Iš savų vartų tinklo „Stožice“ arenoje Ernestas Šetkus kamuolį traukė keturis kartus.
Tris „sausus“ įvarčius Vilniuje penktadienį mūsiškiams atseikėjo ir škotai.
„Nenoriu matyti liūdnų akių ir sulūžusių sielų. Tokia yra realybė ir turime du būdus: atsigulti ir pasiduoti, arba atsitiesti ir stoti į kovą. Žinau, jog tie, kurie keliasi, žmonėms patinka labiau“, – po smūgio prieš Škotiją vaizdingai niūrų šalies futbolo paveikslą piešė E.Jankauskas.
Atsistoti nepavyko. Nepavyko net atsiklaupti. Pirmadienio vakarą Liublianoje žaidė viena komanda.
Atsistoti nepavyko. Nepavyko net atsiklaupti. Pirmadienio vakarą Liublianoje žaidė viena komanda ir tai nebuvo vyrai geltonais marškinėliais su Vyčiu ant širdies.
Lietuvos futbolo realybę, apie kurią šiomis dienomis taip dažnai kalbėjo E.Jankauskas, geriausiai iliustravo paskutinės dvikovos Slovėnijoje minutės ir ketvirtas šeimininkų įvartis.
Net ir traukdami vieną kamuolį po kito iš vartų, lietuviai taip ir nesugebėjo pademonstruoti jokios reakcijos. Galiausiai Valteris Birsa slalomu tarp abejingai galvas sukiojusių Vykinto Slivkos ir Egidijaus Vaitkūno smeigė paskutinę vinį.
Tame epizode lietuviai labiau priminė plastmasinius treniruočių stovelius nei žaidėjus, kurie ciklo pradžioje tiems patiems slovėnams vyriškai kibo į atlapus bei beveik išplėšė tris taškus.
Tokių vaizdingų frazių iš ankstesnio komandos vairininko I.Pankratjevo negirdėdavome, tačiau jau dabar aišku, kad vadovaujant dabar Klaipėdos „Atlante“ vargstančiam strategui ne viskas nacionalinėje komandoje buvo taip blogai.
Atrankoje į 2016 metų Europos čempionatą lietuviai per 10 rungtynių sukrapštė 10 taškų, įmušė 7 įvarčius, praleido 18 ir šešių komandų grupėje užėmė priešpaskutinę vietą.
Likus dviem turams iki šio ciklo pabaigos, aiškėja, kad net šiuos skaičius E.Jankausko vyrams šiemet bus nepaprastai sunku pakartoti. Jau dabar pakilti į ketvirtąją vietą F grupėje Lietuva neturi jokių šansų.
Po aštuonių dvikovų mūsiškiai turi penkis taškus, yra įmušę šešis ir praleidę 18 įvarčių.
Kad pagerintų I.Pankratjevo komandos rezultatą, rinktinei reikia laimėti abu likusius mačus su Malta ir Anglija.
Kad pagerintų I.Pankratjevo komandos rezultatą, rinktinei reikia laimėti abu likusius mačus su Malta ir Anglija.
Tokia komanda, kokia žaidė Trnavoje, Vilniuje ir Liublianoje, to padaryti tikrai nesugebės, tad akivaizdu, kad I.Pankratjevas pagal surinktų taškų skaičių pralenks E.Jankauską.
Ciklo pradžioje naujasis rinktinės vedlys futbolo specialistų buvo giriamas už iš esmės pakeistą komandos veidą bei grąžintą pasitikėjimą savo jėgomis. Praėjusiais metais ryškėjo rinktinės braižas.
Pastarosiose penkeriose rungtynėse to nebuvo. Kiekviename mače Lietuva priminė boksininką, bejėgiškai pakibusį ant ringo virvių po praleisto varžovo smūgio ir nė sykio atsitiesti taip ir nesugebėjo.
Nesugebėjo atsikelti, apie ką po rungtynių su škotais kalbėjo E.Jankauskas.
Šešerios rungtynės – šeši iš eilės pralaimėjimai. Įvarčių santykis – 1:18. Net tie, kurie sumavo I.Pankratjevo antirekordus, dabar gali iš naujo į rankas griebti skaičiuotuvus.
2017-ieji, labai tikėtina, bus patys juodžiausi metai per visą mūsų nepriklausomos šalies futbolo istoriją.
Kol kas komanda pralaimėjo visus penkis žaistus mačus. Penkiais pralaimėjimais Lietuva metus pradėjo iki šiol tik kartą – 2015-aisiais, kai komandai vadovavo I.Pankratjevas.
Tais metais mūsiškiai sužaidė 8 mačus, per kuriuos sugebėjo laimėti tik sykį ir kartą sužaisti lygiosiomis (18,75 proc.). Net ir laimėjus Maltoje, šio rodiklio mūsiškiams šiemet jau nepavyks pasiekti – laimėjus Valetoje turėtume 14,2 proc.
Kitas I.Pankratjevo antirekordas, kurį pakartojo jo įpėdinis – penki pralaimėjimai iš eilės viename atrankos cikle.
Praėjusiame atrankos cikle lietuviai per dešimt dvikovų praleido 18 įvarčių (vid. 1,8 per rungtynes). Tai buvo absoliučiai prasčiausias rodiklis per visas šešerias Europos pirmenybių atrankas, kuriose Lietuvos rinktinė yra dalyvavusi.
Vis dėlto šį rodiklį – 18 – dabartinė komanda pasiekė jau per pirmas 8 dvikovas, o dar yra mačai su Malta ir Anglija.
Vidutiniškai per rungtynes Lietuva praleidžia 2,25 įvarčio. Jei gynyba per likusius du mačus nepagerės, galime turėti dar vieną antirekordą – jau pasaulio čempionato atrankose.
Iki šiol beviltiškiausiai planetos pirmenybių kvalifikacijoje lietuviai atrodė kovodami dėl teisės žaisti 2002-ųjų čempionate, kai Stasio Stankaus ir Juliaus Kvedaro komandos sėmė įvarčius saujomis iš vengrų ir gruzinų ir per aštuonias dvikovas praleido net 20 įvarčių (vid. 2,5).
2015-aisiais paskutinėmis akimirkomis Luko Spalvio pelnytas įvartis į San Marino mėgėjų vartus bent šiek tiek praskaidrino niūrią Lietuvos futbolo padangę. Iki šiol vos po vieną kartą lietuviai taip pat buvo laimėję tik 1993 ir 2012-aisiais. Jei Maltos akmuo gerokai atšipusiam lietuviškam dalgiui pasirodys per kietas, šiemet gali nepavykti padaryti ir to.
Ir galiausiai – šeši pralaimėjimai iš eilės. Toks juodas ruožas per nepriklausomybės istoriją buvo vos kartą – 2003-2004 metais, kai komandai vadovavo Algimantas Liubinskas. Bet net penkios iš tų dvikovų buvo draugiškos. Dabar – penkios oficialios.
