Ernestas Šetkus – 2
Būti Lietuvos futbolo rinktinės vartininku – sunkiai pakeliama kančia, o 37-erių tauragiškis tai žino geriau nei bet kas kitas. Turkai atliko 13 smūgių į E.Šetkaus ginamų vartų plotą, šeši iš jų buvo neatremiami. Jau tampa tradicija, kad kaltinti vartininką dėl praleistų įvarčių tarsi neįmanoma, o ir nėra prasmės. Į mūsų vartus krintantys kamuoliai tokie, kad vartų sargas dažniausiai paliekamas sušaudymui. Kartais maži stebuklai E.Šetkų gali išgelbėti, tokių epizodų buvo ir antradienį, tačiau nuo fiasko pabėgti šansų vis tiek nėra. Per 38 mačus rinktinėje tauragiškis praleido 93 įvarčius, arba vidutiniškai 2,45 per rungtynes. Tai yra prasčiausias rodiklis, nors E.Šetkus tikrai nėra silpniausias vartininkas Lietuvos rinktinės istorijoje.
Saulius Mikoliūnas – 2
Sunkus veterano sugrįžimas į rinktinę. Dešiniajame gynybos krašte pakeitė traumą patyrusį Rolandą Baravyką ir kritinių klaidų nepadarė. Visgi bendras fonas buvo toks, kad šį mačą 38-erių veteranas norės kuo greičiau pamiršti.
Benas Šatkus – 1
Vienintelis iš keturių gynėjų po mačo su Liuksemburgu išsaugojo vietą starto sudėtyje, tačiau tai buvo menka paguoda. Dvyliktas rungtynes rinktinėje žaidusiam vidurio gynėjui tai buvo vienas prasčiausių pasirodymų. Jau 2-ąją minutę Doğukanas Sinikas išmaudė Beną baudos aikštelėje ir įmušė pirmą įvartį. Nesuspėjo paskui tą patį turką ir kai šis po kelių minučių gavo puikų perdavimą iš aikštės gilumos ir padvigubino persvarą. Pralaimėjo dvikovą Halilui Dervisoglu ir po šio epizodo turkai įmušė penktą įvartį. Padarė vaikišką klaidą ir pačioje rungtynių pabaigoje, kai ne tik atliko netikslų perdavimą, bet dar ir pradėjo „plaukioti“ šokęs kelis metrus į priekį. Šis epizodas virto šeštu turkų įvarčiu.
Linas Klimavičius – 2
53-ąją minutę Halilas Dervisoglu išmaudė Liną baudos aikštelės krašte. Šis epizodas galiausiai pasibaigė baudiniu į Lietuvos rinktinės vartus, po kurio buvo įmuštas trečias įvartis. 81-ąją minutę paskutinėje atakos fazėje nesugaudė Serdaro Dursuno ir šis įmušė ketvirtą įvartį.
Pijus Širvys – 1
Vos antrąsias rungtynes rinktinėje žaidusį dešinį „Panevėžio“ gynėją Turkijos rinktinės lyderis Cengizas Ünderas audė kaip šiltą vilną. Kai po pirmo kėlinio Marselio „Olympique“ žvaigždė paliko aikštę, 24-erių futbolininkui tapo kiek lengviau. 53-ąją minutę bandydamas apsiginti prieš Yunusą Akguną suklupo baudos aikštelėje ir lietė kamuolį ranka. Po šio epizodo ir VAR peržiūros arbitras skyrė baudinį į lietuvių vartus. 81-ąją minutę po Merto Mulduro perdavimo iš to paties krašto krito ir ketvirtas įvartis. Penktą įvartį Yunusas Akgunas irgi mušė iš Pijaus prižiūrimos zonos, nors reikia pažymėti, kad ir prieš tai komandos draugai sužaidė ypač pasyviai.
Linas Mėgelaitis – 2
Sunkus mačas. Jau 2-ąją dvikovos minutę buvo išpraustas lediniu dušu, kai nesugebėjo atraminėje zonoje sustabdyti Doğukano Siniko ir šis perbėgęs kone per pusę lietuvių aikštės įmušė pirmą įvartį. Pralaimėjo jėgos dvikovą aikštės viduryje Halilui Dervisoglu, o turkai pradėjo greitą išpuolį, kuris baigėsi antruoju įvarčiu.
Vilius Armanavičius – 3
Starto sudėtyje pakeitė Vykintą Slivką ir sudarė atraminių saugų porą su Linu Mėgelaičiu. Prieš techniškus varžovus ir jų žvaigždę Hakaną Calhanoglu žaisti buvo sunku, bet „Hegelmann“ saugas kelis sykius blykstelėjo techniškai perėmęs kamuolį. Vienas toks epizodas netgi baigėsi Milano „Inter“ saugo pražanga ir geltona kortele. Tradiciškai nevengė juodo darbo.
Artūras Dolžnikovas – 2
Kelias minutes mače su Liuksemburgu gavęs „Riterių“ krašto puolėjas kairiajame krašte bandė pakeisti traumą gavusį rinktinės lyderį Justą Lasicką, tačiau akivaizdu, kad pastarojo palikti batai pasirodė per dideli. Bandė siūlyti energiją, tačiau pernelyg blaškėsi ir per pertrauką buvo pakeistas.
Paulius Golubickas – 2
Sunkus mačas, bet būtent Paulius pradėjo abi geriausias lietuvių atakas. Mačo pradžioje atliko gerą perdavimą Arvydui Novikovui, bet šis smūgiavo virš vartų. 64-ąją minutę atliko puikų perdavimą Fiodorui Černychui. O šis epizodas galiausiai baigėsi pavojingiausia lietuvių ataka, kurios finale Karolis Laukžemis mušė į skersinį.
Arvydas Novikovas – 3
Buvo pernelyg pasyvus turkams pradedant pirmąją įvarčiu virtusią ataką. Po kelių minučių turėjo labai gerą progą išlyginti rezultatą, tačiau iš gana neblogos padėties mušė virš vartų. Buvo aktyviausias rinktinės žaidėjas, bet bėgant minutėms akivaizdžiai pradėjo stigti jėgų, tad, galvojant apie kitą mačą Fareruose, 64-ąją minutę buvo pakeistas.
Karolis Laukžemis – 2,5
64-ąją minutę Karolio smūgiuotas kamuolys atsimušė į virpstą. Sunkiai ir daug dirbo, bet kamuoliai vienintelį rinktinės puolėją pasiekdavo labai retai.
Fiodoras Černychas – 2
Pasirodė aikštėje po keitimo, bet atrodė sunkokas. 59-ąją minutę spaudžiamas priešininkų padarė šiurkščią klaidą atmesdamas kamuolį vartininkui ir jį baudos aikštelėje perėmęs Serdaras Dursunas vos neįmušė ketvirto įvarčio. 64-ąją minutę labai sėkmingai paspaudė varžovą, lietuviai perėmė kamuolį ir surengė pavojingiausią mačo ataką, kurios galutinėje fazėje Fiodoras dar ir atliko paskutinį perdavimą Karoliui Laukžemiui, bet puolėjo smūgiuotas kamuolys sudrebino virpstą.
Edgaras Utkus – 2
Aikštėje pasirodė po pertraukos ir atraminėje zonoje pakeitė Liną Mėgelaitį. Pernelyg pasyviai žaidė ketvirtojo turkų įvarčio metu, kai visiškai laisvas Salihas Ozcanas iš aikštės vidurio atliko raktinį perdavimą į dešinį kraštą.
Nauris Petkevičius – be vertinimo
64-ąją minutę pakeitė Arvydą Novikovą ir perėmė iš pastarojo standartinių situacijų realizavimą. Kažko išspausti nepavyko.
Augustinas Klimavičius – be vertinimo
64-ąją minutę pakeitė Karolį Laukžemį, bet tik tiek.
Dominykas Barauskas – be vertinimo
76-ąją minutę pakeitė Paulių Golubicką. Keistas keitimas.
Valdas Augustinas Ivanauskas – 0,7
Nei savigarbos, nei sarmatos. Lietuvos rinktinė patyrė visų laikų gėdingiausią nesėkmę namuose, o komandai vadovaujantis 55-erių specialistas ir toliau pučia tą pačią dūdą apie „pritrūkusius centimetrus“.
Išgirdęs klausimą apie tai, ar negalvoja atsistatydinti, V.A.Ivanauskas pirštu baksnoja į Turkijos rinktinės pajėgumą ir visiškai nesutinka, jog tai šiuolaikiniame Europos futbole tėra vidutiniokas.
Gal tiesa ir skaudi, bet ji tokia – Turkija į pasaulio pirmenybes nesugeba patekti nuo 2002-ųjų, pastarajame Europos čempionate buvo pati prasčiausia tarp visų 24 dalyvavusių komandų, taip ir nesurinkusi nė vieno taško. Tautų lygos C divizione turkai irgi žaidžia ne atsitiktinai, o dėl to, jog iškrito iš pajėgesnio, į priekį praleidę rusus, serbus ir vengrus.
„Kai kuriose situacijose pritrūko centimetrų“, – išlemena V.A.Ivanauskas.
Treneri, ar tikrai? Kas būtų, jeigu tų „kelių centimetrų“ antradienio vakarą nebūtų pritrūkę turkams? 0:10?
Lyginant su dvikova prieš Liuksemburgą, treneris pakeitė net šešis žaidėjus ir už tokį avantiūrizmą brangiai sumokėjo. Visiškai išdraskyta gynybos linija, kurioje vietą po šeštadienio mačo išsaugojo vienintelis Benas Šatkus, atrodė tragiškai. Techniški ir vikrūs turkai tarp geltonais marškinėliais apvilktų koplytstulpių siautė taip, kaip norėjo.
Žaidimo planas, jei jis kažkoks ir buvo, griuvo jau 2-ąją minutę su pirmu turkų įvarčiu. Kažką keisti idėjų nepasiūlyta – kaip visada.
Apie kažkokias taktikas kalbėti nėra prasmės.
Keitimai tradiciškai buvo apie nieką. 76-ąją minutę švieslentei rodant skaičius 0:3 vietoj vieno kūrybingiausių rinktinės žaidėjų Pauliaus Golubicko treneris į aikštę leidžia penktą nominalų gynėją Dominyką Barauską...
Susidaro įspūdis, kad į nacionalinę rinktinę grįžo Raimondo Žutauto laikai, kai žaidimo minutes futbolininkai gauna ne dėl to, kad yra to verti, bet todėl, kad jiems reikia „surasti“ klubą užsienyje.
Ir taip esame Europos futbolo šlakas, bet nesugebame net surinkti geriausių žaidėjų ir renkamės trenerį ne pagal jo žinias ir kompetenciją, bet gebėjimą reprezentuoti save „pirtelėse“ šalia įtakingiausių LFF Vykdomojo komiteto narių...
2000-ųjų spalį beviltiškai Kaune 0:4 kartvelams ir 1:6 vengrams prapylęs Stasio Stankaus ir Juliaus Kvedaro tandemas surado savigarbos trauktis. Panašu, kad praėjus 22 metams V.A.Ivanauskas pasiryžęs eiti žymiai toliau.
Gėda.
