Jei vis dar svarstote, kad savaitgalį būtų įdomu aplankyti dažais dar kvepiantį S.Dariaus ir S.Girėno stadioną, galite nebesivarginti. Trečiadienį bilietų pardavimo kasose oficialiai įsižiebė „išparduota“.
„Taip, visi bilietai parduoti“, – kalbėdamas su 15min džiaugėsi Lietuvos futbolo federacijos (LFF) generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius.
Kaip 15min informavo LFF, iš viso parduota 10 670 bilietų.
„Nebent Vilniaus „Žalgiris“ nepasinaudotų visomis savo rezervacijomis, tuomet į prekybą galėtų sugrįžti keli šimtai“, – pridūrė E.Stankevičius.
Vilniaus „Žalgirio“ sirgalių tribūnoje likusios 235 laisvos vietos. Jos, jei iki tam tikro laiko nebus išpirktos, dar bus paleistos į bendrą prekybą.
Nemokamai stebės keli tūkstančiai
Po rekonstrukcijos S.Darius ir S.Girėno stadiono tribūnos nuo 9,5 tūkst. vietų išsipūtė iki 15 tūkst. Visas jas uždengė stogas.
Tiesa, LFF taurės finale visos įmanomos vietos nebus užpildytos.
Futbolo bendruomenės užkulisiuose kilo nepasitenkinimas, kad bilietus teko įsigyti ir LFF taurės finalo dalyvių šeimos nariams. Neva stengtasi išdalinti kuo mažiau kvietimų, nes turėdamas jį žmogus gali stadione nepasirodyti, o įsigijęs bilietą – tikrai ateis: šventės proga norima išvysti pilnas tribūnas.
Kiek gi kvietimų išdalinta?
Kaip 15min teigė LFF atstovai, savivaldybės VIP kvietimų numatyta 1100, LFF kvietimų – 672.
Finale žaisiančioms komandoms skirta 60 bilietų.
Organizuojant šou, teko numatyti ir technines vietas tribūnose, kurios nebuvo paleistos į prekybą. Tokių vietų – 2290.
„Oficialiai parduotų bilietų yra daugiau nei 10,5 tūkst. Šiek tiek daugiau nei 2 tūkst. vietų išsimes dėl scenų, statomų iš abiejų galų. Ir turėsime vadinamąjį miesto priimamąjį, mero kviečiamus VIP‘us (labai svarbius asmenis, – past.)“, – skaičiavo E.Stankevičius.
Pigiausi bilietai – 13 eurų
Iki taurės finalo, kuriame sekmadienį susitiks šalies čempionas Vilniaus „Žalgiris“ ir antrą vietą A lygoje užimantis Kauno r. „Hegelmann“ klubas, lieka dar keturios dienos.
Bilietų prekyba į LFF taurės finalą startavo lygiai prieš savaitę. Pigiausi kainavo 13 eurų, brangiausi – 31.
Taikoma dinaminė kainodara – kainos kyla pardavus tam tikrą kiekį bilietų.
Tas pats bilietas, kaip pabrėžia organizatoriai, galioja kartu ir į rungtynes, ir į koncertą.
Parduoti visų bilietų nesutrukdė ir kilęs neįgaliųjų diskriminacijos skandalas. Pastariesiems, net ir su nuolaida, bilietai iš pradžių kainavo brangiau, nei pigiausi įmanomi. Po viešo pasipiktinimo ši kainodara greitai buvo pakeista.
„Kadangi renginys bendras su savivaldybe, stadiono nuomos kaina simbolinė. LFF nėra stadiono valdytoja, tad kaštų tikrai nežinome“, – toks atsakymas gautas, paklausus, kiek LFF sumokės savivaldybei už stadiono nuomą taurės finalo rungtynėms.
Laukia ir koncertas
Žiūrovai į naują areną viliojami ne tik futbolu, bet ir stadiono atidarymo šou. Susirinkusiems koncertuos kone visas Lietuvos popscenos žvaigždynas.
Daugiatūkstantinę publiką pasveikins Marijonas Mikutavičius, Jovani, Justinas Jarutis, Jessica Shy, „The Roop“, Leon Somov, Saulius Prūsaitis ir Iglė, Vidas Bareikis, „8 kambarys“ bei „Ritmas kitaip“.
Šventė S.Dariaus ir S.Girėno stadione prasidės 17 valandą. Durys atveriamos likus 1,5 valandos iki šventės pradžios – 15.30 valandos.
Į stadiono atidarymo šventę Kauno miesto savivaldybė kvietė ir klaipėdiškius bei vilniečius, erzinančią reklamą tyčia nusipirkusi ant Šeškinės kalno sostinėje, kur jau 35-erius metus tęsiasi Nacionalinio stadiono statybos.
Nesitikėjo tokio ažiotažo
Suprasti akimirksniu: kiek žiūrovų bus stadione?
- Parduoti bilietai – 10670
- Kauno miesto savivaldybės VIP kvietimai – 1100
- LFF kvietimai – 672
- Kvietimai komandoms – 60
- Dėl šou dalies neparduodamos vietos – 2290
- Rezervacija Vilniaus „Žalgirio“ sirgaliams – 235
- Iš viso stadione laukiama 12,7 tūkst. žiūrovų
Vienas LFF vadovų neslėpė, kad nesitikėjo taip greitai parduoti visų bilietų į taurės finalą, kuris pastaraisiais metais tokio dėmesio toli gražu nesulaukdavo.
„Tiesą sakant, tikėjomės, kad bus kokie 7–8 tūkst., bet norėjome, kad stadionas būtų pilnas. Dėl to ir tokią kainodarą, programą su Kauno miestu susidėliojome. Pats esu iš Kauno, žinau, kad kauniečiai myli sportą ir į jį eina. Plius, tai Lietuvos centras, gali suvažiuoti visi iš visur.
Tiek metų apie tą stadioną kalbėta, pagaliau kažką panašaus turime. Tikėjomės, kad gali (išpirkti bilietus), bet tikrai nustebino, kaip greitai tai įvyko. Vien per pirmą dieną pardavėme 5 tūkstančius. Ažiotažas tikrai didelis. Galime palyginti su rinktinės rungtynėmis, kur tokio susidomėjimo tikrai nėra“, – teigė LFF gen. sekretorius.
Žinoma, didžioji dalis žiūrovų sekmadienį pirmiausia trauks apžiūrėti naujojo statinio.
Per pastaruosius 5-erius metus LFF taurės finaluose žiūrovų skaičius nė sykio nesiekė net 2 tūkstančių (užpernai dėl pandemijos taikyti apribojimai).
Suprasti akimirksniu: žiūrovai LFF taurės finaluose
- 2021 m. Šiauliuose – 1112, Vilniaus „Žalgiris“ – „Panevėžys“ 5:1
- 2020 m. Panevėžyje – 1000*, „Panevėžys“ – Marijampolės „Sūduva“ 6:5 (po baudinių)
- 2019 m. Utenoje – 1837, Marijampolės „Sūduva“ – Gargždų „Banga“ 4:0
- 2018 m. Alytuje – 1732, Vilniaus „Žalgiris“ – Kauno „Stumbras“ 3:0
- 2017 m. Panevėžyje – 1478, Kauno „Stumbras“ – Vilniaus „Žalgiris“ 1:0
Dar seniau Lietuvoje į futbolo rungtynes buvo susirinkę daugiau nei 10 tūkst. žiūrovų. Paskutinį sykį tai nutiko legendiniame Vilniaus „Žalgirio“ stadione, nugriautame 2016-aisiais.
Skirtingais duomenimis, iki 15 tūkst. vietų talpinusioje Lietuvos futbolo Mekoje paskutinės rinktinių rungtynės vyko 2004 metais. Šeimininkai lietuviai tuomet sužaidė lygiosiomis 0:0 su ispanais.
Šildoma veja ir atsarginių kėdės
S.Dariaus ir S.Girėno stadionas – didžiausias Lietuvoje ir tarp moderniausių Baltijos šalyse. Per didžiuosius koncertus ši erdvė talpins dukart daugiau žiūrovų – iki 30 tūkstančių žmonių.
Statant stadioną, vien monolitinio gelžbetonio sunaudota 11 tūkst. kub. m, surenkamų gelžbetonio gaminių – 3,5 tūkst. kub. m, metalo konstrukcijų – 1,5 tūkst. tonos.
Iš viso prie statybų prisidėjo iki 10 skirtingų įmonių specialistų. Vienu metu statybvietėje plušo net apie 300 darbuotojų.
Vykstant sporto renginiams aistruolius nuo atšiaurių oro sąlygų saugos tribūnas dengiantis stogas, o sportininkams bet kuriuo metų laiku reikiamas sąlygas aikštėje užtikrins automatiškai šildoma hibridinė žalioji veja: natūrali, atkeliavusi iš Anykščių, su dirbtinės „įsiuvais“ kas 2 centimetrus. Po „susiūta“ hibridine žalia veja išvedžiota net 33 km šildymo vamzdelių.
„Siuvimo“ darbus atliko specialistai iš Šveicarijos. Ji šildoma bei laistoma – įrengta 13 purkštukų. Vejos laistymas bus valdomas programėle.
Futbolo aikštę juosia bėgimo takams ir kitiems lengvosios atletikos sektoriams įrengta aukščiausios kokybės, Pasaulio lengvosios atletikos federacijos sertifikuota trisluoksnė granulių danga, maksimaliai mažinanti sportininkų traumų tikimybę.
Stadiono statybos atsiėjo apie 43 mln. eurų.
Į akis krinta neįprasta – tamsiai pilka, bėgimo takų spalva. Manoma, kad žiūrovams ji sukuria savotišką optinę iliuziją, jog aikštė yra arčiau.
Įrengti ir disko bei kūjo metimo sektoriai, šuolio rungčių įrenginiai.
Dabar patogesnės ir vidaus patalpos – iš pagrindų atnaujinti persirengimo kambariai, sanitariniai mazgai ir kitos erdvės.
Erdvėje – du didžiuliai ekranai rezultatams ir transliacijoms.
Sporto ir muzikos renginius tamsiuoju paros metu apšvies daugiau kaip 400 prožektorių bei šviestuvų.
Stadiono statybos atsiėjo apie 43 mln. eurų.
Kauno savivaldybė yra paskelbusi ir stadiono bei šalia esančios Sporto halės koncesijos konkursą. Sudarius ilgalaikę 15 metų sutartį, istoriniai miesto objektai bus patikėti vienam operatoriui. Laikinai šiuos objektus prižiūri Kauno sporto mokykla „Startas“.
