Šiemet, kaip ir ankstesniais metais, šalies žiniasklaida apie Lietuvos futbolą, Lietuvos futbolo rinktinę kalbėjo tik vienos „spalvos“ motyvais – pilkos. Blankus pasirodymas pasaulio čempionato atrankos varžybose, smulkūs skandalėliai, Lietuvos rinktinės trenerio vengro Csaba Laszlo atsistatydinimas, nacionalinės komandos senbuvių nepasitenkinimas kandidatų į ekipą sąrašu – tai ir viskas, ką galima pasakyti apie sporto šaką, kuri kitose valstybėse yra pati populiariausia.
Nors jau ruduo ir galima būtų pradėti skaičiuoti „viščiukus“, Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentas J.Kvedaras siūlo dar palaukti. „Dar nesibaigė pasaulio atranka. Tada galėsime sudėlioti taškus. Ką čia dabar. Neturiu ką gero pasakyti“, – 15min.lt sakė 64 metų J.Kvedaras. Vis dėlto jis sutiko duoti interviu.
– Jau daug kas aišku. Juk planai pasaulio atrankos varžybose kovoti dėl antrosios vietos grupėje yra žlugę. Iškelti tikslai neįvykdyti. Kaip galėtumėte pakomentuoti šį faktą?
– O kas tas nerealias užduotis iškėlė? Kas tas užduotis statė ir kas prisiėmė atsakomybę? Federacija tokių utopinių užduočių nekėlė. Pirma vieta, antra vieta... Reikia gyventi realybe, o ne pasakomis.
– Tačiau Lietuvos futbolo rinktinės treneris Cs.Laszlo vos ne prieš kiekvieną atrankos mačą aiškino, kad jis su komanda kovoja dėl antrosios vietos grupėje ir galimybės prasimušti į pasaulio čempionatą Brazilijoje.
– Ką jis sakė... Mes jam aiškinome, kad jis truputį perdeda. Kitą vertus, mūsų nuomonės šiuo klausimu nebuvo viešoje erdvėje, spaudoje. Aš jam ne kartą sakiau – tu kalbėk vieną ir aiškią savo poziciją. O jis viena aiškina žiniasklaidai, kita – mums. Sakau, tu apsispręsk. Galiu atvirai pasakyti: žurnalistams jis pasakojo viena, o kai mes susirinkdavome į pasitarimus, nė vieno žodžio nebuvo apie tas aukštas vietas.
Federacija tokių utopinių užduočių nekėlė. Pirma vieta, antra vieta... Reikia gyventi realybe, o ne pasakose.
– Tai taip išeina, kad vengras buvo populistas?
– Tai kaip kitaip išeina? Taip ir išeina... Prieš pirmąsias pasaulio atrankos rungtynes su Latvijos komanda aš jo klausiau – tu, žmogau, ryte sakai viena, per pietus kita, o vakare jau trečia: ar tu turi savo nuomonę? Gal baik – po tokių minčių tavęs rinktinės žaidėjai negerbs... Juk į jo darbą federacija visiškai nesikišo – kaip ir į buvusio stratego Jose Couceiro darbą.
Žodžiu, Cs.Laszlo darbas buvo lyg opiumas liaudžiai.
– Tai dėl populizmo bei „opiumo“ liaudžiai ir atsisveikinote su Vengrijos treneriu? Ar buvo kitos priežastys? Bet juk jis buvo jūsų favoritas...
– Nė karto negirdėjau iš jo, kad pasakytų – aš matau, kad tas ir tas 2018 metais žais, jis gali būti puikus rinktinės žaidėju. Arba – tokie ir tokie jauniai yra perspektyvūs. Tik pokalbiai su žurnalistais apie savo vizijas, kurios niekuo nepagrįstos. Per beveik dvejus metus vengras taip nė karto ir nepasakė aiškios nuomonės apie komandą, žaidėjus, būsimą pamainą, todėl ir buvo su juo atsisveikinta.
Dėl favoritų galiu pasakyti... Dar federacijos vykdomajame komitete, kai rinkome naują rinktinės trenerį, pasakiau: yra netikėtai atsiradę net trys kandidatai – pagalvojame, pasvarstome. Aiškinau – išeisiu ir pasakysiu žurnalistams, kad atidedame sprendimą dar dviem savaitėms.
Visi vykdomajame užsispyrė – norime turėti naują trenerį. Na, norite, prašome – aš juk neturėjau dar balso teisės. Išėjo ir paskelbė... Ar aš būčiau lengva ranka pasirašęs sutartį su nauju treneriu, kai spalį ciklas baigėsi, o kitas prasidėjo tik birželį? Pusę metų teko mokėti treneriui už nieką.
– Dabar vėl teks spręsti, kam rinktinės vairą atiduoti. Galvosite apie užsienietį ar jau atsikandote šio malonumo ir ekipai vadovaus lietuvis?
– Aš išsakiau savo nuomonę – rinktinės treneriu turi būti tik lietuvis. Nes nuo tų užsieniečių pasakų aš jau esu pavargęs. Be to, reikia ir žinoti mūsų žmonių mentalitetą, finansinę situaciją, šalies futbolo reikalus. Reikia čia gyventi ir žinoti, kas darosi. Sakysime, atvažiuos vokietis – aš jam kelsiu vienas užduotis, jis įsivaizduos, kad Lietuvoje viskas yra kaip Vokietijoje... Ir elgsis kaip Vokietijoje, tačiau mūsų šalyje taip nėra... Žodžiu, mentalitetas yra labai svarbu.
– Jau gerą savaitę netyla kalbos apie Lietuvos futbolo rinktinės reikalus – laikinasis nacionalinės ekipos strategas Igoris Pankratjevas ir toliau tęsia Cs.Laszlo tradiciją: atrankos mačams su Latvija bei Bosnija ir Hercegovina nepakvietė dar parako turinčių senbuvių. Pastarieji viešai lieja apmaudą ir aiškina, kad nori ir gali žaisti.
– Čia tik trenerio I.Pankratjevo reikalas. Niekas nesikiša į jo sprendimus. Kitas dalykas – reikia darbais viską įrodyti. Jei tie įsižeidę ir nepakviesti rinktinės futbolininkai taip žaistų, kaip kalba, tai gal mes kur nors būtume patekę. Visų pirma, reikia ne kalbomis, o darbais įrodyti savo vertę. Ir ne per žiniasklaidą aiškintis.
Man labai nepatiko Lietuvos krepšinio federacijos drabstymasis purvu – na, išėjo kuris nors ir išėjo... Jei komanda žaidė blogai – ką, pradėsi rašyti, kad viskas buvo gerai? Man ypač nepatiko Jonas Kazlauskas – kam verkti, kai pralaimi? Pralošei – ko verki... Ką, reikia, kad šokinėtų visi aplinkui ir sakytų, kokie jūs esate gražūs?
Dabar dėl žaidėjų... Prieš trejetą metų manęs paprašė vienerias rungtynes pavadovauti rinktinei – mačui su Vengrija. Pasižiūrėkite sudėtį – buvo visi geriausieji... Geresnių surinkti nebuvo galima. Pralošė. Nė vienas neatsistojo, nepasakė ir nepakalbėjo kaip vyras – mes pralaimėjome...Treneriai kalti, tik ne futbolininkai.
Man ypač nepatiko Jonas Kazlauskas – kam verkti, kai pralaimi? Pralošei – ko verki... Ką, reikia, kad šokinėtų visi aplinkui ir sakytų, kokie jūs esate gražūs?
Norėčiau visų tų, kurių nepaėmė į rinktinę, paklausti – ar jie girdėjo, kad koks Lionelis Messi ar Mesutas Ozilas verktų, kad jo nepaėmė į rinktinę, ir kaltintų trenerius? Negirdėjau. Tų kalbų aš nesuprantu – gal tu netinki ekipos trenerio vizijai, gal tik šiam mačui tavęs nereikia... Juk niekas neužbraukė po tavo pavarde riebaus brūkšnio ir nepasakė, kad tu nurašytas... Tas verkimas – tai nėra vyriška. Tikras vyras negali verkti ir šaukti, kad manęs neapėmė į rinktinę.
– Tačiau kalbama, kad ne I.Pankratjevas sudarinėjo rinktinės kandidatų sąrašą – yra ir pilkųjų kardinolų, ir jūs ranką pridėjote...
– Galiu pasakyti, kad tikrai nelindau ir nelįsiu prie rinktinės formavimo reikalų. Man atsibodo tai kartoti. Manęs paklausia, kaip vienas ar kitas žaidėjas atrodo, aš pasakau, tačiau išreiškiu tik savo, futbolo specialisto nuomonę.
O kas turi žaisti, kur turi žaisti ir ar turi žaisti – tai ne mano reikalas. Tam yra treneris. Ir šiuo atveju, kai kas nors įsižeidęs kalba, kad ten kiti sprendžia, o ne treneris, tai tik netikrų vyrų verkšlenimas.
– Ar galėtumėte jau šiandien įvardinti bent kelis kandidatus į Lietuvos futbolo rinktinės trenerio kėdę?
– Ne, tikrai ne. Net nekyla mintys. Tegul žmonės užbaigia ciklą. Po to paanalizuosime, susėsime prie stalo be emocijų ir pradėsime spręsti. Mane šiuo metu labiau domina ir džiugina ne rinktinės, bet šalies futbolo reikalai – vakar, pavyzdžiui, atidarėme futbolo akademiją Šiauliuose.
