Svarbiausiu užduotu klausimu galima laikyti šį: ar „Manchester United“ sugebės finišuoti lygos viršūnėje? Aiškų atsakymą jau žinome ir jis yra neigiamas. Finišo tiesiojoje klubas baigė būdamas ketvirtoje pozicijoje, o kalbant apie lygos viršūnę – nepavyko to padaryti netgi nei karto viso sezono metu. Nepaisant to, svarbiausias klubo vadovybės tikslas buvo pasiektas – „raudonieji velniai“ sugrįžo į stipriausių Anglijos klubų ketvertuką.
Šiame sezone matėme visko: ryškių žvaigždžių nublankusius pasirodymus, netikėtus blyksnius žaidėjų, kuriems sezono pradžioje buvo žadamas atsisveikinimas su klubu, o taip pat filosofinį mūšį, kuomet komandos rokiruotė keitėsi iš 3-5-2 į 4-3-3.
Misija įvykdyta
2014-2015 metų sezonas buvo pilnas įvairių jausmų, persipynusių nusivylimo ir pakilios nuotaikos. Kaip bebūtų, „raudonieji velniai“ pasiekė dar sezono pradžioje išsikeltą tikslą – patekti tarp 4 stipriausių Anglijos komandų ir turi galimybę sugrįžti į prestižiškiausią senojo Žemyno turnyrą – Čempionų lygą. Tačiau „Manchester United“ dar nepadarė visko, kad galėtų į jį patekti. Rugpjūčio mėnesį numatomos Čempionų lygos kvalifikacijos varžybos, kuriose „raudonieji velniai“ ir turės įrodyti savo vertę.
Žvilgsnis į sezoną
Dar prieš prasidedant sezonui, visi puikiai matėme naujus prie ekipos prisijungusius žaidėjus, naują komandos formatą ir netgi keletą sėkmingų rungtynių – įskaitant skambias pergales prieš Madrido „Real“ bei „Liverpool“ ekipas.
Tačiau sezono pradžią apkartino žaidėjų traumos, dėl kurių „raudonieji velniai“ privalėjo ieškoti pastiprinimo. O iki tol – prisitaikymas prie naujų taktikų, pralaimėtos sezono atidarymo rungtynės ir lėtas įsivažiavimas į ritmą, kas kainavo labai greitą pasitraukimą iš Anglijos lygos taurės („Capital One Cup“).
Nors sezono pradžia nebuvo daug žadanti, tačiau savąjį žaidimą „Manchester United“ pradėjo demonstruoti tik vėlyvą rudenį. Lygiosios su „Chelsea“ ir pergalė prieš „Arsenal“ patapo tuo lūžiu, kuriuo „raudonieji velniai“ sugebėjo pasinaudoti.
11 rungtynių iš eilės Mančesterio ekipa nepatyrė pralaimėjimo. Toks klubo pasirodymas teikė daug vilčių, kurios patapo dar saldesniais skaičiais: „Manchester United“ pralaimėjo tik du kartus per 18 rungtynių nuo gruodžio mėnesio iki pat vasario vidurio, įskaitant susitikimus ne tik „Premier“ lygoje, bet ir Anglijos futbolo asociacijos taurės varžybose („FA Cup“).
Nors sezono vidurys klostėsi sėkmingai, tačiau ramybę sudrumstė pralaimėjimas „Arsenal“ ekipai jau minėtoje FA taurėje, su kuria „raudoniesiems velniams“ teko atsisveikinti. Šis pralaimėjimas reiškė, kad „Manchester United“ lieka be trofėjų 2014-2015 metų sezone, kadangi „Chelsea“ jau ramiai raizgėsi savo guolį „Premier“ lygos viršūnėje.
Gan sėkminga pergalių prieš „Spurs“, „Liverpool“, „Aston Villa“ ir „Manchester City“ atkarpa teikė daug džiaugsmo klubo vadovybei ir ekipos sirgaliams bei buvo manoma, kad „raudonieji velniai“ sugebės finišuoti trečioje turnyrinės lentelės pozicijoje. Vis dėlto sezono pabaiga nebuvo tokia sėkminga: trys iš eilės skaudūs pralaimėjimai „Chelsea“, „Everton“, "West Bromwich Albion" ekipoms, kas leido „Arsenal“ įsitvirtinti trečioje pozicijoje, „raudonuosius velnius“ užleidžiant į ketvirtąją vietą.
Žaidėjų įvertinimas
Buvo daug kalbama apie klubo išleistus pinigus komandos pastiprinimui. Ypatingai didelis dėmesys buvo skiriamas konkretiems žaidėjams, dėl ko buvo sulaukta įvairių nuomonių. Tačiau vargu ar būtų galima ginčytis, jog Louisas van Gaalas neturi tokios žvitrios akies, kokią turėjo Seras Aleksas Fergusonas pasirinkdamas naujus ekipos žaidėjus.
Davidas De Gea – vienareikšmiškai geriausias sezono žaidėjas. Būtent tokiu buvo pripažintas ir paties klubo per kasmetinius žaidėjų apdovanojimus. Davidas De Gea pastebimai pagerino savo žaidimą, kuris tapo užtikrintas tiek gaudant ar atmušant kamuolius, tiek ginant komandos vartus. Daugybę kartų gelbėjęs ekipą po komandos draugų klaidų, ispanas šiame sezone tik dar kartą patvirtino savo vertę – jis vienas geriausių pasaulio vartininkų, kurio geidžia kiekvienas klubas.
Komandos gynybos grandį palikus tokiems žaidėjams, kaip Rio Ferdinandui, Nemanja Vidičiui ir Patrice'ui Evra, tik dar didesnis darbo krūvis atiteko ekipos vartininkui. Tačiau minėtosios trijulės pamaina per visą ilgą sezoną taip ir neatsiskleidė: Jonny Evansas, Philas Jonesas, Luke‘as Shaw, Chrisas Smallingas ir Marcos Rojo – vienas kitą pakeisdami mėnesiais leido dienas tai ant atsarginių žaidėjų suolelio, tai išbėgdami į aikštelę.
Talentingajam Luke‘ui Shaw sezoną apkartino sunkios traumos. Philas Jonesas – nuolat besiaukojantis dėl kiekvieno kamuolio, tačiau neužtikrintai žaidžiantis gynėjas, kuris šiam sezonui leido susidaryti gan neblogą nuomonę kaip apie vidutinioką, rungtyniaujantį tarp žvaigždžių.
Jonny Evansas – vienareikšmiškai neatitinkantis komandos lygio ir tikėtina, jog artimiausiu metu atsisveikins su klubu. Chrisą Smallingą būtų galima vadinti vieninteliu ramsčiu gynyboje, kuris atliko didelį darbą tiek kovojant dėl aukštų kamuolių, tiek stumdant varžovus iš baudos aikštelės kovoje dėl užimamos pozicijos. Deja, bet traumos šio žaidėjo taip pat neaplenkė.
Marcos Rojo – savo vietos komandoje nerandantis argentinietis, kuriam nėra lengva apsiprasti prie angliškojo futbolo. Nepaminėtas liko jaunasis Tyleris Blackettas, sezono pradžioje nuolat figūravęs pagrindinėje komandos sudėtyje. Nors, atrodo, grubių klaidų per savo pasirodą aikštėje nepadarė, tačiau ekipos strategas savo schemose daugiau neberado vietos šiam gynėjui. Labai realu, jog tam įtakos turėjo ir Chriso Smallingo sugrįžimas. Sezono pabaiga užbaigta su Antonio Valencia, kuris gynyboje nuvertė kalnus. Tačiau tiek komandos draugai, tiek ekipos treneriai jį labiau norėtų matyti greitose puolimo atakose dešiniajame krašte, o ne lopant skyles gynyboje.
Saugų grandį galima vertinti dvejopai. Vieni žaidėjai tapo didžiausiais sezono nusivylimais, kiti – atradimais. Deja, bet Angelis di Maria tapo pirmuoju. Šio argentiniečio startas „raudonųjų velnių“ gretose nebuvo blogas. Bet kuo toliau – tuo blogiau. Nuolatinis verkšlenimas, vaidyba aikštėje – visa tai patapo šio žaidėjo moto. Akivaizdu, jog jam dar reikia adaptuotis tiek šalyje prie kultūros ir žaidimo stiliaus, tiek prie trenerio sukurtos filosofijos. Belieka tikėtis, jog šių metų patirtis žaidėją užgrūdino ir kitas sezonas, jeigu jis bus tęsiamas Anglijoje, argentiniečiui bus sėkmingas.
Gerų žodžių vertėtų nepagailėti belgui Marouane Fellaini, kuris, pavadinkim, tapo komandos „planu B“. Kai strigdavo komandos puolimo variklis ir rungtynėse žūtbūt reikėdavo įvarčio, M. Fellaini būdavo tas žmogus, kuris ne kartą gelbėdavo ekipą nuo pralaimėjimo ir dažnai įėjęs į aikštelę suteikdavo komandai gyvybiškumo bei energijos. Verta paminėti, jog šį žaidėją dabartinis treneris „paveldėjo“ dar iš buvusio ekipos trenerio Davido Moyeso, kuris iš „Everton“ į „raudonuosius velnius“ persikėlė būtent su minėtuoju belgu.
Jau beveik dešimtmetį kiekviename sezone „raudoniesiems velniams“ dirba „juodasis arkliukas“, tik gaila, jog darbo krūvis pastarajame nebuvo toks didelis. Traumos vėl apkartino ne tik Michaelo Carricko, tačiau ir „Manchester United“ sezoną. Kaip bebūtų, šio žaidėjo prisijungimas sezono viduryje buvo tikrai pastebimas: ekipa demonstravo savo geriausią formą esant M. Carrickui aikštėje. Gaila, bet tokių liaupsių nepavyksta pasakyti apie Daley Blindą, kuriam dar ilgai teks įrodinėti savo vertę, jog galėtų pakeisti M. Carricką aikštėje.
Juanas Mata, Ashley Youngas ir Anderis Herrera teikė daugiau džiaugsmo, nei kėlė blogas emocijas. Dažnai jų perdavimai tapdavo rezultatyviais, o ne kartą ir patys sugebėjo pasižymėti pelnydami įvarčius. Panašu, jog visi šie žaidėjai randa savo vietą Louiso van Gaalo filosofijoje. Ypatingai A. Herrera, kuris antroje sezono pusėje pasimokė iš savo klaidų, todėl nieko stebėtino, kad nuolatos atsidurdavo rezultatyvių atakų smaigalyje.
Labai trūko Adnano Januzajaus ilgesnio žaidimo laiko. Pastarasis didžiąją sezono dalį praleido ant atsarginių žaidėjų suolelio, todėl tikėtina, jog kitą sezoną bus paskolintas kuriam nors kitam klubui. Šią nuomonę tik dar labiau patvirtina naujasis „raudonųjų velnių“ pirkinys – Memphis Depay'us, kuris, tikėtina, būtent ir užims minėtojo žaidėjo poziciją.
Kad ir kaip norėtųsi rasti pozityvių žodžių apie puolamąją grandį, tačiau to pozityvumo čia nedaug. Wayne'as Rooney, Robinsas Van Persie, Radamelis Falcao – būtų galima lyginti ir su Barcelonos trio! Tačiau ne šį kartą. Akivaizdu, jog tokios komandos puolėjas privalo mušti bent 20 įvarčių per sezoną. Būkim atviri, tačiau tokio puolėjo ekipai labai reikia.
Radamel Falcao – su fanfaromis ir didžiu džiaugsmu sutiktas kolumbietis, už kurio nuomos mokestį „raudonieji velniai“ sumokėjo 6 mln. svarų sterlingų „Monaco“ klubui, kas reiškia, jog žaidėjas per savaitę gaudavo net 265 tūkst. svarų sterlingų. Ar investicija pasiteisino? Tikrai ne. Didelė investicija, tačiau labai mažai grąžos: tik 4 įvarčiai per 29 pasirodymus vilkint „Manchester United“ marškinėlius visuose čempionatuose. Todėl ne be reikalo klubas jau patvirtino, jog su kolumbiečiu nuomos sutartis nebus pratęsta.
W.Rooney ir R.Van Persie šiame sezone neatliko tai, ko iš jų buvo tikimasi. Van Persie nepavyko to padaryti dėl traumų, W.Rooney – dėl nesulauktos pagalbos iš komandos draugų, o taip pat ir dėl to, jog anglas buvo pastumtas rungtyniauti saugo pozicijoje. Olando ateitis miglota: juo domisi Italijos klubai, o traumos – nuolatinis svečias. Todėl būtų tikslinga atsisveikinti su „skrajojančiu olandu“ jau dabar ir už tai gauti nemažą pinigų sumelę, kuri būtų investuota į aukščiausio kalibro puolėją.
Dideliu netikėtumu sezono pradžioje buvo laikomas 19-mečio Jameso Wilsono startas pagrindinėje sudėtyje. Kaip nebūtų, apie šį jaunuolį galima atsiliepti tik geriausiais žodžiais. Savo laiką aikštėje jis atpirko dideliu darbu atakuojant varžovų kartus, iš kurių vartininkams kamuolį teko traukti 3 kartus.
L.Van Gaalas – tinkamas žmogus už „raudonųjų velnių“ vairo?
Louisas van Gaalas buvo laikomas pagrindiniu kandidatu vadovauti ekipai, kuomet Davidas Moyesas buvo atleistas paskutiniajame sezone. Pasibaigus Pasaulio Čempionatui olandas būtų tapęs laisvuoju agentu su tokiais kandidatais, kaip Carlo Ancelotti, Jurgen Klopp, Diego Simeone. Tačiau „Manchester United“ ekipai buvo reikalingas tvirtas charakteris, kuris galėtų išvalyti visą purvą, paliktą D. Moyeso. Todėl būtent olandas ir buvo pasirinktas šiam darbui.
„Šis klubas turi dideles ambicijas. Tokias ambicijas turiu ir aš. Neabejoju, kad kartu mes pateksime į istoriją“ – dar prieš sezoną kalbėjo naujasis strategas. Tačiau vieneri metai jau prabėgo, ar galime teigti, jog olandas tinkamas žmogus vadovauti komandai?
Bet kokiu atveju, klubo sirgaliai strategą priėmė tokį, koks jis yra. Todėl niekas jam neprieštaravo, kuomet Louisas van Gaalas priimdavo tokius atsakingus sprendimus, kaip: super žvaigždžių laikymas ant suolelio (Angel isdi Maria ir R.Falcao), praėjusio sezono atradimo – Adnano Januzajaus ignoravimas, Wayne'o Rooney pozicijos keitimas. Reikia turėti drąsos ir įžūlumo, kad galėtum imtis tokių veiksmų.
Abejojančių apie stratego tinkamumo komandai yra nedaug. Olando taktikos ir žaidimo braižas šiame sezone nuteikė maloniai. Svarbiausia – komanda žaidė stabiliai, nuolat kontroliuodama ne tik kamuolį, bet ir patį žaidimą. Treneris sugebėjo išgauti geriausia iš tokių žaidėjų, kaip Marouane Fellaini ar Ashley Youngą, kurie jau buvo „nurašyti“ ne tik komandos fanų, bet ir ekspertų. Todėl neabejotina, kad savo atliktais darbais treneris pateisino visų lūkesčius per jam suteiktą laikotarpį.
Sezono statistika:
44 rungtynes
23 pergalės
11 kartų sužaista lygiosiomis
10 pralaimėjimų
71 pelnytas įvartis
44 praleisti įvarčiai
Įdomūs faktai:
„Manchester United“ po 10 rungtynių turėjo mažiausią taškų sumą nuo 1986 metų;
Komandos žaidėjams buvo parodytos 5 raudonos kortelės – didžiausias skaičius per vieną sezoną klubo istorijoje;
Angelis di Maria aikštėje išbuvo pilną rungtynių laiką tik septyniose „Premier“ lygos rungtynėse šiame sezone.
O kas toliau?
Belieka tikėtis Louiso van Gaalo žodžių išsipildymo: „Aš noriu laimėti bent jau čempionatą, kadangi esu tą padaręs kituose čempionatuose. Todėl noriu tai padovanoti ir „Manchester United“ sirgaliams“. Tačiau tik laikas parodys ar olando pažadai bus ištesėti. O ateities rezultatai kalbės patys už save.
