Praėjusio sezono vidury pagrindiniu riterių vartininku tapęs I.Plūkas, kaip pats pripažįsta, girdėjo, jog yra nurašomas. O tai motyvavo dar labiau stengtis, jog būtų išpildyta vaikystės svajonė.
„Kai išgirdau apie kvietimą, be abejo, beprotiškai apsidžiaugiau. Tikrai man tai buvo labai smagi žinia“, – pokalbį su oficialia „Trakų“ svetaine pradėjo geriausias šio sezono A lygos vartininkas.
– Ignai, šie metai jums neabejotinai geriausi karjeroje. Kas, sakykite, lėmė tą kokybinį šuolį į viršų?
– Nenustebinsiu – kažką pasiekti įmanoma tik sunkiu darbu ir noru įrodyti sau bei kitiems. Siekiau, kad šie metai būtų geresni nei praėję ir, visiškai sutinku, jie yra geriausi mano karjeroje.
– Pabandykite atsiminti kelis ryškiausius teigiamus ir kelis ryškiausius neigiamus šio sezono epizodus.
– Iš asmeninio pasirodymo nelabai turiu ką išskirti. Futbolas yra komandinis žaidimas, tad nori nenori visų pirma galvoji apie nesėkmingą sezono pradžią visai komandai. Gerai, kad po truputį viskas krypsta į gera.
– Grįžkime į praėjusį sezoną, kai komandą paliko Marius Rapalis. Tuomet iš šalies netrūko tokių pastabų, kad „Trakai“ liko be vartininko. Jūs pats girdėdavote tokias kalbas? Reaguodavote į jas?
– Nedaug, tačiau. aišku, kad tokias kalbas esu girdėjęs. Kaip reaguodavau? Niekaip. Pagrindinis dalykas tokiose situacijose nekreipti dėmesio bei toliau dirbti savo darbą. Kas ką nori, tas tegul kalba – visiems juk neįtiksi. Be to, ne aš vienas toks. Kiekvieno sportininko gyvenime netrūksta nei gražių kalbų apie jį, nei negražių.
– Dabar praėjus kiek laiko, ar labai sudėtinga psichologine prasme buvo iš atsarginio vartininko tapti pagrindiniu?
– Sakyčiau, kad sunkiau buvo ne pats žaidimas, o mąstymas apie tai, kaip tinkamai pakeisti Marių. Jis žaidė nuostabiai, man patiko jo požiūris į darbą, bet staiga jo neliko. Kitas dalykas – visada tikiesi, kad anksčiau ar vėliau būsi pagrindinis. Privalėjau tuo tikėti.
– Jau užsiminėte apie blankią sezono pradžią. Turbūt nesuklysiu sakydamas, kad ta „pradžia“ baigėsi rungtynėse su „Atlantu“. Kas nutiko, kad tada taip pramušėt?
– Taip, tikrai pradžia labai sunki buvo, ir tikrai tiek psichologiškai, tiek fiziškai. Į galvą lįsdavo visokie ne patys geriausi dalykai, kurie irgi neprisidėdavo prie gerų rungtynių. Tačiau tikėkimės, kad tai jau praeitis ir likusią sezono dalį žaisime taip, kaip to norėtų sirgaliai ir kaip to norėtumėm mes patys.
– Laukia „Sūduva“. Kas, jūsų nuomone, prieš dvikovą yra laikomi ryškesniais favoritais?
– Abejoju, ar tokiose rungtynėse gali būti favoritas. Tiek mes, tiek „Sūduva“ eisime į aikštę kovoti tik dėl trijų taškų. O laimės tas, kas labiau norės, kas padarys mažiau klaidų ir pan.
– Grįžkime prie rinktinės reikalų. Kodėl taip svarbu į ją patekti?
– Pagrindinis dalykas – tai didžiausias įvertinimas to, ką darai. Visų antra, tai prideda dar daugiau motyvacijos toliau sunkiai dirbti.
– Žinote Slovakijos futbolininkų pajėgumą, žinote – lietuvių. Kodėl Lietuva turėtų sužaisti geriau negu pirmas rungtynes?
– Komanda bus supykusi už tą pralaimėjimą ir bandys reabilituotis prie savų sirgalių. Žaisime savoje aikštėje ir, manau, rezultatas bus žymiai geresnis.
