Kartu su pavaldiniais – LFF generaliniu direktoriumi Juliumi Kvedaru ir LFF viceprezidentu Gintautu Babravičiumi – rinkimuose konkuruojantis L.Varanavičius kandidato programos neruošė.
„Programa yra paruošta seniausiai. Tai yra – Lietuvos futbolo strategija laikotarpiui iki 2020 metų“, – teigė dabartinis LFF prezidentas.
Jis negalėjo pasakyti ir ką keistų Lietuvos futbolo valdyme, jei dar ketveriems metams būtų paskirtas prezidentu.
„Ką reikėtų tęsti, kas turėtų būti nauja, galima bus atsakyti po šeštadienio“, – išsisuko L.Varanavičius.
Šalies futbolui jis vadovauja 12 paskutinių metų. Šiuo metu L.Varanačius yra ir UEFA „HatTrick“ komiteto vicepirmininkas bei FIFA „Goal“ komiteto narys, o kaip futbolo funkcionierius, olimpą buvo pasiekęs 2009-2011-aisiais, kai ėjo UEFA Vykdomojo komiteto nario pareigas.
12 metų man teko būti kaltu už visus futbolo nepasisekimus ir mažai kada teko būti įvertintu už tai, kas gero yra padaryta, – sakė L.Varanavičius.
Dabartinis LFF prezidentas futbolą žaidęs yra bene mažiausiai iš viso kandidatų trejeto. Atėjęs į LFF valdžią jis ir nebandė apsimesti rimtu futbolininku, teigė, kad jo santykis su futbolu dažniausiai buvo, kaip aktyvaus Sovietų Sąjungos laikų Vilniaus „Žalgirio“ gerbėjo, besistengusio ne tik apsilankyti kiekvienose to meto stipriausio Lietuvos klubo namų rungtynėse, bet ir kartais – išvykos mačuose.
– Ar turite parengęs kandidato programą, ar, kaip prezidentas, manote, kad Jūsų darbai kalba patys už save? – klausėme L.Varanavičiaus.
– Programa yra paruošta seniausiai. Tai yra – Lietuvos futbolo strategija laikotarpiui iki 2020 metų. Ji paruošta ne mano, o visos futbolo bendruomenės. Todėl kitokios programos ruošti man nereikėjo.
– Ar ką nors keistumėte, jeigu būtumėte vėl perrinktas LFF prezidentu?
– Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad man 12 metų teko būti kaltu už visus futbolo nepasisekimus. Ir mažai kada teko būti įvertintu už tai, kas gero yra padaryta. O ką reikėtų tęsti, kas turėtų būti nauja, galima bus atsakyti po šeštadienio.
– Ar ieškotumėte federacijai pinigų, ar pasitenkintumėte UEFA finansavimu?
– Aš niekada neslėpiau, kad esu ne futbolininkas, o finansistas, bankininkas ir turiu stiprybės pinigų klausimuose. Mano darbas ir buvo – tvarkyti finansus. Mes perėmėme organizaciją, kuri buvo labai giliame minuse ir labai daug metų reikėjo dirbti tam, kad išliptume iki nulio. Šiandien aš esu ramus, žinau, kad federacija turi užtikrintą finansavimą 6 metams į priekį. LFF finansai yra stabilūs. O jeigu būtų papildomų lėšų – būtų labai gerai. Tai leistų daryti daugiau projektų, turėti daugiau kitų galimybių. Manau, kad šitoje srityje savo darbą tikrai padariau.
– Tačiau kritikai teigia, kad Jūs sunkiai randate kalbą su šalies valdžios atstovais...
– Turbūt turiu trūkumą, kadangi nemėgstu veidmainiauti ir sakau tiesiai į akis tai, ką galvoju. O dirbant su valdžia, reikia nemažai veidmainiauti. To neišmokau. Jei tai yra mano minusas – ką padarysi, bet, pavyzdžiui, žiūrėti į tai, kaip yra išmetami pinigai, statant Šeškinės stadioną, ir tylėti aš negalėjau. O daug kam tas labai nepatiko...
