Pirmas kėlinys buvo pilkas, lyginant su tuo, kas nutiko po pertraukos. Po vieną smūgį į vartų plotą atliko abi komandos per pirmas 45 minutes, tačiau vėliau prapliupo įvarčiais.
Pirmasis, tiesa, nebuvo įskaitytas. Nikola Krstovičius kreipė kamuolį į vartus galva ir svečiai triumfavo Kaune, tačiau teisėjas po VAR peržiūros užfiksavo nuošalę.
O tuomet prasidėjo...
Po keitimo į aikštę žengęs Fiodoras Černychas 71-ąją minutę pasiuntė juvelyrinį perdavimą Gyčiui Paulauskui, o šis kaire koja mušė užtikrintai.
Bet Juodkalnija atkuto – tas pats N.Krstovičius lygino rezultatą 78-ąją minutę, o 81-ąją po kampinio pasižymėjo Madrido „Atletico“ žaidžiantis juodkalniečių kapitonas Stefanas Savičius.
Atrodė, kad tai ir bus viskas, tačiau nuostabiai varžovų aikštės pusėje sukovojo Justas Lasickas, jis parideno kamuolį F.Černychui ir kapitonas šovė negailestingai.
Tai 13-asis F.Černycho įvartis vilkint rinktinės marškinėlius. Rezultatyviausių šalies žaidėjų sąraše jis aplenkė Arvydą Novikovą ir Antaną Lingį, žaidusį 1928–1938 metais. Iki Tomo Danilevičiaus dar toli – buvęs Lietuvos futbolo federacijos prezidentas rinktinėje mušęs net 19 kartų.
Dariaus ir Girėno stadionas skendo euforijoje, o E.Jankausko veide švytėjo šypsena. Ne pergalė, kurios oficialiose rungtynėse Lietuvos futbolo sirgaliai laukia jau 698 dienas, tačiau valingos lygiosios – jau antrosios Dariaus ir Girėno stadione, kuriame po renovacijos rinktinė lieka nepralaimėjusi.
Iškart po rungtynių 15min klausė E.Jankausko, ar šis labiau liūdi dėl nepačiuptos pergalės, ar džiaugiasi ištrauktomis lygiosiomis.
„Žinant save, įprastai liūdėčiau, bet žinau, kad privalome džiaugtis, išmokti džiaugtis ir mažais dalykais, nors nesakyčiau, kad šiandien nutiko mažas dalykas, – kalbėjo treneris. – Taip, pirmavome, bet džiugina, kad žaidėjai jautė malonumą. Mes žaidėme, jautėme malonumą žaisdami su kamuoliu. O kai kamuolio neturėjome, norėjome kuo greičiau jį susigrąžinti. Vykdėme susitarimus, tai buvo rungtynės, nežinau po kiek laiko, kuriose mes ilgiau kontroliavome kamuolį už varžovus. Tokie ir buvo išsikelti tikslai, kad būtume labiau dominuojantys, kad būtų daugiau laimėtų dvikovų, kad būtume agresyvūs be kamuolio. O su kamuoliu žaistume – kurtume, ieškotume erdvių. Padarėme 14 smūgių, ne visi jie buvo tikslūs, bet du įvarčiai pasiekti. Ko gero, dalykas, kuriuo labiausiai džiaugiuosi – kova iki galo. Tokia ir yra mūsų filosofija, kad neigiamas rezultatas neturėtų įtakos mūsų žaidimui, kūno kalbai, planams. Vyrai atliko darbą fantastiškai.“
E.Jankauskas pabrėžė, kad atsikelti po dvigubo juodkalniečių smūgio buvo be galo sunku.
„Kai pralaiminėji, labai sunku atsitiesti, patikėti. Juolab, kad žaidi prieš galingą komandą. Likus kelioms minutėms, atlikome keitimą, įmetėme aukščiausią savo žmogų – gynėją Liną Klimavičių į puolimą. Norėjome šturmuoti. Neatsimenu, kada Lietuva 94 minutę įmušė įvartį. Man tai istorinis įvartis. Gal net per daug plano dalių buvo įvykdyta per vienas rungtynes. Jei tokiais šuoliais šuoliuotume... Aišku, juokauju. Noriu padėkoti vyrams už kovą, žiūrovams – už fantastinį palaikymą“, – teigė treneris.
E.Jankauskas nenorėjo išskirti nei F.Černycho, nei kurio nors kito savo auklėtinio.
„Ir Fiodoro smūgis, ir Justo išdraskytas kamuolys, ir Gyčio įvartis – puikus išpildymas. Tokios rungtynės leidžia ir verčia patikėti, kad galime žaisti futbolą prieš labai stiprias komandas“, – džiaugėsi strategas.
„Vyrai kovėsi kaip liūtai, kai neturėjo kamuolio. O kai kamuolį turėjo – žaidė. Džiaugiuosi, kad tai buvo tokiam aukštam lygy“, – pridūrė E.Jankauskas.
Nors išskirti žaidėjų nenorėjo, bet J.Lasickui treneris skyrė komplimentų puokštę.
„Justas visada gerai žaidžia. Jis vienas lyderių. Šiandien sunkiausiais momentais parodė, kaip reikia tikėti. Jo rezultatyvus perdavimas buvo išdraskytas iš garažo. Čia geriausias tikėjimo, kovos iki galo pavyzdys“, – pabrėžė E.Jankauskas.
Ir galiausiai atskleidė, kad jo nuojauta neapgavo.
„Tikras trileris prasidėjo nuo 70 minutės. Tuo metu galvoje vyksta minčių karai, važinėja minčių traukiniai. Apmaudžiausias buvo antras įvartis. Buvo nuojauta, kad tai – neteisinga. Praleidome, kai dominavome, kontroliavome kamuolį, kūrėme. Prieš 30 sekundžių turėjome išėjimą vienas prieš vieną, o tada praleidome. Maniau, kad tai neteisinga. Kažkas viršuje sutiko su mano nuomone, matyt“, – šyptelėjo E.Jankauskas.
O štai Juodkalnijos treneris Miodragas Radulovičius po mačo spaudos konferencijoje buvo nukabinęs nosį.
„Pradėjome kaip ir sakėme, kad norime pradėti. Parodėme, kad norime laimėti. Pirmoje pusėje nesusikūrėme progų, kurių siekėme. Kontroliuodami kamuolį neradome puolėjų, jie buvo atkirsti nuo komandos. Matėme, ko mums trūko, tad atlikome keitimus, pradėjome žaisti geriau. Mušėme įvartį, kuris buvo atšauktas VAR, o tai turėjo įtakos – išmušė mus iš vėžių. Po to norėjome tęsti tą, ką buvome pradėję, bet varžovai pasižymėjo. Gerai, kad sugrįžome, persvėrėme rezultatą. Kišenėje turėjome tris taškus, bet praleidome įvartį, kurio praleisti neturėjome, privalėjome sužaisti protingiau. Trys taškai mums buvo mirtinai reikalingi, bet už trijų dienų laukia naujos rungtynės su Bulgarija“, – dėstė strategas.
„Mums trūksta kovotojų dvasios, – tęsė jis. – Laimėjome rungtynes per 90 minučių, bet pralaimėjome per likusias penkias. Lietuviai parodė kokybę, jie rodo, kad čia – šiame stadione – visi varžovai turės daug problemų.“
