į užmiestį.
Ten garsaus mafijos vadeivos sūnui buvo sulaužytas delnikaulis, nuskelti keturi dantys, praskelta kakta, padarytos kraujosruvos paakiuose ir ausyse bei traumuotos kojos – tuo metu buvo kalbėta, jog tai buvo atkirtis E.Daktarui už tai, jog šis įžeidė A.Pukelio žmoną per Džordanos Butkutės koncertą „Žalgirio“ arenoje. Iš pradžių padavęs A.Pukelį į teismą, galiausiai E.Daktaras atsiėmė pretenzijas.
A.Pukelis mano, kad jo praeities nuotykiai ir prieštaringa reputacija negriauna futbolo federacijos įvaizdžio.
„Na ir kas tie skandalai? – perklausė A.Pukelis. – Ar jie susieti su plėšimu ar vagystėmis? Ar jūs savo žmonos neužstotumėte? Gal kitaip pasielgtumėte?
Šiandien aš sumoku tiek mokesčių, išlaikau tiek žmonių, jaučiu socialinę atsakomybę. O apie mane komentuoja, kad esu blogas žmogus. Paklauskite, kiek jie yra padarę.
Nenoriu, kad apie mane komentuotų tokie, kurie gyvena ar gyveno iš federacijos anksčiau. Jūsų kolega Andrius Tapinas komentuoja mano reputaciją, nors jis pats ir jo buvusi žmona dirbo federacijai ir iš jos gaudavo užmokesčius.
Galiu pacituoti vieno gerbiamo kunigo žodžius: „Jei nenori padaryti nieko blogo, tai nedaryk nieko gera.“
Aš nesiekiu prezidento posto, nesiekiu papildomų pragyvenimo pajamų. Vadovauju įmonėms, kurioje dirba per 700 žmonių.
Jūs neduodate žmonėms dirbti, bet kritikuojate iš karto. Geriau pasidomėkite tais skaidruoliais. Aš galiu pacituoti vieno gerbiamo kunigo žodžius: „Jei Lietuvoje nenori padaryti nieko blogo, tai nedaryk nieko gera.“
Reputacijos klausimas yra slidus. Jūs neapibrėžtumėte, kas yra prieštaringa reputacija. Šiandien galėčiau parodyti pažymą iš Vidaus reikalų ministerijos statistikos departamento, kad esu neteistas žmogus.
Aš suprantu, kad visuomenės bausmė yra ilgesnė nei pats įstatymas. Bet sovietinę nomenklatūrą reikia keisti. Šiandien turėtume kitaip žiūrėti į žmones.“
Įvaizdis gali kelti klausimų rėmėjams
LFF ir anksčiau svarų žodį turėdavo asmenys, kurių reputacija, kaip sako A.Pukelis, yra slidus klausimas.
Nuo pat Vytauto Dirmeikio, kuris federacijai vadovavo prieš du dešimtmečius ir turėjo rimtą palydą, nuo kurios atstovų smūgių pats buvo nukentėjęs iki kraujo viename skrydyje lėktuvu iš Lietuvos rinktinės išvykos mačo.
2012 metais futbolo bendruomenė išsirinko prezidentu prieš tai 12 metų generaliniu sekretoriumi dirbusį Julių Kvedarą, kuris nesikratė ryšių su H.Daktaru.
„Bendras federacijos įvaizdis šiandien nėra geras, bet visi kartu jį galime pagerinti“, – teigė N.Dunauskas.
Ar įvaizdį galėtų pagerinti A.Pukelis?
„Visi turime prisidėti prie to“, – pakartojo N.Dunauskas.
Komunikacijos konsultantas Tomas Ganusauskas mano, kad tai padaryti futbolo federacijai nebus paprasta.
„Yra keli svarbūs aspektai. Jei žvelgtume iš vidinės federacijos pusės, labai abejoju, ar tokių žmonių vadovavimas yra grįstas šiuolaikiškais vadybos principais. – sakė T.Ganusauskas. – Žvelgiant iš šalies, gali būti didelių problemų dėl rėmėjų pritraukimo ar išlaikymo, nes tokių žmonių reputacija staiga tampa visos organizacijos reputacijos dalimi.
Galbūt pritraukiama kitų finansų, bet normalus verslas į visa tai atsižvelgia, kai sprendžia, ar verta bendradarbiauti. Dar federacijai vadovaujant J.Kvedarui buvo kompanijų, kurios atsitraukė nuo rėmimo. Jei būčiau verslininkas, rimtai pagalvočiau, ar norėčiau prisidėti prie savitos publikos ir su ja susieti savo įvaizdį.
Be to, esu tikras, kad yra žmonių, kurie serga futbolu ir norėtų bei galėtų vienaip ar kitaip prisidėti prie jo plėtros, bet juos turėtų stabdyti tokie asmenys.
Yra žmonių, kurie serga futbolu ir norėtų bei galėtų vienaip ar kitaip prisidėti prie jo plėtros, bet juos turėtų stabdyti tokie asmenys.
Edvino Eimonto pavyzdys rodo, kad pabandęs pajudinti visą sistemą, gali greitai būti patrauktas į pavėsį.“
Komunikacijos specialisto nuomone, neslopstantis Lietuvos futbolą valdančių žmonių noras pritraukti neaiškios reputacijos asmenis ir suteikti jiems aukštus postus yra keistas, bet tuo pat metu savo logiką turintis reiškinys.
„Jei žvelgtume iš globalios pusės, futbolas yra pop reiškinys, masėms skirta pramoga. Europoje į stadionus susirenka dešimtys tūkstančių žmonių, – kalbėjo T.Ganusauskas. – Visgi mes paversti šio nuostabaus žaidimo normalia pramoga lyg ir nenorime, čia labiau rūpinamasi, kaip prieiti prie UEFA pinigų. Taip ir gimsta uždaros sistemos, kuriose visi vieni kitiems tampa labai patogūs.“
