Kamuolį iš savo vartų I.Kardumui teko traukti 49-ąją minutę, kai jis atmušė pirmąjį smūgį, tačiau Rauno Sappinenas pirmasis suskubo prie kamuolio ir pelnė įvartį.
Vėliau Mihretas Topčagičius realizavo 11 metrų baudinį ir jau atrodė, kad pratęsimas yra neišvengiamas, kai I.Kardumui teko sublizgėti gražiausiomis spalvomis.
Po standartinės situacijos „Sūduvos“ žaidėjai užmigo puolime, o „Flora“ išbėgo į greitą ataką, kurioje trys estai atsidūrė prieš I.Kardumą ir vieną gynėją. Laimei, kroatas išgelbėjo savo komandą nuo dūrio tiesiai į širdį. Iškart po šio epizodo nuo vartininko riksmų kilnojosi visas „A. Le Coq“ stadionas. Net ir Saulius Širmelis po rungtynių pasakojo, kad vos širdies smūgio negavo šio išpuolio metu.
Tačiau įvarčio nė viena komanda taip ir nepasiekė, tad teko sudalyvauti 11 metrų baudinių loterijoje. Praėjusį sezoną I.Kardumas per rungtynes su Vilniaus „Žalgiriu“ buvo pastebėtas prieš varžovo smūgį vis pasižiūrintis į gertuvę, ant kurios buvo užrašyta informacija. Ar taip buvo ir šįkart, kroatas neatskleidė.
Jau pirmas estų smūgis suteikė pranašumą „Sūduvai“, mat vyriausias „Flora“ žaidėjas ir kapitonas Konstantinas Vassiljevas pataikė į virpstą, o pavojingai atsimušusį kamuolį I.Kardumas nukreipė priešinga nei vartai kryptimi.
Nors vėliau neįmušė Josipas Tadičius ir galimybės išsilygino, iškart viską pakeitė I.Kardumas, kuris atspėjo Markuso Soometso smūgio kryptį ir vartuose kamuolys nesuspurdėjo. Tašką tuomet padėjo M.Topčagičius ir Lietuvos čempionai šoko pergalės šokį.
„Prieš rungtynes, kaip visada, su vartininkų treneriu Audriumi Ramonu analizuojame, kas gali nutikti rungtynių metu, o ypač – baudinių serijoje. Darėme analizę ir ji davė rezultatą. Žinoma, baudinių seriją laimėti nėra lengva, komandų galimybės yra lygios, bet mano komandos draugai mušė gerai, tad rungtynės baigėsi puikiai“, – sakė I.Kardumas po įtempto mačo.
– Ar ant gertuvės vėl turėjote užrašų su informacija?
– Tai yra paslaptis tarp manęs ir vartininkų trenerio (šypsosi). Mes turime savo ritualus, bet nenoriu apie tai kalbėti, geriau tegul jis tai daro.
– Ar prieš tai turėjote baudinių serijos patirties?
– Taip, turėjau ir Kroatijoje, ir Lietuvoje.
– Kas nutiko tame epizode antrojo kėlinio pabaigoje, ar tai suteikė pasitikėjimo likusiam rungtynių laikui?
– Aš turiu padėti komandos draugams, noriu pasakyti jiems... Net neturiu žodžių, kurie nupasakotų, ką galvoju apie visą jų atsidavimą. Jie atidavė visas įmanomas jėgas. Jie tikrieji herojai. Ypač mušti baudinius, kai esi toks pavargęs, kad vos stovi ant kojų...
Neturiu žodžių, kurie nupasakotų, ką galvoju apie visą jų atsidavimą
– Dabar laukia „Maccabi“ barjeras, kokios mintys apie šį iššūkį?
– Mes žinome vieni kitus labai gerai. Žaisime namuose, savo stadione. Kaip visad sakau, mūsų stadione niekam nebus lengva. Mes ieškosime savo galimybių.
– Kas vyko galvoje, kai varžovai išbėgo trise prieš vieną gynėją ir jus pačioje antrojo kėlinio pabaigoje?
– Tiesiog galvojau kaip nepraleisti įvarčio. Tai buvo itin sunki situacija, bet tam ir esu, kad pagelbėčiau savo komandai. Ačiū Dievui, kad viskas taip baigėsi. Tai pastūmėjo į priekį ir mane, ir komandą.
Praleisti įvartį būtų buvusi katastrofa
– Galiu lažintis, kad net ir Marijampolėje žmonės girdėjo, kaip šaukėte ant komandos draugų... Ką jiems sakėte?
– Taip, dėl tos situacijos... Žaidžiame be žiūrovų, todėl galite girdėti viską. Tai buvo paskutinės rungtynių sekundės, praleisti įvartį būtų buvusi katastrofa. Tiesiog šaukiau, kad komandos draugai atiduotų dar daugiau energijos pabaigoje, žinojau, kad jiems nėra lengva. Tačiau noriu pasakyti „bravo“ jiems už šias rungtynes.
– Ar tas pirmas nerealizuotas K.Vassiljevo smūgis davė pasitikėjimo likusiai serijai?
– Žinoma. Po to mes turėjome pranašumą. Kamuolys atsimušė ant linijos, aš jį išmušiau iš vartų, todėl tai davė impulsą ir man, ir komandai. Galiausiai viskas buvo gerai, parodėme charakterį ir tai svarbiausia.
