„Sūduvos“ vartininko šlovės momentas prasidėjo 62-ąją rungtynių minutę, kai Andro Švrljuga prasižengė baudos aikštelėje, o teisėjas Gediminas Mažeika parodė į 11 metrų žymą.
Marijampolės komandos atstovų protestai nieko nedavė ir rezultatyviausias A lygos futbolininkas Tomislavas Kišas stojo prie kamuolio.
Smūgis į kairį vartų kampą buvo stiprus, bet gan palankiame aukštyje skriejusį kamuolį I.Kardumas atmušė, o „Sūduvos“ stadiono tribūnos triumfavo. Bet neilgai.
G.Mažeika pastebėjo, kad keli sūduviečiai per anksti žengė į baudos aikštelę ir leido „Žalgiriui“ nuo 11 metrų žymos laimė bandyti dar kartą.
Toks sprendimas iššaukė seniai Marijampolėje neregėtą pasipiktinimo ir keiksmų bangą, palydėtą į aikštę skriejusiais daiktais.
Visi 11 „Sūduvos“ žaidėjų apspito arbitrą ir ruošėsi šiam iškabinti akis, tačiau sprendimas pakeistas nebuvo.
Antrojo baudinio mušti stojo Liviu Antalis. Rumunas šovė į apatinį dešinį vartų kampą, bet I.Kardumas galingu šuoliu mušė kamuolį už galinės linijos.
„Sūduvos“ stadiono stogas kilnojosi. Smūgį atrėmęs I.Kardumas dar triumfuodamas šoko prie teisėjo ir už emocijas užsidirbo geltoną kortelę.
Dviejų baudinių drama:
Nebuvo praėjusios nei 10 minučių nuo momento, kai G.Mažeika skyrė pirmąjį baudinį, kuomet Mihretas Topčagičius po Semiro Kerlos perdavimo tiksliai galva smeigė į „Žalgirio“ vartus. Šis įvartis, kaip vėliau paaiškėjo, buvo pergalingas.
„Labai sunkios rungtynės. Buvo labai, labai sunku, varžovas buvo labai pajėgus. Žinojome, kad mūsų šansas ateis. Antrajame kėlinyje „Žalgiris“ kiek nustebino mus dideliu spaudimu, bet mes išgyvenome krizinį momentą, įmušėme ir išlaikėme rezultatą iki rungtynių pabaigos. Ačiū komandai už nuostabią kovą“, – 15min po rungtynių sakė I.Kardumas.
– Kokios mintys sukosi galvoje, kai teisėjas leido „Žalgiriui“ kartoti 11 metrų baudinį? – paklausėme Ivano Kardumo.
– Nežinau, reikėtų dar kartą pažiūrėti tą momentą, pažiūrėti, kodėl teisėjas leido kartoti smūgį. Dabar nieko negaliu pasakyti. Reakcija buvo emocinė, nes, kai vartininkas atmuša baudinį, kas yra sunkiausias elementas futbole, žinoma, emocijos sukyla.
Tačiau tai mane motyvavo antrajam, labai norėjau jį atmušti. Ačiū Dievui... Bet jei nebūtume laimėję, visa tai būtų nuėję į antrą planą.
Žinoma, ačiū vartininkų treneriui Audriui Ramonui. Mes padarėme puikią analizę, man dėl to buvo daug lengviau.
– Ar tai reiškia, kad žinojote, kur žalgiriečiai smūgiuos?
– Kaip čia pasakyti... Tai yra maža mano ir Audriaus Ramono („Sūduvos“ vartininkų trenerio – aut. past.) paslaptis. Turite paklausti jo. Jei jis pasakys, tada gerai. Neturiu leidimo apie tai kalbėti (šypsosi).
– Ar tai pirmas kartas, kai atremiate du baudinius paeiliui?
– Tai buvo pirma situacija mano karjeroje, kai kažkas kartoja baudinį, tad pirmas kartas ir kai atmušu du paeiliui.
Kai baudinių serijoje atremi du iš penkių, tai jau stebuklas. Šiandien – du iš dviejų. Neblogas procentas.
Kai baudinių serijoje atremi du iš penkių, tai jau stebuklas. Šiandien – du iš dviejų. Neblogas procentas
– Teko girdėti, kad neseniai susilaukėte sūnaus...
– Taip, mano žmona ir mažasis Davidas šiam pasirodymui taip pat mane įkvėpė.
– Rungtynėse netrūko kietų momentų. Kiek jaučiasi ta „Sūduvos“ ir „Žalgirio“ priešprieša?
– Tai yra gerai, reikia priešpriešos. Visose šalyse jų yra. Žmonės ateina, žaidžiamas geras futbolas, vyksta kieta kova. Tai gerai Lietuvos futbolui.
– Kaip iš jūsų pozicijų atrodė M.Topčagičiaus įvartis?
– Mačiau, kad jis smūgiuoja ir meldžiausi, kad tik kamuolys kristų į vartus. Įkrito. Aš žiūrėjau, abejojau, bet mačiau jo puikų užsimojimą galva. Prieš tai keli perdavimai taip pat buvo puikūs.
