Baltijos „sesių“ akistatos Lietuvos futbolo federacijos stadione išvakarėse laikinasis treneris I.Pankratjevas ir gynėjas Valdemaras Borovskis bendravo su žiniasklaidos atstovais.
– Kokios mintys apie ateinančias rungtynes? – klausė žurnalistai I.Pankratjevo.
– Komanda į treniruočių stovyklą atvyko pirmadienį, kaip žinia, dėl traumos neprisijungė Arvydas Novikovas. Taip pat įvyko dar du pasikeitimai, vakar per treniruotę susižeidė vartininkas Emilijus Zubas ir saugas Karolis Chvedukas. Vietoj jų pasikvietėme du žalgiriečius, Mantą Kuklį ir Armantą Vitkauską.
Traumos niekada nedžiugina, bet toks gyvenimas. Treniruotės vyko pagal iš anksto sudarytą planą, nuotaikos darbinės. Ruošiamės rimtai, priešininką gerbiame, bet nebijome tikrai.
– Treneri, kaip rengėtės rungtynėms, koks tai priešininkas? Kaip ketinate žaisti?
– Vaistų konkrečių tikrai nėra. Rengiamės. Analizuojame priešininkus, jų silpnąsias vietas. Bandysime primesti savo žaidimą. Stengsimės. Lygiosios mūsų netenkina. Tikimės, kad ateis daug gerbėjų, tikimės jų nenuvilti.
– O kokios, jūsų nuomone, yra varžovų silpnosios pusės?
– Negaliu įvardinti jų silpnų vietų, nes sėdi tarp mūsų ir latvių žurnalistai. Todėl negaliu atsakyti. Jei būtume vieni – įvardinčiau.
– Ar E.Zubo trauma labai pakoregavo planus, veikiausiai jis buvo vienas rimčiausių kandidatų į startinę sudėtį?
– Startinė padėtis tik rytoj paaiškės. Kiekvienas žaidėjas turi įrodyti, ko yra vertas, dirbti kiekvienoje treniruotėje.
– Treneri, vienas geriausių šalies futbolininkų Deividas Šemberas šiandien pareiškė, kad baigia karjerą nacionalinėje komandoje, ar tai labai sujaukia rinktinės ateities planus?
– Aš atvirai pasakysiu, kad straipsnių neskaitau, todėl kol kas to nekomentuosiu. Man asmeniškai pats žaidėjas to nepranešė. Tačiau kiekvieno žaidėjo, atidavusio rinktinei daug metų, pasitraukimas yra netektis. Kaip galima kalbėti kitaip?
– O ar yra, kas galėtų šiuo metu komandoje perimti jo vaidmenį?
– Aš šiais vaikinais tikiu.
– Treneri, kiti rinktinės senbuviai yra kiek įsižeidę, labiau ne dėl to, kad jų neįtraukėte į sudėtį, o dėl to, kad asmeniškai jiems nepranešėte. Kaip galėtumėte taip pakomentuoti?
– Aš nesuprantu, kodėl turiu skambinti ir kažkam kažką aiškinti. Kartais profesionalai irgi turi paskaičiuoti, kiek jie gauna kortelių ir pan. Jeigu jūs turite omenyje Edgarą Česnauskį, tai jis turi keturias korteles, jis negali žaisti. Niekur spaudoje apie tai neparašyta, bet jam – diskvalifikacija, o mes juk tai žinom.
Mes grįžtame prie to klausimo, ką jau kalbėjom. Mano sprendimas – ką imti.
– O treneris neturi bendrauti su žaidėjais?
– Turi, bet neturi teisintis, ko ir kodėl šiandien nėra sąrašuose. Supraskite mane. Aš paskirtas tik šioms dvejoms rungtynėms ir apie jokią ateitį negalime dabar kalbėti. Stengsimės. Lygiosios mūsų netenkina. Tikimės, kad ateis daug gerbėjų, tikimės jų nenuvilti.
– Žaidžiate Latvijoje, gal kiek pažįstamas varžovas? Kokios jūsų nuotaikos? – paklausė žurnalistai V.Borovskio.
– Komandos nuotaikos geros – darbingos. Ruošiamės revanšui, namuose – tik pergalė, tik revanšas. Stengiamės, dirbame.
Kadangi pats žaidžiu Latvijoje, komandos draugai vis pokštauja: „Na, tai laimėsit pagaliau?“
– Ką galėtumėte pasakyti apie latvių futbolininkų žaidimą?
– Daug žaidėjų iš „Skonto“ komandos. Taigi ir Latvijos rinktinės žaidimo schema panaši į „Skonto“ modelį. Iš pradžių pabando kuo greičiau įmušti įvartį, o po to jau bando atsitraukti.
– Kas labiausia neramina?
– Nežinau net, visi galvojame tik apie revanšą. Namie žaidžiame, reikia būtinai laimėti, jokių kitų minčių nėra. Reikia kovoti, parodyti, ką galime. Nenuvilti savo sirgalių ir grįžti į Latviją su pakelta nosimi.
